2015 m. pabaigoje KTU rektorius P. Baršauskas sudrebino viešąją erdvę sensacingu pranešimu: KTU – valstybinis universitetas – perka privataus ISM universiteto akcijas, perima jo kontrolę. Sandorio esmė ta, kad stambios viešos lėšos perėjo į privačias koncerno „ARVI“ rankas. Žurnalistams paklausus, kiek konkrečiai kainuoja sandoris, rektorius prisidengė „komercine paslaptimi“.
Paskelbta, gautas Konkurencijos tarybos sutikimas sandoriui sudaryti. Suprask, jei solidi valstybės institucija davė sutikimą, tai sandoris skaidrus. Neskubėkime nusiraminti. Konkurencijos taryba oficialiame rašte šakinei aukštųjų mokyklų profsąjungai LAMPSS, kuri pradėjo domėtis sandorio skaidrumu ir teisėtumu, paaiškino, jog ši Taryba sandorių skaidrumo korupcijos prevencijos požiūriu nevertina. Kontroliuoja tik konkurencijos dalykus, užimamas rinkos dalis…
Faktas, jog valstybinis universitetas perka privatų, Lietuvoje neįprastas, tačiau savaime nėra neteisėtas. Tokia galimybė abstrakčia forma numatyta galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme. Teisinės problemos ir pagrįstos abejonės dėl sandorio skaidrumo slypi kitur. Valstybinis universitetas yra viešas juridinis asmuo, tokiam viešųjų finansų skaidrumo reikalavimas galioja besąlygiškai.
Jei nesilaikoma viešųjų finansų skaidrumo, galimybės piliečiams tai kontroliuoti, valstybė praranda moralinę teisę rinkti mokesčius. Juk mokesčiai, prireikus, išieškomi priverstinai. Atsisakius viešųjų finansų skaidrumo, mokesčių rinkimas niekuo nesiskiria nuo reketo… Nenuostabu, kad Vakarų demokratijose ir ES nei centas mokesčių mokėtojų pinigų negali būti išleistas neskaidriai, be visuomenės ir piliečių kontrolės. Netgi tos lėšos, kurias viešas juridinis asmuo sugeneruoja savarankiškai, teikdamas paslaugas ir pan., privalo būti leidžiamos skaidriai. Jokios „komercinės paslaptys“ čia negalioja. Nereikia net finansinio nusikaltimo padaryti, vien tik pagrįstos abejonės dėl viešųjų finansų skaidrumo pakanka, kad aukštas valdininkas būtų nedelsiant atstatydintas.
Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo laikytis demokratijos, žmogaus teisių, įstatymo viršenybės, ir viešųjų finansų skaidrumo. Mūsų šalis ratifikavo tais klausimais įvairias tarptautines sutartis, pasirašė ES direktyvas. Tarptautiniai teisės aktai turi viršenybę nacionalinių teisės aktų ir nacionalinės teisenos atžvilgiu. Lietuvoje, vykdant šiuos įsipareigojimus, atsirado Viešųjų pirkimų įstatymas, taip pat Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas. Buvo įsteigtos atitinkamos kontroliuojančios institucijos -Viešųjų pirkimų komisija VPK, VTEK ir kt. Įsigyjant už viešas lėšas nekilnojamą turtą, tvirtinant atitinkamus sandorius, Lietuvoje buvo uždrausta remtis „komercine paslaptimi“.
Įstojus į ES, Lietuvoje bent jau iki šiol nebuvo precedento, kuomet centrinė valdžia būtų išdrįsusi sulaužyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl viešųjų finansų skaidrumo. Šito buvo besąlygiškai laikomasi netgi tada, kai Lietuvoje buvo perkami, statomi gynybinės-strateginės paskirties objektai. Antai, statant šovinių fabriką Kaune, perkant karinius transporto lėktuvus „Spartan“, įsigyjant raketas „Javelin“, šarvuočius ir pan. sandorio suma visuomenei paviešinama iš anksto. „Independence“ atveju visuomenei yra žinoma netgi vienos dienos (!) objekto nuomos kaina… Nelemto LEO-LT sandorio suma taip pat buvo žinoma iš anksto.
Pasirodo, P. Baršauskas yra tikras novatorius. Būdamas vieno stambiausio šalyje viešojo juridinio asmens – KTU – vadovu, jis pridengė neskaidrų sandorį „komercinės paslapties“ sąvoka ir parodė viešųjų finansų skaidrumui bei šalies tarptautiniams įsipareigojimas riestą špygą… Apie sandorio detales nežinojo ir dabar dar nežino ne tik visuomenė, bet ir KTU akademinė bendruomenė, kuriai P. Baršauskas privalo atsiskaityti dėl valstybinio universiteto finansų pagal įstatymą.
Privalomai skelbiamose KTU – valstybinio universiteto – 2015 m. ir 2016 m. finansinėse sąmatose bei metiniuose biudžetuose eilutės apie ISM sandorį nėra. Viskas paslėpta po abstrakčia formuluote „investicijos“… Nieko apie sandorį nežinojo netgi KTU Senatas. Tik KTU Senato valdybą rektorius pamalonino, pranešė jai apie sandorį vieną dieną anksčiau nei medijoms. Informavo Senato vadovybę labai abstrakčiai, be jokių detalių apie kainą. Nebuvo atlikta šio sandorio kaštų ir naudos viešajai gerovei analizė. Kokia našta ir atsakomybė teks viešiesiems finansams investicijų bei sandorio nesėkmės atveju, mokesčių mokėtojams yra nežinoma iki šiol.
KTU-ISM sandoris, be kita ko, paženklintas giliu interesų konfliktu, o galimai ir kitomis aferomis. Iki tapdamas KTU rektoriumi, P. Baršauskas buvo vienas iš privataus universiteto ISM vadovų – senato pirmininkas, prorektorius, doktorantūros komiteto pirmininkas, berods ir tarybos narys… Užimdamas 20011m. KTU rektoriaus postą, Baršauskas atsitempė paskui save visą būrį buvusių ISM darbuotojų. Iki šiol didžiulio valstybinio universiteto valdymo organuose, reikšminguose administraciniuose postuose tebesėdi neproporcingai didelis nuošimtis buvusio nykštukinio privataus universiteto žmonių… Dar skandalingesnis yra tas faktas, kad 2011 m. Baršauskas buvo įtakingos komisijos pirmininkas, kuris atrinkinėjo į universitetų tarybas kandidatus, skiriamus ministro. Žiniasklaida tąsyk pasipiktino neskaidriu ir neetišku P. Baršausko elgesiu.
Būdamas ISM valdymo organuose ir ketindamas kandidatuoti į KTU rektorius, Baršauskas rekomendavo ministrui paskirti į KTU tarybą būrelį bičiulių – ISM tarybos narių, kurie jį už gero mėnesio sutelktai ir išrinko KTU rektoriumi. Tie veikėjai vienu metu buvo ir privataus, ir valstybinio universiteto valdymo organuose. Visuomenei taip ir liko neaišku, kurį iš konkuruojančių universitetų – privatų ar valstybinį – tie veikėjai labiau valdė..? Priešingai nei Klaipėdos universitete, tąsyk šiurkščių piktnaudžiavimų teismui niekas neapskundė.
Kartais faktinė įvykių eiga ir pats gyvenimas tiesą nustato geriau už akylą ir teisingą teismą. Visa ši nelemta istorija iš penkių metų retrospektyvos šiandien nušvinta naujoje, deja, itin nepatrauklioje šviesoje. Neskaidrus ISM atstovų desantas KTU valdymo organuose ne tik kad neskaidriai išrinko rektorių 2011m., bet, nelyginant diversantų būrys, išlaukė savo valandos ir palaimino galimai nusikalstamą KTU-ISM sandorį. Akivaizdaus neskaidrumo ir interesų konflikto akivaizdoje pagrįstai kyla abejonės, teisinės versijos. Taip ir norisi mąstančiam piliečiui pakartoti garsiąją mūsų politikos klasiko frazę: „kas paneigs, kad nepaėmė už tai lagaminėlio su kupiūromis…“?
KTU tarybos 5 m. kadencija, apibrėžta įstatymu, baigėsi 2016 m. kovo 18 d. Deja, taryba įgaliojimų savo negrąžino, naujos tarybos rinkimų, likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos, nepaskelbė. Juk šito reikalauja įstatymas. KTU tarybos kadencija buvo neteisėtai pailginta bemaž pusantrų metų laikotarpiui – net iki 2017-08-30.
LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius V. Sadauskas oficialiai konstatavo, kad iš 13-kos universitetų net 8-nių aukščiausi valdymo organai šiuo metu yra suformuoti pažeidžiant teisės aktus… KTU į tą pažeidėjų aštuntuką įeina pirmu numeriu. Dalis KTU tarybos narių dabar be jokių rinkimų sėdės valstybinio universiteto valdžioje 6,5 metų vietoje penkių. Čia paniekinami rinkimai, kaip esminis demokratijos atributas, pažeidžiamas 1-asis LR Konstitucijos straipsnis. Maža to, šiurkščiai pažeidžiamos dvi labai konkrečios akademinių darbuotojų teisės: 1) reguliariai rinkti valstybinio universiteto aukščiausią valdymo organą ir 2) būti išrinktam į šį valdymo organą.
Šiuo metu paskelbti tarptautiniai KTU rektoriaus rinkimai. Š.m. gegužės 12 d. neteisėta KTU taryba neteisėtai rinks neteisėtą rektorių. Niekas neabejoja, kad kišeninė taryba antrai šlovingai kadencijai perrinks tą patį P. Baršauską. Šakinė profsąjunga ketina oficialiai informuoti užsienio šalių ambasadas, kad jos apsaugotų iškilius savo šalies mokslininkus, norinčius padėti Lietuvai, nuo dalyvavimo neskaidriuose ir skandalinguose rinkimuose. Kyla nemaloni teisinė versija, kad tikrasis tarybos įgaliojimų neteisėto pratęsimo motyvas yra jokiu būdu neleisti, kad universiteto valdžia bent iš dalies pasikeistų, kol neužbaigtas neskaidrus KTU-ISM sandoris. Egzistuoja šešėlinė interesų grupė, kuriai svarbu šį sandorį užfiksuoti, padaryti jo teisinį atšaukimą kuo mažiau tikėtinu.
Norint pridengti socialinį protestą, kuris natūraliai turėjo kilti KTU viduje dėl neskaidraus sandorio, rektoriaus įsakymu buvo patvirtintas „Krizių valdymo KTU aprašas“. Šis dokumentas užkiša kritinį akademinės bendruomenės balsą, įveda cenzūrą, pažeidžia žmogaus teises, netgi ragina neduoti parodymų šalies teisėsaugai, kol „oficiali įvykio versija“ nesuderinta su KTU valdžia… Šį aprašą sukritikavo žiniasklaida.http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/ktu-rektoriaus-isakymas-studente-ir-teisininke-izvelge-priestaravima-teises-aktams-234-567507
Aprašą oficialiai paragino atšaukti Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras, kurį sudaro autoritetingos organizacijos, įskaitant „Lietuvos Helsinkio grupę“.http://www.lampss.lt/attachments/article/175/del_galimu_zmogaus_teisiu_pazeidimuKTU.pdf
Valstybinis universitetas – KTU – šiuo metu patiria gilėjančią demokratinio viešojo valdymo krizę. Įvairios centrinės valdžios grandys – LR Seimas, Vyriausybė, LR ŠMM Prezidentūra ir kt. apie krizę, piktnaudžiavimus ir galimus nusikaltimus yra seniai informuotos. Šiuo metu kai kurios iš jų rektorių Baršauską, jo piktnaudžiavimus, galimus nusikaltimus bando dengti, kitos – išmintingai tyli. LAMPSS duomenimis, viešo intereso šiuo metu nebando ginti nei viena valdžios grandis. Tyli ir visa sisteminė žiniasklaida, kuri apie krizę žino nuo 2016-03-18. Šakinė profsąjunga daro prielaidą, jog KTU administracija metė skandalo gesinimo tikslui didelius resursus, visą savo įtaką. Kaip kitaip paaiškinti, kad skandalinga ir intriguojanti medžiaga trečia savaitė blokuojama?
Privati teisinė kontora, kuri sudarė neskaidraus KTU-ISM sandorio teisinį algoritmą, padarė didelę metodologinę klaidą. Beje, ši klaida buvo apmokėta iš viešo juridinio asmens lėšų, vadinasi, iš mūsų visų lėšų. Mes patys sumokėjome, kad mus mulkintų. Klaidos esmė ta, kad sandoris buvo grindžiamas vien tik nacionalinės teisės aktais, visiškai ignoruojant tarptautinės teisės aktus ir ratifikuotus šalies įsipareigojimus dėl viešųjų finansų skaidrumo. Kodėl privati kontora taip padarė, dėl kompetencijos stokos ar tyčia, norėdama pasipelnyti ir tenkindama kliento reikalavimus, atsakymo kol kas nėra.
Šakinė profsąjunga ruošiasi ginčyti tiek neskaidrų sandorį, tiek neteisėtą tarybos įgaliojimų pratęsimą, tiek planuojamus neteisėtus rektoriaus rinkimus. Centrinės valdžios tolesnio neveiksnumo akivaizdoje bus pradėtas tarptautinis skandalo viešinimas. Viešųjų finansų skaidrumas ir žmogaus teisės yra būtent tos vertybės, dėl kurių demokratiškoji ES į jokius kompromisus neina.
Tik laiko klausimas, kada bus sustabdytas įstatymų laužymas, atstatytas teisingumas ir sugražintas demokratinis viešo juridinio asmens valdymas. Žinoma, dar yra klausimas, ar Lietuva gebės geranoriškai apsivalyti pati, ar tatai po varginančio bylinėjimosi bei skundų maratono bus priversta padaryti spaudžiama išorinių ES jėgų? Atsakovais bylose bus traukiama Lietuvos valstybė ir būrys apsidergusių veikėjų – KTU rektorius, visa KTU taryba, Senato pirmininkas, taip pat būrelis LR ŠMM bei LR Seimo Teisės departamento ir kt. valdininkų. Tikėtina, jie privalės moralinę žalą ir sandorio atšaukimo nuostolius dengti solidariai iš asmeninių lėšų. Jau yra toks eks-ministras R. Palaitis, kuris piktnaudžiavo valdžia ir dabar už savo veiksmus atsako asmeniniais finansais.
Iš neteisės nekyla teisė, todėl neskaidrus KTU-ISM sandoris turės būti atšauktas, neteisėta taryba ir jos neteisėtai išrinktas rektorius privalės grąžinti įgaliojimus. Lietuvos valstybė ir ES negali nereaguoti į viešųjų finansų skaidrumo principo sulaužymą, neskirdama pažeidėjams jokių sankcijų. Valstybė, kuri neapgina savo jurisdikcijoje įstatymo viršenybės, nustoja būti teisine valstybe. Užuot savo įstatymais sureguliavusi socialinius ir turtinius santykius, preventavusi korupciją, ji visus demoralizuoja, visiems signalizuoja: jei labai norisi, jei sandorio suma ir nauda tikrai didelė, galima viešųjų finansų skaidrumo nesilaikyti visai. Ir už tai nieko nebus… Čia prasideda teisinės ir demokratinės valstybės agonija…
*Gediminas Merkys yra KTU profesorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys
faktai.lt