Tai citata iš Nidos Vasiliauskaitės, kurios prisijungimas prie jau atvirai įvardijamos tamsuomenės labai sustiprino tos tamsuomenės intelektualines pajėgas, teksto viename interneto portale apie įvykį, kuris nubrėžė ryškią ribą tarp dviejų Lietuvų.
Apie tai, kas vyko prie Seimo antradienio vakarą jau pasisakė visa šviesuomenė su visais iš biudžeto ir įvairių fondų šeriamais niekam neįdomios nuomonės formuotojais, visa iš tų pačių fondų ir eksperimentinių vakcinų propagandos europinių pinigų sunkiai kvėpavimą palaikanti žiniasklaida, nuolat verkianti dėl tokio pačio, kaip ir mums visiems privalomo PVM mokesčio.
Nereikia turėti naivių iliuzijų, kad mes kada nors sužinosime, kas gi iš tikrųjų buvo šio pomitinginio renginio užsakovai, kas buvo pagrindiniai vykdytojai, kas paleido į jauną pareigūnę akmenį, kas metė ne vieną pareigūną sužalojusį sprogmenį. Nesužinosime taip pat, kaip iki šiol nežinome daugelį gyvybių kainavusio Garliavos įvykių scenarijaus autorių ir vykdytojų, kaip niekada nesužinosime vienos didžiausių nepriklausomos Lietuvos finansinės aferos – rusiškas dujas naudojančio laivo simboliniu vardu Independence – akcininkų iš Lietuvos sąrašo ir daugybės dalykų, kurių tamsuomenei žinoti nereikia.
Tačiau pabandykime pamatyti ką nors pozityvaus visame šitame pastarųjų dienų chaose. Visų pirma mes matome gausiai krintančias kaukes nuo apsimetėlių veidų. Ne, ne tuos kinietiškus nuo nieko nesaugančius veido pampersus, daugelio savaitėmis nešiojamus kišenėse ir išsitraukiamus iš jų ne tam, kad saugoti sveikatą, o tam, kad negauti baudos. Turiu omenyje kaukes, po kuriomis daugelį metų slėpėsi įvairūs puikiai visuomenėje žinomi konformistai, kurie vienas po kito lenda į teisingas televizijas ir kitas žiniasklaidas bei entuziastingai palaiko raketiniu greičiu mus prie chuntos valdymo artinančius naujus seniai galiojančių teisės aktų pakeitimus. Taip pat vystančias arba jau seniai nuvytusias juokingas mūsų scenos dulkes, išdidžiai save ir vienas kitą įvardijančias „žvaigždėmis”. Beje, jų, kaip ir kitų žinomų savo žinomumu veikėjų bei šmėžuojančių visur, kur tik įmanoma pasirodyti žinomumas baigiasi ties Lietuvos pasienio su Latvija ir Lenkija postais.
Kitas pastebėjimas, kuris po antradienio paliko man labai gerą įspūdį. Buvau mitinge ir savo akimis mačiau, kaip žmonės mandagiai, tačiau ryžtingai išprašė vienos komercinės televizijos atstovus nuo Mažvydo bibliotekos laiptų. Vėliau socialiniuose tinkluose mačiau ne vieną video, kuriame žmonės gal ir ne visada mandagiai, bet visada ryžtingai siuntė įkyriai zyziančius žiniasklaidos vabalus labai toli nuo tos vietos, kur jie buvo. Tai rodo, jog kasdien vis daugiau žmonių supranta, kad per visas save vadinančios žiniasklaida priemones transliuojamas gerai apmokamas melas kuo toliau tuo mažiau veikia žmones. Jei kam norisi perskaityti kažką juokingo ir visiškai neatitinkančio realybės, susiraskite tekstą pavadinimu „Bendras Lietuvos žiniasklaidos pareiškimas: smurtas prieš žurnalistus – siekis užkirsti visuomenei kelią į objektyvią ir nešališką informaciją”, kuriame be kita ko sakoma: „Suprasdami, kad pasitikėjimo žiniasklaida pagrindas yra nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas, profesionalumas, žurnalistai nesustodami visą dieną rengė straipsnius, reportažus, jungėsi tiesiogiai iš įvykio vietos. Per protestą Lietuvos žiniasklaida pakalbino šimtus susirinkusių, objektyviai ir nešališkai pateikė visuomenei informaciją, kurią susirinkę protesto dalyviai norėjo ištransliuoti visuomenei.” Šią humoreską pasirašė visa sisteminė dvaro žiniasklaida ir be abejo vienintelės tiesos monopoliją turinti Tapinų Andriuko Laisvės TV.
Ir dar viena sąlyginai pozityvi žinia: Seimas nepritarė Krašto apsaugos ministerijos pagamintiems įstatymo pakeitimams, kuriais Krašto apsaugos ministerija siūlė keisti teisės aktus taip, kad iš esmės trys žmonės valstybėje, esant tik ekstremaliai situacijai ir labai neapibrėžtoms sąlygoms, galėtų suteikti Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms analogiškus įgaliojimus, kurie numatyti Karo padėties įstatyme. Tie trys žmonės būtų buvę KA ministras A.Anušauskas, VR ministrė A. Bilotaitė ir – jūs nepatikėsite – operacijų vadovas A. Dulkys! Perskaitykite dar kartą – Operacijų vadovas! A. Dulkys! Čia jau net man fantazijos neužtenka tai įsivaizduoti ir suprasti.
Šis sprendimo projektas sulaukė net valdančiųjų kritikos. Galiausiai buvo susitarta, kad tokie sprendimai dėl karinės jėgos naudojimo ekstremalios situacijos metu būtų priimami ne pavienių asmenų, o tik Vyriausybės teikimu ir Seimo nutarimu. Tai jau šis tas, matant pastarųjų mėnesių režimo siautėjimą.
Bernardas Brazdžionis rašė:
Kas iš nakties ateina – naktį neša,
kas iš mirties – tik juodą mirtį lems
ir balto rytmečio rasos auksiniam lašui,
ir milžinų ir viešpačių keliams.
Mūsų visų pareiga yra saugoti ir ginti tiek rasos auksinį lašą, tiek mūsų praeities ir dabarties milžinus, tiek tikėjimą savimi ir ateitimi.
respublika.lt