Dalijamės Gintaro Jazdausko pateikta informacija:
„Pats didžiausias Lietuvos žmoniškumas buvo pademonstruotas II Pasaulinio karo metu tiek Valstybei, tiek piliečiams gelbėjant žydus, čia pat užmiršus žydiškos KGB represijas ir tremtis 1940 metais. Pagal ambasadoriaus A. Eidinto knygą „Žydų žudymo byla“, Lietuva išgelbėjo 56 000 žydų vien tik išplatinusi palengvintu būdu tarptautinį blanką lietuvių-prancūzų kalba per spaudos kioskus.
Būtent jį nusipirkęs žydas už 50 ct ir užpildęs bei pridėjęs nuotrauką, galėjo pirmoje pasitaikiusioje policijos nuovadoje gauti užtvirtinantį dokumentą – antspaudą. Tai, šiuolaikine terminija, buvo lygu užsieniniam pasui, gaunamam be jokios biurokratijos. Sugihara ir dėjo vizas pabėgėliams ant lietuviškų blankų, o ne ant kaktų.
Ambasadorius A. Eidintas savo knygoje nurodo ne tik išsigelbėjusių žydų skaičių, bet ir šalis, kur ir kiek suspėjo pabėgti su lietuviškais dokumentais persekiojamųjų. Maža to, Gurevičiaus išleistoje knygoje yra pateikta 4 000 žydų pavardžių, kuriuos išgelbėjo Lietuvos piliečiai, nurodoma ne tik profesija, bet ir socialinė padėtis.
Taigi, iš viso Lietuvoje nuo Holokausto išgelbėta 70 000 žydų ir jie išgelbėti būtent tyliųjų didvyrių, kuriems reikėtų nors padėkoti, o ne juodinti ir žalą iš jų reikalauti atlyginti. Taigi, Lietuva ne žydšaudžių kraštas, o gelbėtojų.
Karo metu nacisto A. Eichmano sąrašuose nurodytas 134 000 žydų skaičius, todėl Lietuviai išgelbėjo daugiau nei pusę pasmerktųjų. Savo skunde Niurnbergo tribunolui Žydų suvažiavimas Miunchene teikė 150 000 žydų skaičių. Ir kasmet šis skaičius buvo didinamas iki šiandien išaugusio 220 000. Net ir tokiu atveju lietuviai išgelbėjo 1/3 litvakų. O per visą pasaulį melagingai skelbiama – beveik visus išžudę?!
Jau ES atitaisinėjami tikrieji Holokausto skaičiai, pvz., Maidaneko konclageryje iš deklaruotų 1,5 mln. nužudytų žydų beliko ar tik ne 40 000? O ir Lietuvoje jau buvo „Lietuvos ryte“ skelbiama S. Alperavičiaus, kad žuvo 90 000 jo tautiečių. Šiandien ir vėl šis skaičius pakilo iki 220 000. O juk yra gyventojų surašymo duomenys ir paties žydo – A. Eichmano, žydų Holokausto planuotojo, – sąrašai, yra dokumentai Niurnbergo tribunolui. Jų nepaneigsi.
Pažymėtina, kad 887 „tyliųjų Lietuvos didvyrių“ vis tik yra pažymėti Izraelio Jad Vašemo „Pasaulio Teisuolio“ vardais.
Jei išvestumee koreliaciją 1000 gyventojų, tai Lietuva yra antroje vietoje tarp 32 pasaulio šalių pagal gavusių „Teisuolio“ vardą skaičių. Jei tokiu pačiu būdu skaičiuotume išgelbėtų žydų kiekį – ir vėl Lietuva yra antroje vietoje tarp kitų šalių.
Lietuviai gelbėjo ne tik žydų gyvybes (70 000), bet ir žydų archyvus, jų šventas knygas Toras bei grąžino jas žydams. Ar kur nors yra pažymėta, pranešta, jau nekalbant apie padėką? Atvirkščiai, žydų institutas Amerikoje YIVO pasiskelbė patsai atradęs neįkainojamus pasaulyje žydų archyvus!!!
Kitos valstybės tokių archyvų neatiduoda žydams išsivežti, tik leidžia naudotis valstybės viduje. Lietuvoje šie vieninteliai pagal unikalumą pasaulyje archyvai buvo išvežti į JAV?!! Tai vis AMB nuopelnas žydams ir praradimas Lietuvai. Tik gėrio siekyje yra visų Tautų ateitis, o ne nuoskaudų skaičiavime ir nepagrįstame kaltinime.
Pastaruoju metu pasaulyje piktybiškai skleidžiama dezinformacija apie Lietuvos valstybės ir lietuvių dalyvavimą žydų holokauste.
Iš tikro tai tikrovės neatitinkančios žinios, nes:
− Lietuva – vienintelė valstybė Europoje, dar viduramžiais gelbėjusi žydus nuo pogromų: Lietuva ne tik priglaudė, bet ir įstatymiškai gynė žydus;
− Lietuva jau 1939 m. priėmė karo pabėgėlius iš Lenkijos, tame tarpe apie 30 000–40 000 žydų;
− Lietuva daugeliui pabėgėlių žydų išdavė tarptautinę galią turinčius dokumentus, kuriais remiantis visos valstybės (tame tarpe ir Japonija) galėjo duoti vizas, garantavusias jų išsigelbėjimą nuo mirties – taip išsigelbėjo 56 000 žydų nuo fašistų teroro;
− okupavus Lietuvą, žydus gelbėjo dešimtys tūkstančių lietuvių, patys rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, tačiau nėra nė vieno atvejo, kad žydai gelbėtų lietuvius nuo nacių ar komunistų teroro;
− už žydų gelbėjimą 2 705 lietuviai pripažinti žydų gelbėtojais, o 887 lietuvių suteiktas Pasaulio Teisuolio vardas;
− Lietuva viena iš nedaugelio valstybių nedalyvavo formuojant SS dalinius ir neturėjo bendrų valdymo institucijų su nacistine Vokietija.
Todėl mes privalome ginti savo tautos ir Lietuvos garbę.“
KOMENTARAI:
Tvankstas
1388 m. (Brastos privilegija) Vytautas pasikviečia į Lietuvą žydus prekybininkus, suteikdamas jiems bajoro teises. Vytautas tokių teisių nesuteikia didžiajai savo tautos daliai, bet suteikia atėjusiems kitataučiams. Tai pasidarė amžina vytautinė tradicija : ‘saviems vilkas, svetimiems – šilkas’.
Lietuvoje suklestėjo judaizmas, Vilniaus Gaonas tapo ortodoksų amžinuoju vadu, geriausias iki šiol Talmudo leidimas yra Romų spaustuvėje Vilniuje išleistas XIX amžiuje, Vilnius turi ypatingą reikšmę žydams kaip Jeruzalė Tremtyje (Jerušalajim veGalut).
Žydų istorikai ( Litvak ir kiti) pripažįsta, kad Vytautas ir Lietuva išgelbėjo žydų tautą nuo sunaikinimo, leido išaugti kaip jėgą.
Nuo 1940 m. litvakų noras sunaikinti Lietuvą, ištrinti tautą ir jos kalbą tebevystomas iki šiol, pajungiant išplautų smegenų inteektualus, kurie už tarnybą ir algą alpuliuodami naikina Lietuvą – trina tautos atmintį, naikina kalbą, naikina pačią Lietuvos valstybę.
Jei ne Vytautas ir Lietuva, tai šiandien IŠVIS NEBŪTŲ chabad liubavičių, kurie savo rasistine neapykanta siekia naikinti valstybes, kuriose jie gyveno vytautinėje Lietuvoje : Lietuvą, Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją, Lenkiją.
Su kairiakrantės Ukrainos prisijungimu prie Rusijos 1654 m., žydai įsitvirtino palaipsniui, su kiekvienu Abiejų Tautų Respublikos padalijimu, kas atvedė prie 1917 m. žydo-bolševikinio perversmo Rusijoje.
Mes matome žydiško dėkingumo pavyzdžius Lietuvai, už žydų tautos išgelbėjimą, leidimą kurtis, daugintis ir klestėti, plisti po pasaulį, atkurti Izraelį, ką aiškiausiai nusakė Rusijos žydas bolševikas M. Suslov : ‘graži mūsų Lietuva, tik gaila – daug lietuvių joje’.
autoriaus nurodytas skaičius 887 lietuvių Pasaulio Teisuolių sąraše, akivaizdu kiek pasenęs.
Šiandien jų matosi minimum 915.
Visiškai atsakingai teigiu, kad abėcėliniame sąraše ties K raide nepagrįstai nėra Kotrynos Kriaučiūnaitės.
Trumpai nušviesiu:
vaikystėje (Brežnevo laikais) teko gan ilgai gulėti Kauno (Vičiūnų) vaikų kaulų ligų ligoninėje-sanatorijoje. Ne tik medikų kolektyvui buvo žinoma, bet net ir mes 6-8-mečiai iš daktarų/seselių/slaugių žinojome (juoba KGB tokių žinių neslopindavo), kad miela senučiukė 84 metų gydytoja (emeritė, kaip dabar vadintų) Kotryna Kriaučiūnaitė, visą savo gyvenimą atidavusi mažiesiems pacientams ir, galbūt, dėl to nesukūrusi savo šeimos ir visą gyvenimą pragyvenusi kelių kvadratinių metrų kambarėlyje pačioje ligoninėje, karo metais išgelbėjo nuo keliolikos iki kelliasdešimt žydų vaikų, hospitalizduoama juos svetimais vardais ir sukurtomis diagnozėmis.
Negi visaregintis Jad-Vašemas nieko nežino apie šviesios atminties gydytoją Kotryną Kriaučiūnaitę???
Iš atminties galiu nurodyti tik dviejų tuometinių (1974-1975)kauniečių medikų pavardes, – gerb. gydytoja Šidiškienė ir fizioterapeutas Redkus.