Tenka apgailestauti dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris nors formaliai pagal Konstitucinio Teismo įstatymą (69 str. 4 dalis) ir teisėtas, tačiau neatsižvelgia į paties Konstitucinio Teismo 2019-11-25 nutarime suformuluotą doktriną: Teismas nenutraukia teisenos tais atvejais, kai, neišsprendus bylos iš esmės, galėtų būti sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos ginamas bei saugomas vertybes, tame tarpe Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Tokios prielaidos, mano įsitikinimu, yra akivaizdžios galimybių paso byloje: tebevyksta ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo galimybių paso panaudojimo, asmenys yra nuteisti už minėtą veiką ir šiuo metu jiems taikomos laisvės apribojimo priemonės (pamenate studentę, pasinaudojusią savo draugės galimybių pasu, kad laikytų egzaminą: šiuo metu jos laisvė apribota – uždėta apykojė).
Dėl galimybių paso didelę žalą patyrė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys (nutrauktos studijos, studentai išmesti iš bendrabučių, taikytas nušalinimas nuo darbo, verslas neteko dalies pajamų ir t.t.), galimybių pasas kaip politinė vakcinavimosi prievartos priemonė (tai patvirtino ne vienas medikas bei jį rėmę politikai) privertė asmenis skiepytis, dalis jų patyrė šalutinius poveikius sveikatai.
Prisipažinsiu, maniau, kad Teismas svarstys šią bylą iš esmės, užtikrindamas viešojo intereso gynimą, užkirsdamas kelią pažeisti Konstitucijos ginamas vertybes ateityje, be to, užtikrindamas didelės visuomenės dalies teisę į žalos atlyginimą, kilusią dėl neteisėto reguliavimo. Pastarasis, spėju, ir yra kebliausias dalykas šioje Konstitucinės justicijos byloje, kartu su teisinės atsakomybės už neteisėtą veiką klausimu. Taip pat ir klausimu, kaip atkurti visuomenėje taiką.
Neteisėtas galimybių paso reguliavimas nuo rugsėjo mėnesio kaip karšta bulvė buvo mėtomas iš vienų pas kitus: Seimas nedrįso jo įteisinti įstatymu, Prezidentas nedrįso pats kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tokiu būdu šį reguliavimą stabdyti, Vyriausybė tarsi apkasuose laukė iki paskutinės akimirkos ir likus trims darbo dienoms iki svarstymo Konstituciniame Teisme panaikino neteisėtą reguliavimą, lyg sufleruodama Konstituciniam Teismui galimybę stabdyti teiseną. Konstitucinis Teismas susigundė nespręsti.
Kokios viso to pasekmės? Sprendimas dėl to, ar reguliavimas buvo teisėtas persikelia į bendruosius teismus: net neabejoju, kad Konstitucinį Teismą pasieks panašūs klausimai kitoje byloje per individualų konstitucinį skundą arba bendrosios kompetencijos teismas pats nuspręs kreiptis į KT. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas negalės nenagrinėti bylos, kilusios iš Individualaus konstitucinio skundo (į KT kreipsis pats asmuo prieš tai „perėjęs“ visas bendrosios kompetencijos teismų instancijas), arba į Konstitucinį Teismą kreipsis pats teismas, nagrinėjantis susijusią bylą (pastarąja galimybe kiek abejoju, turint mintyje Teisėjų Tarybos pirmininkės nuolat kartojamą abejonę dėl teisėjų nepriklausomumo).
Vadinasi, nuo bylos sprendimo Konstituciniam Teismui nusišalinti vargiai pavyks. Tačiau tai atsitiks jau po kurio laiko: metų, o gal ir kelerių. Ir žalą gali tekti atlyginti jau ne šiai, o kitai Vyriausybei. Nereikia pamiršti ir 2024-aisiais vyksiančių Seimo bei Prezidento rinkimų: KT sprendimas šių rinkimų išvakarėse gali priminti neteisėtus Vyriausybės veiksmus ir reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatus. Bet tai jau tolimos ateities spėjimas, o ateities spėjimas yra labai nedėkingas dalykas.
Bet kokiu atveju, visuomenės spaudimas ir Konstitucinės justicijos byla padėjo panaikinti neteisėtą galimybių paso reguliavimą, ir sugrąžinti visuomenei jos prarastas teises ir laisves. Šiame etape – tai didžiulis laimėjimas.
Viliuosi, sekantis etapas – vienas esminių teisinės valstybės elementų – teisinės atsakomybės neišvengiamumas. Jis anksčiau ar vėliau, tikiuosi, ateis: neteisėtai nuteisti asmenys bus reabilituoti, atsiras galimybė reikalauti žalos atlyginimo, o žalą sukėlę asmenys – įgis pareigą ją atlyginti.
Plačiau apie KT sprendimą ir visą GP reguliavimą, išsamioje diskusijoje:
Tokios prielaidos, mano įsitikinimu, yra akivaizdžios galimybių paso byloje: tebevyksta ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo galimybių paso panaudojimo, asmenys yra nuteisti už minėtą veiką ir šiuo metu jiems taikomos laisvės apribojimo priemonės (pamenate studentę, pasinaudojusią savo draugės galimybių pasu, kad laikytų egzaminą: šiuo metu jos laisvė apribota – uždėta apykojė).
Dėl galimybių paso didelę žalą patyrė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys (nutrauktos studijos, studentai išmesti iš bendrabučių, taikytas nušalinimas nuo darbo, verslas neteko dalies pajamų ir t.t.), galimybių pasas kaip politinė vakcinavimosi prievartos priemonė (tai patvirtino ne vienas medikas bei jį rėmę politikai) privertė asmenis skiepytis, dalis jų patyrė šalutinius poveikius sveikatai.
Prisipažinsiu, maniau, kad Teismas svarstys šią bylą iš esmės, užtikrindamas viešojo intereso gynimą, užkirsdamas kelią pažeisti Konstitucijos ginamas vertybes ateityje, be to, užtikrindamas didelės visuomenės dalies teisę į žalos atlyginimą, kilusią dėl neteisėto reguliavimo. Pastarasis, spėju, ir yra kebliausias dalykas šioje Konstitucinės justicijos byloje, kartu su teisinės atsakomybės už neteisėtą veiką klausimu. Taip pat ir klausimu, kaip atkurti visuomenėje taiką.
Neteisėtas galimybių paso reguliavimas nuo rugsėjo mėnesio kaip karšta bulvė buvo mėtomas iš vienų pas kitus: Seimas nedrįso jo įteisinti įstatymu, Prezidentas nedrįso pats kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tokiu būdu šį reguliavimą stabdyti, Vyriausybė tarsi apkasuose laukė iki paskutinės akimirkos ir likus trims darbo dienoms iki svarstymo Konstituciniame Teisme panaikino neteisėtą reguliavimą, lyg sufleruodama Konstituciniam Teismui galimybę stabdyti teiseną. Konstitucinis Teismas susigundė nespręsti.
Kokios viso to pasekmės? Sprendimas dėl to, ar reguliavimas buvo teisėtas persikelia į bendruosius teismus: net neabejoju, kad Konstitucinį Teismą pasieks panašūs klausimai kitoje byloje per individualų konstitucinį skundą arba bendrosios kompetencijos teismas pats nuspręs kreiptis į KT. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas negalės nenagrinėti bylos, kilusios iš Individualaus konstitucinio skundo (į KT kreipsis pats asmuo prieš tai „perėjęs“ visas bendrosios kompetencijos teismų instancijas), arba į Konstitucinį Teismą kreipsis pats teismas, nagrinėjantis susijusią bylą (pastarąja galimybe kiek abejoju, turint mintyje Teisėjų Tarybos pirmininkės nuolat kartojamą abejonę dėl teisėjų nepriklausomumo).
Vadinasi, nuo bylos sprendimo Konstituciniam Teismui nusišalinti vargiai pavyks. Tačiau tai atsitiks jau po kurio laiko: metų, o gal ir kelerių. Ir žalą gali tekti atlyginti jau ne šiai, o kitai Vyriausybei. Nereikia pamiršti ir 2024-aisiais vyksiančių Seimo bei Prezidento rinkimų: KT sprendimas šių rinkimų išvakarėse gali priminti neteisėtus Vyriausybės veiksmus ir reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatus. Bet tai jau tolimos ateities spėjimas, o ateities spėjimas yra labai nedėkingas dalykas.
Bet kokiu atveju, visuomenės spaudimas ir Konstitucinės justicijos byla padėjo panaikinti neteisėtą galimybių paso reguliavimą, ir sugrąžinti visuomenei jos prarastas teises ir laisves. Šiame etape – tai didžiulis laimėjimas.
Viliuosi, sekantis etapas – vienas esminių teisinės valstybės elementų – teisinės atsakomybės neišvengiamumas. Jis anksčiau ar vėliau, tikiuosi, ateis: neteisėtai nuteisti asmenys bus reabilituoti, atsiras galimybė reikalauti žalos atlyginimo, o žalą sukėlę asmenys – įgis pareigą ją atlyginti.
Plačiau apie KT sprendimą ir visą GP reguliavimą, išsamioje diskusijoje:
Tokios prielaidos, mano įsitikinimu, yra akivaizdžios galimybių paso byloje: tebevyksta ikiteisminiai tyrimai dėl svetimo galimybių paso panaudojimo, asmenys yra nuteisti už minėtą veiką ir šiuo metu jiems taikomos laisvės apribojimo priemonės (pamenate studentę, pasinaudojusią savo draugės galimybių pasu, kad laikytų egzaminą: šiuo metu jos laisvė apribota – uždėta apykojė).
Dėl galimybių paso didelę žalą patyrė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys (nutrauktos studijos, studentai išmesti iš bendrabučių, taikytas nušalinimas nuo darbo, verslas neteko dalies pajamų ir t.t.), galimybių pasas kaip politinė vakcinavimosi prievartos priemonė (tai patvirtino ne vienas medikas bei jį rėmę politikai) privertė asmenis skiepytis, dalis jų patyrė šalutinius poveikius sveikatai.
Prisipažinsiu, maniau, kad Teismas svarstys šią bylą iš esmės, užtikrindamas viešojo intereso gynimą, užkirsdamas kelią pažeisti Konstitucijos ginamas vertybes ateityje, be to, užtikrindamas didelės visuomenės dalies teisę į žalos atlyginimą, kilusią dėl neteisėto reguliavimo. Pastarasis, spėju, ir yra kebliausias dalykas šioje Konstitucinės justicijos byloje, kartu su teisinės atsakomybės už neteisėtą veiką klausimu. Taip pat ir klausimu, kaip atkurti visuomenėje taiką.
Neteisėtas galimybių paso reguliavimas nuo rugsėjo mėnesio kaip karšta bulvė buvo mėtomas iš vienų pas kitus: Seimas nedrįso jo įteisinti įstatymu, Prezidentas nedrįso pats kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tokiu būdu šį reguliavimą stabdyti, Vyriausybė tarsi apkasuose laukė iki paskutinės akimirkos ir likus trims darbo dienoms iki svarstymo Konstituciniame Teisme panaikino neteisėtą reguliavimą, lyg sufleruodama Konstituciniam Teismui galimybę stabdyti teiseną. Konstitucinis Teismas susigundė nespręsti.
Kokios viso to pasekmės? Sprendimas dėl to, ar reguliavimas buvo teisėtas persikelia į bendruosius teismus: net neabejoju, kad Konstitucinį Teismą pasieks panašūs klausimai kitoje byloje per individualų konstitucinį skundą arba bendrosios kompetencijos teismas pats nuspręs kreiptis į KT. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas negalės nenagrinėti bylos, kilusios iš Individualaus konstitucinio skundo (į KT kreipsis pats asmuo prieš tai „perėjęs“ visas bendrosios kompetencijos teismų instancijas), arba į Konstitucinį Teismą kreipsis pats teismas, nagrinėjantis susijusią bylą (pastarąja galimybe kiek abejoju, turint mintyje Teisėjų Tarybos pirmininkės nuolat kartojamą abejonę dėl teisėjų nepriklausomumo).
Vadinasi, nuo bylos sprendimo Konstituciniam Teismui nusišalinti vargiai pavyks. Tačiau tai atsitiks jau po kurio laiko: metų, o gal ir kelerių. Ir žalą gali tekti atlyginti jau ne šiai, o kitai Vyriausybei. Nereikia pamiršti ir 2024-aisiais vyksiančių Seimo bei Prezidento rinkimų: KT sprendimas šių rinkimų išvakarėse gali priminti neteisėtus Vyriausybės veiksmus ir reikšmingai pakeisti rinkimų rezultatus. Bet tai jau tolimos ateities spėjimas, o ateities spėjimas yra labai nedėkingas dalykas.
Bet kokiu atveju, visuomenės spaudimas ir Konstitucinės justicijos byla padėjo panaikinti neteisėtą galimybių paso reguliavimą, ir sugrąžinti visuomenei jos prarastas teises ir laisves. Šiame etape – tai didžiulis laimėjimas.
Viliuosi, sekantis etapas – vienas esminių teisinės valstybės elementų – teisinės atsakomybės neišvengiamumas. Jis anksčiau ar vėliau, tikiuosi, ateis: neteisėtai nuteisti asmenys bus reabilituoti, atsiras galimybė reikalauti žalos atlyginimo, o žalą sukėlę asmenys – įgis pareigą ją atlyginti.
Plačiau apie KT sprendimą ir visą GP reguliavimą, išsamioje diskusijoje: