• – Tėvo diena. Kiek ji mums svarbi nuo seno? Ar tiesiog pasiskolinta?
• Ši diena išties pasiskolinta. Nes mūsų tradicijose šeima buvo patriarchalinio pobūdžio – tėvo autoritetas šeimoje buvo absoliutus. Tėvo žodis visada įtaigus, visi jo klausydavosi, nes ir jo išmintis kalba, ir patirtis, ir pagaliau – visas ūkis ant tėvo pečių laikydavosi. Mama tvarkydavosi namuose, o tėvas buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Pagarba tėvui ir jo autoritetas buvo visada, todėl nereikėjo kažkokios specialios dienos, kuri tą pagarbą diegtų.

• – Tėvo diena atsirado nusižiūrėjus į kitas šalis tada, kai mūsų tradicinis kaimas ėmė byrėti. Tai buvo prieškario metai, kada vaikai iš kaimo išsikėlė į miestus mokytis, paskui ir dirbti. Ir šeima, ta patriarchalinė, tradicinė šeima, kai kartu gyveno vaikai, tėvai ir seneliai, kai kasdien pagarbiai buvo kreipiamasi tiek į senelius, tiek į tėvelius, faktiškai subyrėjo. Tada ir prireikė Tėvo dienos, kad būtų galima priminti, kad tėvas gyvybę dovanojo, kad išaugino.
• – Sekmadienį švęsime Tėvo dieną. Ar tai, jog LGBT savo eitynes „Baltic Pride” organizuoja būtent Tėvo dienos savaitgalį, nepanašu į tyčinį, provokacinį veiksmą?
• Tai yra pasityčiojimas iš mūsų tradicijų, iš mūsų moralės ir dorovės normų. Mano nuomonė dėl to labai kategoriška, nors šiaip esu gana tolerantiškas žmogus, ir tie gėjai, jei jie gyvena savo gyvenimą ir nelenda kitiems akis, man netrukdo. Bet kai jie įžūliai braunasi į mokyklą, kai paneigiamos mūsų dorovės ir moralės normos, man darosi liūdna ir nesmagu. Nes mūsų mažai tautai, kuri yra mirštanti tauta, visokie neoliberalų išsidirbinėjimai su tariama tolerancija ir panašiai yra pražūtingi.
  Visų jų paradų tikslas labai aiškus – patraukti jaunimą į savo pusę. Antra, gauti iš užsienio LGBT organizacijų finansinę paramą barams atidaryti, leidiniams leisti, tai yra po truputį žudyti lietuvių tautą, ardant jos krikščioniškas vertybes. Mūsų tautai tragedija – tai dar labiau sumažins gimstamumą ir normalias šeimas. Nes asmenybė normaliai auga tik tėvo ir mamos šeimoje. Neigti tai ir bandyti pakeisti – labai amoralus elgesys ir bjauri politika.
• – Ar negąsdina tai, kad visuomenėje klostosi situacija, kai arba privalai sutikti su viskuo, ką sako „liberaliosios” minties šalininkai, arba iš karto tampi homofobu, rasistu?
• Be abejo, tai yra baltais siūlais siūta politika. Apkaltinti, apjuodinti kitus, kad nedrįstų reikšti savo nuomonės.
• – Ar pastebite, kad etikečių klijavimas prasideda jau Seime?
• Apie Seimą nesinori kalbėti. Kaip apie mirusį – arba gerai, arba nieko. Nes tai, kas jame vyksta, yra žemiau kritikos. Tarytum mes neturėtume kitų problemų. Pažiūrėkite, kiek yra ekonominių, švietimo, kiek sveikatos apsaugos problemų. Lyginant su kitais kraštais, mes pagal daugelį parametrų esame Europos Sąjungos dugne. Va, tuo reikėtų susirūpinti ir daryti išvadas. Bet ne, svarbiausia – LGBT teisės, kurių niekas iš jų neatiminėja. Visuomenė kiršinama dėl tokių dalykų. Tai yra absoliutus išsidirbinėjimas. Ir pikta valia, turbūt. Visa tai mūsų tautai labai skausminga ir pražūtinga.
• respublika.lt