ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. XII-2080 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. XII-2080 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS  ĮSTATYMO PROJEKTO

 1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo“ Nr. XII-2080 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio reikalavimą, kad ,,Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautiniais teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.“ Skubos tvarka priimtas Įstatymas buvo paruoštas perdėm skubotai ir neatsakingai, nesiderina su daugeliu Lietuvos Respublikos įstatymų, netgi Baudžiamuoju kodeksu sukuriant teisės precedentą netaikyti baudžiamąją atsakomybę neteisėtai į Lietuvos Respublikos valstybę atvykusiems asmenims.ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimai dėl nelegalios imigracijos (2015-09-14 Dėl 40 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms ir 2015-09-22 Dėl 120 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms), yra neteisėti, nes jie nebuvo priimti vieningai. Lisabonos sutartimi nustatyta, kad ES Tarybos sprendimai dėl bendros užsienio ir saugumo politikos privalo būti priimti vieningai. Šiuos sprendimus,, kaip neteistus Europos Teisingumo Teismui jau apskundė Vengrija ir Slovakija. Šie privalomi nelegalių imigrantų padalinimai nustatyti tik dvidešimt trims valstybėms narėms. Privalomas nelegalių imigrantų priėmimas nenumatytas Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei. Lietuvos Vyriausybė nepaaiškino Seimui, kodėl nepasinaudojo šia teise atsisakyti šio privalomo neteisėtai atvykusių asmenų priėmimo.

2015-09-23 Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovų pareiškimas dėl trumpojo laikotarpio priemonių dėl nelegalių imigrantų srauto į Europos Sąjungą priimtas nevieningai, be to, Europos Vadovų Tarybos sprendimai nėra ES teisės aktai, t.y. nėra įpareigojantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos atstovas Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis Lietuvos vardu balsavo už šiuos ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimus, neturėdamas Lietuvos Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu ir atitinkamų įgaliojimų – tam pritarė tik Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas, kuriam nesuteikta teisė atstovauti Lietuvos Respubliką. Konstitucija šią teisę suteikia tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui. Seimo Europos reikalų komiteto Lietuvos pozicija nesuderinta su Vyriausybe, tik su keliomis institucijomis (dėl Europos Sąjungos Tarybos 2015-09-14 sprendimo – tik su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per 1 val. 11 min. 1 sek., su Valstybės saugumo departamentu per 1 val. 3 min. 18 sek, o su Užsienio reikalų ministerija suderinimo įrašo Pozicijoje nėra; dėl rugsėjo 22 d. sprendimo – tik su Užsienio reikalų ministerija per 25 min. 20 sek).

Toks neatsakingas Lietuvos Pozicijų ruošimas negali būti kompetentingas ir visapusiškas. Šios Pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymų nederintos su Europos Parlamento teisės norminiais aktais.

Tokie neatsakingi ir Konstitucijai prieštaraujantys Lietuvos Pozicijų ruošimai atsispindėjo ir paskubomis, bei visiškai neatsakingai paruoštame Vyriausybės Seimui pateiktame Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3291, kurį skubos tvarka Seimas priėmė 2015 m. lapkričio 26 d.

Nekontroliuojamas nelegalių imigrantų į ES antplūdis tęsiasi. Šengeno erdvės susitarimai nebeveikia. 2015 m. ES neteisėtai priėmė jau beveik milijoną nelegalių imigrantų, Europos Komisija š.m. rugsėjo 23 d. paskelbė planuojanti jų priimti net 5 mln. Į ES masiškai plūsta ir jai priešiški asmenys, net islamo valstybės (Daesh) teroristinės organizacijos teroristai. Dėl šių priežasčių sparčiai didėja grėsmė ES valstybių narių išlikimui, provokuojami jų tarpusavio konfliktai ir nevaldomas ES griovias.

Pagal ES apklausas net 58% Europos Sąjungoje gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“, iki 80% į ES atvykusių nelegalių imigrantų yra agresyvūs jauni vyrai, Europos Komisijos vertinimu, per trejus metus į ES atvyks apie 5 mln. nelegalių imigrantų.

Todėl toks skubotas, tinkamai Vyriausybės neparuoštas įstatymo projektas Nr. XIIP-3291 neatitinka susiklosčiusios sudėtingos tarptautinės padėties ir Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų. Paskubomis priimtas įstatymas neatitinka ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bet ir:

– įstatymas pažeidžia galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos imigrantų patekimo į ES teisės aktus ir atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą patekimą į ES ir Lietuvos Respubliką ir pagalbą jiems padaryti šias nusikalstamas veikas, tokiu būdu sukuriant precedentą ir kitiems pažeidėjams nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę;

– nelegaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims suteikia teisę pateikti neteisingus duomenis apie save ir net tokiais atvejais Lietuva atsisako teisės jiems nesuteikti teisės gyventi Lietuvoje;

– įteisinama nelegalių imigrantų teisė atvykti tik pareiškus jiems šį pageidavimą, nepriklausomai nuo jų statuso: ekonominio, politinio ar karo pabėgėlio;

– nelegaliai atvykusiems suteikiama neribota laisvė judėti po visą Šengeno erdvę, net pabėgusieji iš pabėgėlių priėmimo centrų ir Lietuvos valstybės bei grįžusieji atgal pažeidėjai atleidžiami nuo atsakomybės dėl įstatymų pažeidimo ir Lietuvos valstybė įsipareigoja neriboti jų laisvės;

– terminai Migracijos departamentui priimti sprendimus dėl nelegalių imigrantų yra visiškai neatsakingai trumpi ir neužtikrina jokių galimybių patikrinti atvykusius asmenis, sukuria idealias sąlygas į Lietuvą patekti, išvykti ir vėl be apribojimų grįžti net galimiems teroristams.

– atkreiptinas dėmesys, kad Seimui jau pateikti įstatymų pakeitimų projektai dėl Migracijos departamento likvidavimo, jo funkcijas paskirstant Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Vidaus reikalų ministerijai, kas šioje dinamiškai besivystančioje ir nekontroliuojamoje situacijoje sukelia tiesioginę destrukciją ir grėsmę nacionaliniam saugumui;

– net Jungtinėms Tautoms Lietuva įsipareigojo pateikti informaciją apie nelegalius imigrantus, tik gavus jų sutikimą tam, todėl visiškai neužtikrinamas būtinas keitimasis informaciją apie nelegalius imigrantus net su tarptautinėmis organizacijomis.

Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas,Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik.

2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Priimtas Įstatymas užkirstų kelią nekontroliuojam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 2014-01-22 Nr.79, Lietuvos ES politikos 2015-2020 metų strateginės kryptys (patvirtintos 2015-06-22 protokoliniu sprendimu Nr.35), 2015-06-22 Nr.628 ir 2015-09-21 Nr.1007.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Priėmus siūlomą įstatymo projektą Vyriausybė turėtų pateikti visapusiškai paruoštą ir suderintą įstatymo projektą, neprieštaraujantį Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei teisės aktams, taip pat turi būti įvertinti ir ES Tarybos 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 22 d. sprendimų teisėtumas ir atitikimas ES teisės aktams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Įstatymo pakeitimas užkirstų kelią nekontroliuojamam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas turės vienareikšmiška ir didelę teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, užkardins naujiems korupcijos pasireiškimams teisinio nihilizmo ir dviprasmybių atsiradimo sąlygomis.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymas turės teigiamą įtaką investuotojų apsaugos indeksui ir verslo plėtrai Lietuvoje.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas, Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „užsieniečių teisinė padėtis“, „Lietuva“.

16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                                               Audrius Nakas

Valerijus Simulik

Pagal ES apklausas net 58% Europos Sąjungoje gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“, iki 80% į ES atvykusių nelegalių imigrantų yra agresyvūs jauni vyrai, Europos Komisijos vertinimu, per trejus metus į ES atvyks apie 5 mln. nelegalių imigrantų.

Todėl toks skubotas, tinkamai Vyriausybės neparuoštas įstatymo projektas Nr. XIIP-3291 neatitinka susiklosčiusios sudėtingos tarptautinės padėties ir Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo interesų. Paskubomis priimtas įstatymas neatitinka ne tik teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bet ir:

– įstatymas pažeidžia galiojančius ES ir Lietuvos Respublikos imigrantų patekimo į ES teisės aktus ir atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą patekimą į ES ir Lietuvos Respubliką ir pagalbą jiems padaryti šias nusikalstamas veikas, tokiu būdu sukuriant precedentą ir kitiems pažeidėjams nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę;

– nelegaliai į Lietuvos Respubliką atvykusiems asmenims suteikia teisę pateikti neteisingus duomenis apie save ir net tokiais atvejais Lietuva atsisako teisės jiems nesuteikti teisės gyventi Lietuvoje;

– įteisinama nelegalių imigrantų teisė atvykti tik pareiškus jiems šį pageidavimą, nepriklausomai nuo jų statuso: ekonominio, politinio ar karo pabėgėlio;

– nelegaliai atvykusiems suteikiama neribota laisvė judėti po visą Šengeno erdvę, net pabėgusieji iš pabėgėlių priėmimo centrų ir Lietuvos valstybės bei grįžusieji atgal pažeidėjai atleidžiami nuo atsakomybės dėl įstatymų pažeidimo ir Lietuvos valstybė įsipareigoja neriboti jų laisvės;

– terminai Migracijos departamentui priimti sprendimus dėl nelegalių imigrantų yra visiškai neatsakingai trumpi ir neužtikrina jokių galimybių patikrinti atvykusius asmenis, sukuria idealias sąlygas į Lietuvą patekti, išvykti ir vėl be apribojimų grįžti net galimiems teroristams.

– atkreiptinas dėmesys, kad Seimui jau pateikti įstatymų pakeitimų projektai dėl Migracijos departamento likvidavimo, jo funkcijas paskirstant Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Vidaus reikalų ministerijai, kas šioje dinamiškai besivystančioje ir nekontroliuojamoje situacijoje sukelia tiesioginę destrukciją ir grėsmę nacionaliniam saugumui;

– net Jungtinėms Tautoms Lietuva įsipareigojo pateikti informaciją apie nelegalius imigrantus, tik gavus jų sutikimą tam, todėl visiškai neužtikrinamas būtinas keitimasis informaciją apie nelegalius imigrantus net su tarptautinėmis organizacijomis.

Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas,Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik.

2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Priimtas Įstatymas užkirstų kelią nekontroliuojam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai 2014-01-22 Nr.79, Lietuvos ES politikos 2015-2020 metų strateginės kryptys (patvirtintos 2015-06-22 protokoliniu sprendimu Nr.35), 2015-06-22 Nr.628 ir 2015-09-21 Nr.1007.

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Priėmus siūlomą įstatymo projektą Vyriausybė turėtų pateikti visapusiškai paruoštą ir suderintą įstatymo projektą, neprieštaraujantį Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei teisės aktams, taip pat turi būti įvertinti ir ES Tarybos 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 22 d. sprendimų teisėtumas ir atitikimas ES teisės aktams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams.

Įstatymo pakeitimas užkirstų kelią nekontroliuojamam nelegalių imigrantų patekimui į Lietuvos Respubliką, teisiniam nihilizmui ir chaosui, precedentui sukurti dėl asmenų atleidimo net nuo baudžiamosios atsakomybės be teismo sprendimo.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas turės vienareikšmiška ir didelę teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai, užkardins naujiems korupcijos pasireiškimams teisinio nihilizmo ir dviprasmybių atsiradimo sąlygomis.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymas turės teigiamą įtaką investuotojų apsaugos indeksui ir verslo plėtrai Lietuvoje.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:

Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:

Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.

14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

Įstatymo projektą parengė: Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai: Zigmas Vaišvila, Rolandas Paulauskas, Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Seimo nariai Andrius Nakas, Valerijus Simulik.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą „užsieniečių teisinė padėtis“, „Lietuva“.

16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra.

Teikia:

Seimo nariai:                                                                                                               Audrius Nakas

Valerijus Simulik