2021-04-19 «Valstiečių laikraštyje» publikuotas A. Praninsko interviu “Ar sovietmetis – dar mūsų dabartis?” su prof. R. Čepaitiene man priminė Šveicarijos senosios išeivijos kartos pranašystes, kurios stebuklingai pildosi, persislinkusios į mūsų dabartį, atnešdamos Lietuvos istorijai skaudžius praradimus…
Profesorė sako:
…į politinės galios centrą jau ateina vaikai ir anūkai tų, kurie vykdė represijas, buvo sovietinio režimo atrama, tačiau niekada to viešai nesigailėjo. Ir štai dabar tie žmonės tiesiogiai arba stovėdami kitiems už nugarų vis atviriau pradeda išstumti kovotojų už nepriklausomą Lietuvą ir totalitarinio režimo aukų atminimą…Kai 1998 metų rudenį patriotiška Šveicarijos išeivijos karta, kurių gyvų buvo dar dvi dešimtys, deja, jau peržengusių savo 75-80 amžiaus slenkstį, pavargusų ir pasiligojusų, manęs paprašė, kad sutikčiau kandidatuoti į ŠLB valdybos pirmininkes, nes tik manimi jie politiškai pasitiki: priklausau kovotojų dėl Lietuvos nepriklausomybės dar nuo 19 amž. šeimos dinastijai… Išaiškėjo, kad naujai atvykusių emigrantų tarpe yra buvusi aktyvi ilgametė komjaunimo sekretorė, stribo anūkė ir aktyvių idėjinių komunistų, sovietinio režimo kolaborantų dukra, kuri didžiuojasi savo protėviais ir veržiasi vadovauti ŠLB valdybai.
Man, užsibrėžusiai greitai užbaigti ir išleisti porą savo naujų knygų, atsakomybė įsijungti į aktyvią ŠLB veiklą tikrai nebuvo lengva, tačiau, sutikau. Sutikau, dar ir todėl, kad senųjų išeivių pasiūlyti darbai: padėti jiems sutvarkyti išeivijos 50 metų veiklos archyvus, atgaivinti “Šveicarijos lietuvių žinių” laikraštį, Įtadicinti tautines Joninių šventes ir šv. Mišių aukojimus Tėvynės totalinio režimo aukų atminimui Ciuricho katalikų bažnyčiose, įkurti lietuvišką mokyklėlę, vystyti įvairius lietuviškus kultūrinius renginius, lietuviško meno parodas ir susitikimus su atgimusios Tėvynės kultūros veikėjais – laikiau tikrąja savo pareiga. (Apie išeivijos politinę/kultūrinę veiklą okupacijos metais jau buvau girdėjusi daug pasakojimų iš savo išeivio vyro ir jo likimo draugų, o viskas plačiau atsivėrė, studijuojant ŠLB archyvus – tai patvirtina knyga J.S.”Paralelės”, 2020m.)
1999-jų Vasario 16-ją, prie konferencijos stalo sėdėjo dvi dešimtys dar gyvų senųjų išeivių, dešimtis naujų emigrantų, keliolika svečių. Buvau vieningai išrinkta ŠLB valdybos pirmininke.
Pirmasis darbas buvo pasirengimas ŠLB 50-mečio šventei. Pagal privalomus tarptautinės konvencijos, Lietuvių chartijos ir CH civilinio kodekso(ZGB), sudarytus ir lietuvių – karo pabėgėlių – susirinkime 1952-02-17d.patvirtintus Įstatus/statutus ŠLB tapo politiškai teisėta, oficiali, galinti Vakarų Europoje, neutralioje Šveicarijoje, pradėti savo aktyvią veiklą dėl Lietuvos išsivadavimo iš okupacijos.
Į 2002m. 50-mečio Jubiliejui dovanas sėkmingai įrikiavome su dailininke/žurnaliste B.Gujer 2001m. išleistą naują ŠLŽ laikraštį, pagal išeivijos archyvus rengiamą spaudai dokumentinę knygą “Alpių lietuviai”, kurią su Šveicarijos išeivijos elito: kun. prof. J.Juraičio, dr. V. Dargužo, dr. A. Kušlio, N. Prielaidos redakcija išleidome 2005m.
2001m. vieningu valdybos pritarimu įkūrėme lietuvišką literatūrinę grupę, kuriai vadovauti pasisiūlė emigrantė, Jūratė Jablonskytė-Caspersen. Senajai išeivijai padedant išrūpinau trijų mėnesių kūrybinę komandiruotę rašytojui J. Kunčinui Bazelio Werkraum Warteck menų centre, o 2001-06-03d. J. Kunčinas tapo naujos “Literatūrinės grupės” Krikštatėviu. Gaila, kad rašytojo ir mano gražūs ketinimai ateityje grupę pavadinti: “Lietuviškos knygos klubas” – KNYGNEŠYS”- taip ir pasiliko svajone, nes klubo vadovė tam kategoriškai pasipriešino. Ją supratome, nes sėkmingas ilgametis komjaunimo sekretorės įdirbis, kolaboraujant sistemai, jos smegenyse žodis “knygnešys” dar vis tebeprilygo keiksmažodžiui.
2001m. Ciuricho Irklavimo klube suorganizavome nuotaikingas su kupolinių atributais Jonines; 2001 lapkričio mėn jauniausia išeivijos lietuvaitė I. Čaplikas (gm. 1948) suorganizavo lietuviško stiklo parodą/pardavimą Ciuricho Baltic design centro klube; 2004m. kovo 16 d. įvyko knygos klubo vakaronė, skirta “Knygnešio” dienai; 2004 vasarą dr. V. Dargužo namuose Thune buvo pristatyta J. Survilaitės parašyta ir parengta spaudai knyga “V.Dargužas: Mylėsi Lietuvą iš tolo”; Ciuriche M. Zako memuarų knyga vokiečių kalba ” Ohne Wasser durch die Wuste Gobi”,(Be vandens per Gobi dykumą) dalyvaujant autoriui. 2005m.balandyje įvyko pirmosios lietuviškos mokyklėlės Ciuriche atidarymas, vėliau Stoholmo lietuviškų tautinių šokių kolektyvo “Baltija” ir Utenos folklorinio ansamblio “Levinda” pasirodymai; dailininkės B. Gujer parengta Europos lietuvių emigrantų vaikų piešinių paroda; Lietuvos fotomeistrų paroda Berne; 2005 m. – J. Survilaitės dokumentinės knygos “Alpių lietuviai” pristatymas; 2006 rugsėjo mėn Ciuricho Katalikų akademijos rūmuose vertėjas M. Rudeneris pristatė rašytojos J. Ivanauskaitės romano “Ragana ir lietus” vertimą į vokiečių kalba “Regehekse”…
Veikla garsinanti lietuvišką kultūrą įsibėgėjo sėkmingai, tęsdama išeivijos 50 metų vykdytus tautinius tikslus, suteikdama senajai kartai džiaugsmą ir pasitikėjimą…
Tik štai – nenumatyta likimo ironija!!!
2006 metais, išėjau į pensiją, atsisakiau toliau kandidatuoti į ŠLB valdybą ir ŠLB pirmininke tapo ta pati buvusi komjaunimo sekretorė, ir ėmė tęsti savo komjaunuolišką propagandinę veiklą:
. Pirmiausia ji ŠLB narius suskirstė į aktyvius ir pasyvius; (tikrai buvo graudu matyti, kai nusipelnę Lietuvai išeivijos žymūs pasaulio mokslininkai ėmė klausinėti, ar jie savo įkurtoje Bendruomenėje dar tebėra aktyvūs,, ar jau tapo pasyvūs/nereikalingi?…)
.ŠLB 50-mečiui prof. J. Juraičio ir dr. V. Dargužo paruoštą jų politinės veiklos Šveicarijoje pranešimą, kurį, kaip valdybos pirmininkė perskaičiau Jubiliejaus iškilmėse, iš Bendruomenės internetinio istorijos puslapio tuojau pat išmetė, ištrynė visų ŠLB įkūrėjų – žymių pasaulyje mokslininkų – vardus. Tokius veiksmus turėtume vadinti tikruoju vardu: komjaunuolišku vandalizmu, tačiau dešimt metų ginu išeivijos vardo išniekinimą, (padarant juos NELEGALAIS!!!), nes juk kažkas turi ginti nuo sunaikinimo išmintingiausios, doriausios, demokratiškiausios ir patriotiškiausios Tautos dalies vardo šventumą.
. Už kiekvieną organizuotą renginį privalėjo apmokėti Lietuvos biudžetas; Plačiau:
https://vokietijoslietuvis.press/index.php/2021/03/03/uz-kiek-lietuva-perka-emigrantu-meile-tevynei/
. Išeivijos lietuviai gavo naują vardą – antroji ekonominių emigrantų banga.
Istorija liudija, kad Šveicarijoje nuo 16 amž iki 1990m. lietuviai į Šveicariją vyko tik siekti mokslo ir politinių žinių arba gydytis, o senoji iševijos karta save laikiusi politiniais pabėgėliais nuo okupantų sunaikinimo – pagal J. C. asmeninį įvertinimą – visi tapo vienodi: ekonominiai emigrantai” “Mes trečioji Šveicarijos lietuvių emigrantų banga!!” – kuo garsiau iš visų tribūnų be jokių sąžinės priekaištų ėmė rėkauti naujoji ŠLB pirmininkė…
. Iš ŠLB Literatūrinės grupės sąmoningai ištrintas Tautai brangus “Knygnešio” vardas, o Knygos grupė staiga tapo, ne Bendruomenės, o asmeniška J. Caspersen nuosavybe…
.ŠLB-nę įkūrusių mokslininkų redaguota knyga “Alpių lietuviai. Alpenlitauer”, atspindinti jų istorinę kovą prieš okupaciją naujos Pirmininkės atvykusiems naujiems emigrantams nuolat pristatoma, kaip melaginga, tendencinga, su iškraipytais istoriniais faktais, neatitinkanti tikrovės. (J. Caspersen 2013-05-07 straipsnis internete!)
. Išeivijos politinio nužeminimo viršūnė pasiekta, kai karo pabėgėlių/išeivių lietuvių elito teisiškai 1952-02-17d. įkurta ŠLB, po paskutinių kūrėjų mirties nuo 2010 metų piktybiškai pasaulio spaudoje apšaukiama nelegalais/pogrindininkais savo organizaciją įkūrę 1950-08-20d. be jokių ĮSTATŲ/STATUTŲ. Visas šis šmežtas tęsiai 10 metų ir matyt, niekada nesibaigs, nes visi išeivijos išsaugoti dokumentiniai archyviniai įrodymai nublunka prieš komjaunimo sekratorės propagandą, kurią (o ne išeivijos archyvus !) ” pripažįsta” LR vyriausybė…
Taigi tokie pažodiniai išeivijos pranašavimai tik būsimuoju laiku 1998 metais, ištarti žymių Vakarų Europos mokslininkų išeivių kad:…į politinės galios centrą ateis vaikai ir anūkai tų, kurie vykdė represijas, buvo sovietinio režimo atrama, tačiau niekada to viešai nesigailės.”- pranašiškai, 100 procentų, išsipildė: kolaborantų anūkams ir vaikams pavyko sėkmingai okupuoti ir sąmoningai perrašyti net išeivijos istoriją…