50 okupacijos ir dešimtmetį atgimusios Lietuvos metų negirdėjome, kad senoji išeivija paramos projektams iš LR biudžeto būtų paprašiusi bent vieno lito. Milijonus litų naujų emigrantų kartai LR vyriausybė ėmė plukdyti tik peržengus 21-jo amžiaus slenkstį
2007 lapkričio 7-9 dienomis Vilniuje vykusiame PLB-nės seminare LR TMID-o generalinio direktoriaus pavaduotoja p. Vida Bagdonavičienė pranešė, kad 2006 m. iš 19,523 milijono savo biudžeto daugiau negu 14 milijonų paskyrė į užsienį išvykusių emigrantų veiklos projektams.” (ŠLŽ Nr. 11(18))
Apie iš LR biudžeto emigrantams nuplukdytus milijonus kelis metus išdidžiai skelbė laikraštis “Atgimimas”… Šimtai milijonų kasmet byrėjo savanoriškai Tėvynę palikusiems emigrantams, o Lietuvoje skurdo pensininkai, neremontuojamos mokyklos, neužteko lėšų pamaitinti našlaičius ir daugiavaikių šeimų vaikus, atlikti būtinas operacijas sunkiems ligoniams… Lietuvos gyventojai neįtaria, nes paprastai ten išplukdomi milijonai negarsinami…
Iš Lietuvos į Šveicariją atvykusiai buvusiai aktyviai komjaunimo sekretorei/kolaborantei J. Caspersen perėmus ŠLB-nės vairą, prasidėjo lengvai pasiekiami LR biudžeto išlaidavimai. Ji tobulai sudarinėjo bereikšmes samatas, į kurias biro šimtai tūkstančų litų, o vėliau eurų. Jos projektai buvo vadinami emigrantų meilės išraiška Tėvynei Lietuvai. Laimei, 2019 metais Valstiečių partija susituokėjo, kad finansinių stebuklų kranelius truputį reikia priveržti.
Kas atsakytų, kokie režimui ištikimų personų, kaip J. Caspersen, pasiuntimo į užsienį 1989-1990m. buvo tikslai ir kokios užduotys? Emigrantai, kurių idėjiniai komunistai tėvai statė tarybų valdžią, o seneliai stribai su šautuvais varė į kolchozus ir deportavo į Sibirą Lietuvos elitą, niekada nesupras Tėvynės sąvokos esmės ir prasmės – tęs režimo ideologinę propagandą, teigdami, kad: ” 1944m. Tėvynę palikę lietuviai (buvo ir yra!) Tėvynės išdavikai, buruažiniai nacionalistai, pokario užsienyje būrė nelegalias pogrindines gaujas, siekė nuversti Lietuvoje tarybų valdžią…”(įrašai buv.socrežimo spaudos puslapiuose)
Dėl to šiandien LT Vadovės prakeikimo susilaukė dr. J. Mažylės knyga apie talentingą Lietuvos žurnalistą, kuris JIS IŠEIVIS?
Akivaizdus pavyzdys iš Lietuvos biudžeto teikiamų gėrybių sriautų.
Kai 1999 metais lietuvių pabėgėlių kartos pritarimu buvau išrinkta ŠLB-nės valdybos pirmininke, dėjome pastangas Šveicarijoje atgaivinti Lituanistikos studijų tradiciją, kuri Ciuricho/Berno universitetų profesorių George Dunkel ir Jan Peter Locher dėka 1970-2001m. veikė kaip lygiavertis studijų objektas baltų/slavų kalbų ir literatūrų instituto dėstomų dalykų planuose. Berno universitetui pakeitus lingvistinių studijų kryptį,- Baltistika buvo pasmerkta mirčiai.
Prof. J.P. Locheris tam priešinosi: 2001m. sudarė dviejų semestrų studijų planus su numatytais kaštais, siekdamas kad baltistika dar porą metų išsilaikytų. Įtikinėjome LR ir Latvijos mokslo ir švietimo ministerijas, dr. V. Dargužas vyko derėtis pas VU rektorių R. Pavilionį, o aš rūpinausi įvairiais prašyminiais raštais į Lietuvos ir Latvijos ambasadas Vakarų Europoje, JAV Lietuvių fondą, tačiau atsakymai ateidavo neigiami: išgelbėti Baltistiką vilties neliko…
Naujai išrinkta ŠLB-nės Vadovė J.Caspersen čia įžiūrėjo savęs išgarsinimo šansą. Sukūrusi pora šimtų tūkstančių litų sveriantį projektą, kurį jai automatiškai patvirtino dosnioji LR vyriausybė, surengė pasaulinę konferenciją skambiu vardu:
“Lietuvių kalbos reikšmė ir vieta Europos kontekste”.
Konferencija vyko Berne 2008 birželio 4-6 dienomis, dalyvavo 24 mokslininkai iš 10 pasaulio šalių, 3 dešimtųs pritarėjų atvyko iš Lietuvos, nors nulinis konferencijos rezultatas seniai aiškus. Šimtatūkstantiniai finansai ištirpo dalyvių kelionių apmokėjimams, brangiems šveicarų viešbučiams, maitinimui, lektorių apmokėjimui, reklamai ir t.t.
Kasmet Anapilin išeinanti, susilpnėjusi CH išeivija konferencijoje nedalyvavo, nes labai piktinosi bereikalingu melžimu iš Lietuvos šimtais tūkstančių litų. Nesuprato, kodėl konferenciją LR vyriausybė neorganizuoja Vilniuje, kur dešimtkart mažesnės išlaidos, o pasaulio mokslininkai baltistai pasigėrėtų visur skambančia lietuvių kalbą, o svarbiausia, į konferenciją ateitų LR politikai, kurių vienintelių pareiga pagal Europos valstybių politinės kultūros sutartis spręsti lituanistines studijas Europos aukštuosiose mokyklose. Vyriausybinių reikalų jokios teisės neturi spręsti maža ŠLB naujų emigrantų ŠLB-nė, net nepriklausanti Europos sąjungai.
Visam pasauliui pagarsinusi konferenciją ponia J. Caspersen save plačiai išgarsino ir atsivėrė sau duris į PLB-nės valdybą. Pirmiausia ji ėmėsi vadovauti užsienyje gimusių pasaulio lietuviukų švietimui.
Iš kur komjaunuolei mergaitei tiek drąsos? Stebėjomės visi…
1) neturėjo reikalingų žinių, patirties,nepažino dėstymo metodikos;
2) niekada nebandė net savo pagimdytų dviejų sūnų lietuviškai pamokyti, o tik didžiavosi: “Mano šeimoje kalbame tik angliškai.”
Porą kadencijų užsienio lietuviukų mokyklėlėms gausiai lijo Lietuvos biudžeto finansai, o mokymo reiklavimų kartelė krito žemyn. Švietimo šėfė aiškino, kad užsienyje gimusiam lietuviukui, lietuvių kalba visai nereikalinga: užtenka pasaulio žemėlapyje parodyti tėvų/senelių tėvynę, iš kelių šimtų pasaulio vėliavų atskirti lietuvišką trispalvę ar sušokti “Jurgeli, meistrelį”…
Nors viso pasalio išeivija smerkė motiną, neperduodančią gimdytiniams motinos meilės jausmais įkūnytų pirmųjų žodžių, kuriuose slypi brangūs syvai augti doram Tėvynės ateities piliečiui, tačiau neturinčioms laiko savo atžalas pamokyti emigrantėms mokymas -“betkap” ramino jų sąžines.
Iškilusi į PLB-nės kultūros komisijos pirmininkės postą, J.Caspersen griebėsi vykdyti išeivijos istorijoje negirdėtos gėdingiausios veiklos: taisyti išeivijos archyvų faktus ir skelbti propagandą, kad lietuviai karo pabėgėliai ŠLB-nę įkūrė NELEGALIAI t.y. nepaisė tarptautinės konvencijos, Lietuvių Chartijos konstitucijų, CH civilinio kodekso įstatymų ir neturėjo privalomų patvirtintų įstatų/statutų, kurie yra būtini.
Tam jai nepaprastai tiko 1950-08-20 archyve gulintis protokolas, kuriame karo pabėgėliai užfiksavo kad “…NUTARTA ĮKURTI ŠLB-nę, O ĮSTATAI NEPARENGTI…(“Alpių lietuviai”p. 169).
Kodėl J.Caspersen iki šiol dengia teisinį ŠLB įkūrimo protokolą, įregistruotą 1952-02-17? Tai pačios kolaborantinės paslaptis…
Būtent, išeivijos veikloje saugota teisėta ir oficiali 1952-02-17d. įkūrimo data yra vienintelė – reišmingiausia ir būtiniausia ŠLB-nei vykdyti oficialią teisinę kovą Vakarų Europoje prieš Lietuvos okupaciją, nes 1945/46 metais režimas pasaulyje panaikino LR diplometines tarnybas,- kovai liko tik LB-nės, kurios 50 metų tą kovą atkakliai vykdė visame pasaulyje…
Akivaizdu, kad platinti propagandą prieš išeiviją šiandien siekia pati LR vyriausybės sistema, kuri turi žymiai gilesnes tendencijos išeivius ir jų veiklą okupacjos metais palikti buvusioje tėvynės išdavikų/nelegalų pozicijoje. Juk tokie idėjiniai režimo kolaborantai, kaip J. Caspersen, tebėra ištikimi režimui, nes prisipažįsta dirbę geriausiais savo jaunystės metais!
Taip ir pati rašo savo biografijoje “Alpių lietuviai” 145/146 psl.:
“Turtingiausią praeitį susikūriau tarybinėje Lietuvoje…Mano mama Danutė Kungytė – turtingų žemvaldžių, naudojusių samdomą jėgą šeima.Tėvelis ( idėjinis komunistas/enkavėdistas J.S.) Juozapas Jablonskis dažnai man kartodavo:”Jūrate tik neik į bažnyčią!..”
J. Caspersen tvirtina, kad jos seneliai teisingai buvo išvežti į Sibirą, nes naudojo samdomą jėgą…
2010m., numirus paskutiniams aktyviausiams ŠLB-nės kūrėjams, Caspersen visam pasauliui paskelbė suklastuotą įkūrimo datą ir spaudos redakcijoms uždraudė publikuoti unikalių archyvinių dokumentų teisinius faktus:
Iš “Atgimimo “redaktorės I. Makaraitytės gavau perspėjimą, jog mano straipsnius publikiuos tik tada, kai, J.Caspersen duos tam leidimą.
“Bernardinų” redaktorius p. Navickas pranešė, kad archyvų faktais paremtus mano straipsnius, J.Caspersen laidus, vadins :” tik J. Survilaitės versijomis”…
Kodėl LR vyriausybė užsimerkia, kai istorijoje įteisinamas melas?
Kam reikalinga kova už tiesą? O lietuvišką pasaulį tebežeidžia mirusios išeivijos apšmeižimui dešimtmetį naudojama PLB-nės valdybos (pirmininkė D.Henkė) tribūna, skaudina LR Išeivijos instituto dr. I. Vaisiūnaitės su prof. dr. E. Aleksandravičaus parašu 2012-12-13d išsiuntinėta pažyma, kurią neabejotinai sumanipuliavo pati Caspersen, graudžiai atrodo LR URM atsakingų už emigrantų veiklą tvirtinimai, kad J. Caspersen pokario išeivijos veiklos faktus gali pagal savo norus ištaisyti… – Tai tragedija!
Tragedija!!! Kai PLB-nės valdybos Ginčų komisijos pirmininkas Mindaugas Jacinevičiaus, visai nebrangindamas savo Advokato vardo dar kartą (2032) Caspersen propagandos labui aukojosi paskelbti JO patvirtintą melagingą bestatutinę 1950-08-20d. datą!!!
Tragedija doram lietuviui skaityti J. Caspersen suklastuotus intertnetinius puslapius, išsakomą melą Wikipedijoje, jos propagandinius interviu LR žurnalistams, braukti ašarą dėl 2015 m. išeivijo paniekinimui skirto pseudojubiliejaus, į kurį iš Berno atvyko LR Šveicarijos konfederacijai ambasadorius, iš Vilniaus atskrido Mažvydo bibliotekos Lituanistinio skyriaus vedėja, nors bibliotekoje dešimtmetis guli pareiškimas dėl sumanipuliuotų ŠLB-nės įkūrimo faktų…
Tragedija!!! Kai, istorinės išeivijos veiklos pseudojubiliejuje įvyko tautinės istorinės kultūros ATMINTIES pamatų ardymas, jos veiklos okupacijos metais graudžios laidotuvės, fiesta ant mirusių protėvių kaulų, nesusimąstant, kad tokie veiksmai –
praradimas visai mūsų istorinės TIESOS besiilginčiai TAUTAI.