Žinoma, šito laiško negalima lyginti su paminklų vertimu ar terliojimu, kuris vyksta dabar JAV. Protesto ir psichologinio smurto forma pasirinkta civilizuotesnė, bet vis tiek tai yra ne valstybę sukūrusios, o vėlyvesnių laikų ateivių bei jų palikuonių grupės mėginimas kištis į juos svetingai priėmusios šalies istoriją ir visuomenės nuomonę.
Manau ir tikiu, kad ir Lietuvoje, ir už jos ribų atsiras žydų, kuriems bus gėda dėl šito laiško, pasirodžiusio tuo pačiu metu, kai kitose šalyse grupės emigrantų prievarta bruka autochtonams savąjį, kitokį šalies istorijos supratimą bei „cenzūruoja“ jos herojus.
Negi ponios Kuklianski vienminčiai nori Lietuvoje užimti tą nišą, kurią JAV užėmė brutalumu pagarsėję palikuonys išeivių iš Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos?