Sausio 27 d., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Valdas Rakutis, profesionalus istorikas ir Seimo TS–LKD frakcijos narys, paskelbė tekstą „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, kuriame kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių bei sovietų režimais.
Sausio 27 d., minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Valdas Rakutis, profesionalus istorikas ir Seimo TS–LKD frakcijos narys, paskelbė tekstą „Tarptautinė Holokausto diena ir istorinė atmintis“, kuriame kalbėdamas apie nacių kolaborantus pasisakė ir apie žydų kolaboravimą su nacių bei sovietų režimais.
„Bet kaip gi su tais talkininkais? Kas tie žmonės, kurie perima baisias idėjas? Ar tai lietuvių tautos lyderiai, tokie kaip pirmasis savanoris Kazys Škirpa ar generolas Vėtra? O gal Antanas Smetona? Nepaisant didelio pastarųjų metų ažiotažo niekaip nepavyko įrodyti, kad holokaustą organizavo jie. Ne, tai visai kiti žmonės, dažnai neišsilavinę, linkę pasijusti svarbiais gavę šautuvą į rankas, kartais stipriai nukentėję nuo 1941 m. sovietinių represijų, kartais aklai vykdę įsakymus. Jie panašūs į stribus. Pažinkime juos, supraskime, kodėl jie taip darė. Juk holokausto vykdytojų netrūko ir pačių žydų tarpe, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių“, – rašė politikas.
Už šiuos komentarus autorius buvo pasmerktas Lietuvos žydų atstovų, Izraelio ir JAV ambasadorių, nuo jų atsiribojo ir TS-LKD partijos vadovybė. Štai konservatorių lyderis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad V. Rakučio komentare pritrūko adekvatumo ir supratingumo.
Itin aštriai į istoriko svarstymus sureagavo sargieji intelektualai, ne tik budriai saugantys viešąją erdvę nuo tų, kurie vis dar nežino, ką ir kaip turėtų kalbėti, o ką – nutylėti, bet ir geriau už visus nuvokiantys, ką tie nesusipratėliai iš tiesų norėjo pasakyti, o ką – nutylėti (keletą jų rasite ir ČiA).
Tomas Baranauskas. „Suprasti“ čia niekaip nesiejama su kokiu nors pateisinimu
Skaitau Valdo Rakučio tekstą apie holokaustą, dėl kurio pradėjo spiegti sovietinė tardytoja Kukliansky ir iškart atsiribojo TS-LKD… Bandau suprasti, kas ten tokio pasakyta, kas verta tokio spiegimo?
Tekstas gana stereotipinis, išsiskiria nebent tuo, kad kartu su naciais smerkiami ir komunistai. Sovietinei tardytojai iš sovietinių tardytojų dinastijos tai, žinoma, galėjo nepatikti. Spaudoje akcentuojamas straipsnyje pažymėtas siekis „suprasti hitlerininkus“, bet „suprasti“ čia niekaip nesiejama su kokiu nors pateisinimu (tai, beje, pabrėžta), o tik su reikalu suprasti, iš ko tokios pažiūros išsivysto, kad joms būtų užkirstas kelias, kad tai nepasikartotų ir t.t., ir pan.
Prie tokių „pavojingų“ idėjų, iš kurių kažkas tokio galėtų išsivystyti, priskiriami net Trampo šalininkai ir nacionalistai (reveransas antitrampinėms ir antinacionalistinėms savo partijos vadovybės nuostatoms, kuris, beje, autoriaus neišgelbėjo nuo rūstaus pasmerkimo).
Pvz., gyveno kartą toks György Lukács, vienas garsiausių ir įtakingiausių Vakarų marksistų intelektualų, Vengrijos žydas. Žavėjosi Lenino revoliucijos idėja ir aistringai interpretavo ją judaizmo terminais: kaip mesianistinį eschatologinį sąjūdį… Na, bet tai žinoti dabar turbūt reiškia „kaltinti aukas“…
Manau tinkami Evangelijos žodžiai išreikšti dvasinę autoriaus laikyseną: „Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32).
Neabejoju, kad už nuostatą sakyti tiesą ir žemiau išsakytus žodžius, autorius bus ujamas. Gimtoji partija jau nuo jo atsiribojo.
„Pažinkime juos (t.y. holokausto vykdytojus – past. mano), supraskime, kodėl jie taip darė. Juk Holokausto vykdytojų netrūko ir tarp pačių žydų, ypač getų savivaldos struktūrose. Mes turime garsiai įvardinti šiuos žmones ir pasistengti, kad panašių į juos neatsirastų vėl. Bet taip pat atsakyti į klausimą, kokios buvo pačių žydų pažiūros, kokios idėjos paskatino daliai žydų bendradarbiauti su sovietų valdžia, užimti svarbias pareigas represinėse sovietų struktūrose. Kartais priežasčių suvokimas leidžia suprasti ir pasekmes, nors ir nepateisina poelgių.“
Bandau suprasti, kas čia nutiko. Sprendžiant iš reakcijų – mažų mažiausiai buvo pasikėsinta paneigti Holokaustą ar išsakyta mintis, kad, jei būta žydų socialistų ir marksistų, tai šitai kažkaip pateisina antisemitizmą ir Holokaustą, tada buvo ne masinės kraupios žudynės, o viso labo „idėjų kova” ar komunizmo šmėklos vaikymas.
Paskaitau patį jo pasisakymą – ir ne, nieko tokio jis nepasakė. Pasakė viso labo, kad „naciai irgi žmonės“, t.y. ne „tiesiog blogi“, o kad ir kokie, bet žmonės, kurie kažką manė. O čia kažkas rimtai mano, kad ne? „Tiesiog blogi“, nes genai tokie ir „nėra čia ką suprast“? Ar ne žmonės, o reptilijos, karvės ar Vudu blogio dvasios?
Pasirodo, šioje šalyje profesionalus istorikas jau nebeturi teisės kviesti kolegas ir visuomenę siekti suprasti (ne kaltinti ir ne teisti) praeities žmonių motyvus ir įvykių bei procesų gilumines priežastis. Ne, profesionalūs sovietiniai propagandistai ir jų atžalos jį viešai užpjudys, o mums maloningai padės susivokti, kaip privalome galvoti TEISINGAI, nes kitaip…
Išties, Holokausto tema jau darosi tokiu minų lauku, į kurį greitai nieks nebedrįs įžengti net su geriausiomis tiesos paieškos ir pagarbos aukoms intencijomis, kad čia pat nesusisprogdintų.
