Veidaknygė
Jei jūs galvojate, kad STT kovoja su korupcija ir siekia korupcininkus susodinti į kalėjimą, tai – jūsų dideliam nusivylimui – galiu pasakyti, kad jūs klystate.
Jeigu jūs galvojate, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kovoja su oligarchija, tai – jūsų dideliam nusivylimui – galiu pasakyti, kad jūs klystate.
Naujų oligarchų kūrimas ir jiems išskirtinių sąlygų veikti sukūrimas yra didesnė blogybė nei pati korupcija. Putinas irgi kovoja su korupcija, ohohoho, ir dar kaip aršiai kovoja. Tačiau savi klesti ir vis perima naujus verslus, įmones, rinkas. Ar tai kova su korupcija?
Sisteminės politinės partijos visuomet, pabrėžiu, visuomet maitinosi iš verslininkų delno. Jos, partijos, ir sukūrė tokią sistemą, tokias sąlygas, kad verslininkai privalo joms nešti, duoti, nes kitaip jie pralaimės konkurencinėje kovoje, kitaip laimės konkurentas, kuris nuneš ir padės buteliuką prikimštą eurų.
Apie sisteminių partijų ir ypatingai jų viršūnėlių priklausomybę verslui visos tarnybos žinojo jau seniai. Niekam tai nebuvo paslaptis. Galėjai bet kuriuo momentu imti bet kurį politiką už pakarpos ir uždaryti į kaliūzę – tereikėjo tik nurodymo iš viršaus. Bet jo anksčiau nebuvo!!!
Tai kodėl jis atsirado būtent dabar? Klausimas rimtas ir reikalaujantis rimtos analizės. Manau, kad greitu laiku sužinosime ir atsakymus, tačiau dabar galime kelti tik versijas.
Kas gali būti prezidentei svarbiau už sisteminę politinę partiją Liberalų sąjūdį ir jos vadovus? Juk jie tiesiogine tą žodžio prasme buvo sulindę ten, kur nesueina, ne tik visa galva, bet ir iki kojų pirščiukų. Jie aklai vykdė nurodymus, aklai skleidė dezinformaciją ir klaidino žmones. Jie dėl asmeninio intereso, dėl vietos prie lovio, matyt, galėjo remti ir palaikyti patį Putiną, Hitlerį ar Kim Džonguną.
Taigi kas prezidentei svarbiau už savo ištikimus sisteminius politikierius? Tokių ji turi visą pulką. Kiekvieną politinę sisteminę partiją ji lengvai priverčia jai tarnauti, nes sisteminiai politikai yra politikieriai, bijantys net savo šešėlio, neturintys savo nuomonės, pozicijos ir norintys tik, kad jiems kas nors iš kur nors, dėl ko nors numestų papildomą grašį.
Taigi, matyt, yra kitų, didesnių tikslų, kurių siekia prezidentė. Čia yra versija ir tik mano dar nepatikrinta ir kol kas nepagrįsta nuomonė.
Prezidentės „company“ – žinot, ką turiu omeny – geba perimti verslus, finansinių srautų kontrolę. Jie geba reideriauti ir turi tam didelę patirtį. Prisiminkite Vakarų skirstomuosius tinklus, kaip jie buvo perimti valstybės. Prisiminkite Snorą, Ūkio banką. Juk, pavyzdžiui, tame pačiame Snore visais laikais buvo negerovių, apie jas Lietuvos bankas žinojo ir, sakyčiau, gana sėkmingai šią riziką valdė nepadarydami žalos indėlininkams, valstybei. Banką taip pat galėjo spustelėti ir griežčiau pareikalauti laikytis taisyklių. Tačiau… reikėjo jį perimti. Kiti siekiai. Pažiūrėkite į Achemos grupę – kokia ji buvo ir kokia ji yra dabar. Melžiama karvė – na, ir kas kad savininkas nepasikeitė. Kartais nereikia keisti savininko – pakanka perimti finansinius srautus ir daryti jam tinkamą įtaką nurodant, kada ir kokius sprendimus priimti…
Mes – kaip veidrodžio atspindys: žiūri į veidrodį ir matai Putiną, jo klaną ir jo valdymo metodus.
Labai noriu klysti.
tiesos.lt