Nuo 2018 metų pradedamas laipsniškai didinti būtinasis darbo stažas bazinei pensijai gauti. Iki 2027 metų nuo dabar privalomų 30 metų jis jau sieks 35 metus. Pernai ir užpernai žmonės, nesukaupę būtinojo 30 metų stažo, sudarė 25 proc. visų naujų senatvės pensininkų, taigi privalomojo darbo stažo nesukaupė kas ketvirtas pensinio amžiaus sulaukęs Lietuvos gyventojas.
Su Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu prof. Boguslavu Gruževskiu kalbėjomės apie Pensijų įstatymo naujoves ir tuos Lietuvos gyventojus, kurie jaunystėje ne vieną dešimtmetį praleido prekiaudami turguose, ūkininkaudami, nelegaliai dirbdami samdomą darbą, ir privalomo darbo stažo iki šiol nesukaupė, – kaip jie sukaups jo dar daugiau, arba „kur to stažo nusipirkti“.Kam to reikia
– Kodėl, jūsų nuomone, reikia visais penkeriais metais ilginti būtinąjį stažą, kai ir taip ketvirtadalis kasmet pensinio amžiaus sulaukiančių žmonių jo nesukaupę?
– Pirmiausia, tai daugumos dalyvaujančiųjų privalomojo socialinio draudimo sistemoje interesų apsauga. Juk beveik 80 proc. dabartinių pensininkų ir dar nesulaukusių pensinio amžiaus asmenų nuosekliai ir sąžiningai mokėjo ir moka socialinio draudimo įmokas nuo visų savo pajamų. Kiti nemokėjo socialinio draudimo įmokų, nors gaudavo dideles pajamas, arba uždirbo nedaug ir ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį mokėjo mažesnes socialinio draudimo įmokas. Pensijų įstatymo naujovė išryškina santykį tarp šių skirtingų grupių.
Kita priežastis – spartesnis Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) kaupimas. Tai žmones skatins aktyviau dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, siekiant didinti fondo stabilumą, ir sistemingai kaupti finansinius išteklius pensijoms indeksuoti, atsižvelgiant į augančią infliaciją arba kitus socialinius sukrėtimus.
Trečia, reikia didinti interesą dalyvauti valstybinio pensijų draudimo sistemoje, maksimaliai didinant įmokų ir išmokų santykio pagrįstumą.
Privalomojo darbo stažo didinimas neprieštarauja dabartinei sistemai, tik ją papildo. Iš tikrųjų šį žingsnį reikėjo daryti tada, kai buvo nuspręsta iki 65 metų padidinti pensinį amžių.
Tokia sistema žmogui nėra žalinga. Juk privalomąjį darbo stažą galima sukaupti darbinę veiklą pradėjus sulaukus 30 metų arba gerokai vėliau, negu tai pradedama faktiškai. Juk jaunimas pradeda dirbti daugiausia nuo 20–25 metų. Taigi kiekvienas turime 5–10 metų laikotarpį, per kurį galime nedirbti, arba dirbti pagal verslo liudijimą ar užsienyje ir atitinkamai nemokėti „Sodros“ įmokų.
Pasirinkusieji taip dirbti dabar neturėtų tikėtis atitinkamų pensijos priedų už papildomai dirbtus metus, kai įmokų „Sodrai“ jie nemokėjo. Tai vis tiek nepažeis galimybės gauti visą bazinę pensiją su priedais už papildomai Lietuvoje dirbtus metus bei pagal įmokų dydį. Taigi sistema grąžina pagrįstą amžiaus bei privalomojo stažo atitikimą ir jokių nesusipratimų nesukuria.
Skirsto ir nepagrįstai
– Bet juk „Sodros“ sistema yra pagrįsta ne kaupimu, o gaunamų įmokų perskirstymu. Vieniems jau dirbant buvo nemažai skirta „Sodros“ įmokų nedarbo, gydymo išmokoms, o kiti nei rimčiau sirgo, nei darbo biržoje registravosi.
– Be abejo, teisingas klausimas, ir apie tai reikia diskutuoti, priimti sprendimus, bet tik tada, kai žmonės pagaliau supras, kad už sėkmingą, turtingesnę senatvę reikia mokėti. Tada atsiras ir sprendimai mažinti tikslinę „Sodros“ įmokų dalį, skirtą pensijai. Jei visi sąžiningai mokėtume „Sodrai“, mažiau reikėtų ir lėšų dalies, skirtos perskirstymui. Tik tada, kai matysime, kad žmonės sąžiningai dalyvauja „Sodros“ sistemoje, antrosios pakopos pensijų fonduose bei kitais būdais ruošiasi senatvei, bus galima spręsti dėl pensijai skirtų tikslinių įmokų mažinimo.
Dar yra daug žmonių, kurie mąsto, kad pagudraus, kažką paslėps, kokių nors mokesčių nesumokės, o paskui, kai sulauks pensijos, valstybė vis tiek pridės. Dėl to, manau, reikėtų labiau stebėti žmonių pajamų ir „Sodros“ įmokų dinamiką. Juk dauguma pensininkų, gaunančių pensiją, kreipiasi ir dėl paramos (kuri mokama kitų sąskaita) už šildymą, vandenį, nors prieš 10–15 metų jie gaudavo labai dideles pajamas ir patys galėjo mokesčiais padėti ne vienam, bet deklaravo labai mažas pajamas. Taigi jei norite nemokėti „Sodros“ įmokų, apgaudinėti, paskui nereikalaukite ir lengvatų, kurias teikia ta pati „Sodra“.
Apgauna ir darbdaviai
– Sutikime, kad neretai ne pats darbuotojas, o jo darbdavys, deklaruojantis mažesnes oficialias algas arba nurodantis žmogų dirbant tik dalimi etato, taip sumažindamas realiai jo dirbtus metus. Ir pati valstybė ilgai buvo sukūrusi tokią mokesčių bazę, kad kai kurioms veikloms reikėjo mokėti mažesnes „Sodros“ įmokas arba jų apskritai nereikėjo mokėti, – tai kūrybiniai darbuotojai, gydytojai, ūkininkai, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą ir verslo liudijimą. Jie netinginiavo, kai kurie tebedirba sulaukę žilos senatvės, bet „Sodros“ bylose nesukaupė privalomojo darbo stažo.
– Šių padėtis per daug nepasikeis. Ir pagal dabartinę sistemą jie gauna mažesnes pensijų išmokas, jei neturėjo kitų pensijos kaupimo sutarčių su antrosios, trečiosios pakopos pensijų fondais, gyvybės draudimo bendrovėmis, neinvestavo į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius.
Yra daug kūrybiniam, medicinos sektoriui priklausančių žmonių, kurie dirbdami investavo ir gerai susitvarkė gyvenimą. Be abejo, tarp jų yra ir tokių, kurie neturėjo kitų pajamų, pavyzdžiui, smulkių ūkininkų, kurie ir dabar privalo mokėti tik pusę privalomos „Sodros“ įmokos, už tai jiems įskaitoma pusė privalomojo darbo stažo metų.
Jiems išėjus į pensiją gali būti įtampos, bet pokyčiais siekiama padidinti žmonių sąmoningumą nevengti mokėti mokesčių. Iš karto šios sistemos nesutvarkysime, bet prie tikslo įgyvendinti socialinį teisingumą pensinio draudimo sistemoje priartėsime. Matyt, mažiau reikėtų nerimauti dėl žemės ūkio darbuotojų pensijų. Jie yra labai arti senatvei būtinos aplinkos: jie gali tęsti ekonominę veiklą, jų gyvenimo šaltinis yra sveikas maistas, jie nepriklauso nuo viešojo transporto, jų gyvenamoji aplinka yra sveika, jiems paprasčiau susikurti darbo vietą.
Žinoma, norėtųsi, kad ir jų pensijos būtų normalios, bet jei nebuvo mokama įmokų „Sodrai“, tai būtų nekorektiška pagal pensijas lygintis su tais, kurie mokėjo visas įmokas. Sistemą maitina milijonas sąžiningai mokesčius mokančių Lietuvos gyventojų. Kita vertus, lengvatiniais mokesčiais naudojęsi žmonės gaudavo pajamų priedą, kurį galėjo atsidėti senatvės apsaugai. Didesnis privalomasis darbo stažas paskatins darbuotojus reikalauti iš darbdavio rodyti oficialiai visą atlyginimą, o ne ketvirtadalį etato ir algą vokeliuose. Kiekvienam geriau gauti 20–30 proc. didesnę algą dabar, bet reikėtų pagalvoti ir apie ateitį.
Sprendimas palankesnis žmogui
– Tie, kuriems iki pensinio amžiaus liko 5–10 metų, didesnio darbo stažo jau nesusikurs. Vadinasi, jų viltys sukaupti būtinąjį stažą dar labiau žlunga?
– Nevisiškai taip. Privalomasis darbo stažas 5 metais bus padidintas per 10 metų, o realus per tą laiką padidės visu dešimtmečiu. Taigi sistemos keitimas bus palankesnis dirbančiam žmogui. Kita vertus, „pailginti“ savo darbo stažą galima ir pačiam įmokėjus „Sodrai“ trūkstamas įmokas. Bet prieš tai, likus bent 2–3 metams iki pensinio amžiaus, reikėtų nuvykti į „Sodros“ skyrių ir išsiaiškinti, koks stažas yra sukauptas, kiek įmokų reikėtų iki viso privalomojo darbo stažo, galiojančio tuo metu.
– „Sodros“ pateikiama statistika rodo, kad kasmet būtinąjį stažą sukaupia tik dalis pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų.
– Iš tikrųjų nuo 2013 metų, kai šio stažo nesukaupusių buvo beveik 28 proc. sulaukusiųjų pensinio amžiaus, padėtis gerėja – pernai ir užpernai jų buvo po 25 procentus. Ateityje, nuo 2027 metų, 25 proc. pensinio amžiaus sulaukusių žmonių gal ir neturės būtinojo darbo stažo bazinei pensijai gauti, jų galėtų mažėti pačių pastangomis – investuojant į savo senatvę.
Žinodamas savo sukauptą turtą gali planuoti savo pajamas senatvei. Svarbiausia – nepulti į neviltį. Mat tik nedaugelio pensininkų vienintelės pajamos yra gaunamos pensijų išmokos. Iš tikrųjų jos sudaro 20–30 proc. pensininko gaunamų pajamų.
Faktai
* Būtinojo stažo ilginimas kasmet po pusę metų numatytas Pensijų įstatyme, tai turėtų įsigalioti 2018 metų sausio 1 dieną.
* Stažas yra skaičiuojamas tiesiogiai susietas su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei darbuotojas per mėnesį oficialiai uždirba bent MMA, tai jam per metus įskaitomi 12 mėnesių stažo. Jei oficialiai mokama pusė minimalaus darbo užmokesčio, tai ir stažo per metus sukaupiama tik pusė metų. Savarankiškai dirbantys žmonės stažą pensijai taip pat kaupia pagal šį principą – siejant su MMA, todėl, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, jiems darbo stažo metai įskaitomi tik tokiu atveju, jei „Sodrai“ sumoka įmokas, ne mažesnes kaip nuo gaunamo MMA.
* Dabar už kiekvienus papildomai dirbtus metus mėnesio pensijos išmoka padidinama 3,6 euro, o nuo 2018 metų sausio bus skaičiuojama pagal formulę BPxS:BS (BP – bazinė pensija, S – sukauptas stažas, BS – būtinasis stažas).
© Lietuvos žinios