2017 balandžio mėn. 03 d.
Jaunius POCIUS, „Respublikos“ žurnalistas
Kai ES architektai prabyla apie dviejų greičių Europą, mūsų aukščiausieji politikai dėl tokios akivaizdžios nelygybės ima purkštauti. Bet mūsų valstybės vadai kažkodėl mažai kalba, kad yra ir dviejų greičių Lietuva. Viena – turtėjanti, kita – pasmerkta skurdui ir emigracijai. Rezultatas jau sumodeliuotas demografų: 2080-aisiais mūsų tebus 1,65 milijono.
Su viltimi tikėjomės, kad po rinkimų papūs nauji vėjai, atnešdami į mūsų padangę apčiuopiamų pragiedrulių. Deja, atrodo, esame pasmerkti murkdytis šviesesnio rytojaus (vyresnioji karta šių žodžių sąskambį dar puikiai prisimena) laukime. Nieko paguodžiančio negali mums pasakyti naujieji pranašai nei Seime, nei Vyriausybėje. Tai patvirtina ir Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, naujos Vyriausybės programoje pasigedęs aiškių prioritetų.
– Jeigu esate susipažinęs su Vyriausybės programa, gal galite numatyti, ko tikėtis paprastiems žmogeliams, laukiantiems geresnio gyvenimo? – „Respublika“ paklausė profesoriaus Vytauto Daujočio.
– Pasižiūrėjęs į programą, susidariau nykų įspūdį. Prioritetų nėra, esminiai momentai nepaliesti, o yra masė smulkių darbelių. Programa skiriasi nuo rinkimų pažadų, pavirtusi bendromis frazėmis. O įgyvendinimo priemonių planas – surankioti atskiri sakinukai iš Vyriausybės programos, ir su tais punkteliais ministerijos dabar darbuosis. Tai iš esmės kasdieniai darbai, ne prioritetai. Dauguma jų beprasmiški, galima jų nedaryti, niekas nuo to nepasikeistų. Esminių darbų, kuriuose slypi prioritetai, negali būti daug. O dabar po jais slepiasi daug smulkių darbelių, jie iš esmės neatsako į pagrindinį klausimą – dėl ko Lietuvoje yra blogai. Iš pažadų kažko galima buvo tikėtis, bet kai tai virto raštu, tie dalykai išnyko ir galiausiai liko košė. Nėra išskirta esminių darbų.
– Mes ir toliau stebime nesiliaujantį žmonių bėgimą iš Lietuvos. Pabandykime atsakyti, kodėl, tarkim, iš savo šalies neemigruoja estai. Juk mūsų startas prieš 27 metus buvo vienodas.
– Į tai reikėtų pasižiūrėti istoriškai. Visuomenė gali egzistuoti, kai dauguma paklūsta išmintingiems. Žinoma, dar geriau, kai visi išmintingi. Bet jeigu masės nėra išprususios valstybės reikaluose, o į išmanančius nebekreipiama dėmesio, tokia visuomenė pasmerkta galiausiai išnykti. Estijos atvejis daug pamokantis. Estams visada buvo pavyzdys Suomija, net sovietiniais metais. Jie visuomet buvo kitoniški. Jie matė, kad Suomijoje vertintas pasitikėjimas savo atstovais, o šie stengėsi tai pateisinti. Tai plaukia iš dar seniau, iš carinės Rusijos okupacijos. Suomija tuo metu turėjo parlamentą, šiokią tokią autonomiją, kurią galėjo bet kuriuo metu prarasti, todėl stengėsi savo valstybingumą išlaikyti. Parlamentas jiems nebuvo ta vieta, kur galima praturtėti. Paskaitykite kad ir Manerheimo (Carl Gustaf Mannerheim), vadovavusio Suomijos gynybai nuo Rusijos, prisiminimus, ko profesionalus kariškis ėjo į valdžią. Kitas dalykas – visuomeninis susitarimas. Verslas, universitetai, visuomenės grupės sutaria veikti, jos iš tikrųjų veikia. O kiek pas mus buvo nacionalinių susitarimų ir kokia jų nauda? Tik surašyti šūkiai. Nors buvo ir gerų, bet jie nevykdomi. Atskiros grupuotės tik rūpinosi, kokios naudos iš to išpešti. Suomiai turėjo valstybingumo instinktą, kad reikia susitarti ir reikia veikti. Estai iš to mokėsi.
– Bet mes pagal BVP vienam gyventojui esame geresnėje padėtyje, tuo labai didžiuojamės. Tik kas iš to?
– Akivaizdžiai matome, kad mes neturime valstybės, kuri rūpintųsi bendruoju gėriu, nauda visiems. Valstybė rūpinasi tik verslu, kuriam rūpi privati nauda. Taip, verslas labai reikalingas kaip materialaus pagrindo kūrėjas. Bet kai yra privati nauda, dominuojant konkurencijai tampa akivaizdu, kad kažkas praturtės, o silpnesnieji tik silpnės. Tokiu atveju valstybė žlugdoma. Pas mus prioritetas ne švietimas, ne patriotizmas, o siekimas visais būdais palaikyti verslą. O kai bendruoju gėriu nesirūpinama, atskirtis auga be galo, be krašto.
– Kaip tie dalykai kitaip buvo rikiuojami Estijoje?
– Atlygis už darbą, kiti statistiniai rodikliai rodo, jog socialinė atskirtis neišaugo tiek, kad valstybei iškiltų grėsmė. Estijoje vidutinis atlyginimas už darbą ir skirtumai tarp daugiausia ir mažiausiai uždirbančių yra daug mažesni negu Lietuvoje. Aš suprantu, kad verslas gauna pinigus, rūpinasi privačia nauda ir jis nenori dalytis, kad godumas yra natūralus dalykas. Bet valstybės reikalas rūpintis viešuoju reikalu, bendruoju gėriu. Kai valstybė į tuos dalykus žiūri neišbalansuotai, ji rengia specialistus darbo rinkai, individus aptarnauti verslui, o ne ugdo pilietinę visuomenę. Tai yra švietimo reikalas. Kas tada vyksta? Užtikrinama tik materialioji egzistencija. Švietimas pas mus pritaikytas kariavimui laisvojoje rinkoje, kad norėdamas laimėti perkąstum gerklę kitam. Akivaizdus pavyzdys – darbo grupė, kuri turės pateikti aukštųjų mokyklų pertvarkymo planą. Kas į ją įeina? Valdininkai ir verslo atstovai. Nėra nė vieno žmogaus iš kultūros, meno, akademinio pasaulio. Jie pasirūpins verslu, BVP auginimu. Jeigu rūpinamasi žmogumi kaip gyvūnu, kuris turi pavalgyti ir išgyventi, tai socialinė atskirtis auga, kažkas grimzta į dugną, prasigeria, virsta asocialūs, o pašalpų šaltiniais jiems tampa vaikai. Jeigu pavyksta išsilaikyti, tai likusieji bėga iš Lietuvos. Nėra patriotizmo jausmo, nes žmonės ieško geresnių darbo rinkų.
– Estai didesni patriotai nei mes?
– Taip, mes turėjome tokią pačią pradžią. Anais laikais aš esu su jais bendravęs. Jie beveik visi skeptiškai žiūrėjo į Maskvos veiklą, jie žiūrėjo, kas dedasi Suomijoje. Ta tradicija per šeimas buvo perduodama. Jie žiūrėjo Suomijos televiziją, ypač jaunimas, o mes su dešromis važinėjome į Maskvą. Dabar mes skubame įtikti Briuseliui. Pažiūrėkime į mūsų kaimynus lenkus. Kačynskio (Jaroslaw Aleksander Kaczynski) valdžiai rūpi Lenkijos interesai. Artimesni tiesioginiai šaltiniai rodo, kad ten protestuoja tik maža dalis, nors pateikiama, kad protestuoja visa Lenkija. Stengiamasi ją suniekinti, nes ji suvokia tokios ES, kokia ji dabar, pražūtingumą Lenkijai. Jie daro veiksmus, naudingus savo valstybei. Kai pasižiūri, kokią socialinę politiką jie vykdo savo piliečių atžvilgiu, mums tik mokytis ir mokytis. Jie nori, kad lenkai būtų savo šalies patriotai. O mūsų ir Briuselio oficiozai rodo ką kita.
– Jeigu aplink yra gerų pavyzdžių, kodėl mes iš jų nepasimokome?
– Demokratija yra gana trapus dalykas. Jeigu valstybėje nėra vertinama išmintis, ji nėra autoritetas, o vertinama tik asmeninė pasiekta nauda, visa kita tampa tuščiomis frazėmis. Galima pasakyti, o kam mums mokytis iš estų, kad pagal BVP mes juos lenkiame. Bendrasis gėris kuriamas, kai dalį savo gerovės sutinki paaukoti dėl valstybės. Pas mus tai nebuvo ugdoma, nė viena valdžia tuo nesirūpino. Turime liūdniausią padėtį Europoje – valstybė greičiausiai nyksta. Vidurinėse mokyklose, aukštosiose nėra skiepijama, kas yra valstybė, Tauta, gebėjimas aukotis. Patriotizmo nėra. Pasižiūrėkite, kas dabar kalbama apie Vytį. Kad Vytis – kažkoks agresyvumo ženklas, nereikia to simbolio. Spjaudoma ant Jono Basanavičiaus, ant valstybės kūrėjų, tas užkratas plaukia iš akademinių sluoksnių. Svarbiausia – rinka.
– Jūs kalbate taip, kad atrodo, jog pas mus nebėra šviesių žmonių, kuriems tie dalykai būtų suprantami…
– Iš kur jų atsiras, jeigu švietimas nebeugdo tokių. Valdžia, kurią mes išrenkame, kyla iš visuomenės. Nors turime daug universitetų, bet visuomenė politikos supratimo, patriotizmo supratimo požiūriu yra tamsi, neišugdyta. Nors tai galima paaiškinti objektyviomis priežastimis, tai nepateisinama. Nes turėjome dėti kažkiek pastangų. Kaip į tai valstybė žiūri dabar? Palyginkime Romualdą Ozolą ir Leonidą Donskį. R.Ozolo mirties metinių valdžia neprisiminė. Kodėl? Nes jis, seniai numatęs Europos Sąjungos eižėjimą, jai buvo nepatogus. Mes į ES įstojome, galima sakyti, jos saulėlydžio metu, laukėme rojaus, bet jis neatėjo. R.Ozolas tokias įžvalgas turėjo, kritikavo valdžią dėl viso ekonomizmo, patriotų neugdymo ir jis buvo užmirštas, ištrintas. L.Donskis, kuris buvo eurofederalistas, multikultūralizmo atstovas, iš esmės pritaręs tautų maišymuisi, kuriam nerūpėjo Lietuvos reikalai, valdžiai tiko. Jo vardu vadinama biblioteka, Klaipėdoje norima pastatyti paminklą. Tai akivaizdžiai parodo, kas rūpi valdžiai. Bet valdžią mes patys išrenkame. O štai čia mums švietimas nepadeda, nes jis ugdo tik laisvosios rinkos sraigtelius.
– Bet išoriškai valdžia per valstybines, tautines šventes rodosi labai patriotiška.
– O dar geriau atrodo Šiaurės Korėjos valdžia… Nesakau, kad mūsų tokia pati, bet kuo blogesnė valdžia, tuo išoriniam vaizdui didesnis dėmesys, tuo didesnis jos žvilgesys.
– Pas mus valdžia, jeigu ko nors nepadaro, vis randa priežasčių pasiteisinti. Pamenate, ką ji sakydavo, kad per degalų brangymetį pas mus jie būdavo brangiausi Europoje, o Latvijoje gerokai pigesni. Arba kodėl Lenkijoje galima PVM sumažinti maisto produktams, o pas mus – ne?
– Biudžetą paprasčiausia surinkti per PVM. Iš esmės verslas jo nepajunta, nes per parduotuves jis permetamas pirkėjams, ir šie sumoka dvigubai. Pas mus regresiniai mokesčiai. Kuo didesnes pajamas gauni, tuo mažiau, per įvairias landas sumoki po 3-5 proc. mokesčių. Įvesdamas progresinius mokesčius, kurie papildytų biudžetą, papiktinsi verslą. Per krizę vienas bankas mokesčių beveik nemokėjo, o po krizės sumokėjo tik po keletą tūkst. litų. Nes reikėjo atsiimti pelną, kurio negavo krizės metais. Bankai, verslas maudo valdžią, nes jie tikroji valdžia.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika”
KOMENTARAI
- Estija atsikratė kgbešnikų ir aušto rango buv.komunistų 2017 balandžio mėn. 03 d. 16:06:28
R.Ozolas buvo “pastumtas”nuo valdžios,kai buvo priimtas įstatymas,kuris
pažeidžia LK 55 str.kur sakoma,kad Seimo narriai yra renkami
tiesiogiai.Tą įstatymą “SU SĄRAŠINIAIS ” pasirašė
1992 m.Landsbergis.Taigi,balsuok,rink,kaip nori,o SĄRAŠINIAI
sėdi Seime 25 m.Jiems dar “talkina” užlūžę kompiuteriai…
- Ką? 2017 balandžio mėn. 03 d. 15:35:45
Ką ta tauta padarys, jei rinkimų sistema sukurta tokia, kad
nomenklatūrai vietos prie valdžios lovio garantuotos amžiams.
- nuomone 2017 balandžio mėn. 03 d. 15:30:20
labai teisingai profesorius V.Daujotis pasake apie Donski.O as galvoju kad
visose valdzioslygmenyse sedi tie ,kurie labai buvo uolus okupantu
klapciukai.Juk turi buti priezastis kodel dar 70 metu islaptinti tie
archyvai,kodel buvo bijoma liustracijos.As manau todel kad ju valdzioje
gyvas velnias.Ir jie neleis kad salis vystytusi
- tik 2017 balandžio mėn. 03 d. 15:03:56
tauta ir dar kartą tauta yra kalta, kad Lietuva yra išties sudėtingoje
situacijoje, argi kai akivaizdžiai matyti tiek metų kaip griaunama
žemės ūkis, pramonė, gamyba, visokios vyksta energetinės aferos,
emigruoja trečdalis gyventojų ir t.t., tai ir toliau rinkti į seimą
tuos pačius, tiek metų bijoti masiškai išeiti į gatves ginti savo
teisių, va atveš šimtą ar tūkstantį musulmonų, tai tie gali ir iš
Lietuvos visą tokią atsiprašant bailių veršių tautą išvyti
- gyventoja 2017 balandžio mėn. 03 d. 13:11:11
Lenkijoje gyventojai gali rinktis elektros tiekėją iš kelių tiekėjų,
o Lietuvoje monopolis gyventojams siūlo pasirinkti tik planus.
Už elektrą mokame brangiai, kadangi atimta teisė pasirinkti mums
naudingesni elektros tiekėją.
Pažeidžiamos žmogaus teisės pagal ES nuostatus, nes galime rinktis tik
vieno elektros tiekėjo siūlomus planus, o ne elektros tiekėjus.
- tep 2017 balandžio mėn. 03 d. 11:56:21
Pas estus buvo liustracija,estai ne katalikai.opas mus konservatoriu seime
is 78 buvo 76 nenusiseke komunistai tai ir pasekme!
- žemaitis s. 2017 balandžio mėn. 03 d. 11:33:30
Negaliu patikėti, kad dar yra taip pat mąstančių žmonių.
Džiaugiuosi.
Duok dieve tokių žmonių valstybės valdymui ir rasis šviesulys tunelio
gale. Nors vilties nedaug yra. Politikieriai, esantys valdžioje, be
išimties tampa verslo magnatų mankurtais, todėl ir Lietuvos ateitis ne
rožinė.
- Žečpospolitos keliu į Dausas 2017 balandžio mėn. 03 d. 11:18:34
Prie ko čia Estija-Lietuva eina keliu Žečpospolitos-tik valstybės
degradacija kurią nuėjo Žečpospolita 200 metų-dabar užteko 15
metų.Degradavę šlėktos pragėrė savo valstybę-konservai su
socialdemokratais tai yra tie šlėktos-Skandinavijos bankų teroras,viskas
parduota užsieniečiams,Atominė uždaryta nors tokios pačios Čekijoj ir
Vengrijoj dirba(bet Lietuvos šlėktos atsiklaupė ant kelių ir
uždarė),pramonės nėra,kreditų nėra-reiškia darbo vietų
nebus.Atsilikusioj ES kolonijoj gerai gyvena tik Administracija-Valdininkai
smaugia vietinius aborigenus į ožio ragą plojant Briuseliui.Po to
milijonas pabėga į užsienį o Landsbergis žvygauja iš balkono Vasario
16-pulkim Astravą-tai papunia Ignaliną uždarei?-ir Astravo nebūtų
šlėkta.
- Pilietis 2017 balandžio mėn. 03 d. 11:17:37
Lietuvoje irgi buvo galima gyventi geriau, bet jei melas Seime, iš
raudonosios KGB Magnolijos lūpų, konservatorių klykavimų, o dar
prisideda melas vykdomuose darbuose – tai nelauk geresnio gyvenimo. Į
Seimą susirenka “patriotai” pasipildyti savo kišenes, dirbama ne Lietuvos
žmonėms, bet sau…Magnolija paglosto vaikams galveles, dar į kokį
kaimą nuvažiuoja, o dirba ne tautos labui. Juk jos visi darbai jau senai
sukritikuoti. Kodėl ji leido seimūnams pasididinti algas, negražinus
sumažintų pensijų, atlyginimų ir t.t.
- Pritariu Gerb .V. Daujočiui ,bet ką daryt ? 2017 balandžio mėn. 03 d. 11:13:09
Netikėjau,kad bus beveik atsisakyta rinkiminių pažadų.Prieš rinkimus
ministrais buvo numatyti kiti,pvz.finansų ministru buvo
numatytas Jakeliūnas,o paskirtas iš LB.
Labai gaila mūsų pensininkų,mūsų senolių,kurie neturi laiko
laukti…išeina,nesulaukę nusavintos pensijos dalies
sugrąžinimo…Keisčiausia,kad mirusius SURŪŠIAVO .Vieniems bus
grąžinta skriauda,o kitiems – ne,nes “ne tą datą pasirinkai
iškeliauti,reikėjo po įstatymo priėmimo palikti šią ašarų
pakalnę…
- oo 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:59:44
pasenes zmogeli apie kokius tarybinius nomenklaturininkus kalbi?dabar jau
nauji laisvos lietuvos ir europos nomenklaturininkai uzaugo
- shitstone kopeikinio-otkatoliubovas 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:46:57
Už ka ta runkeli mylėt? Duju iš terminalo pirkt nenori, emigruoja.
- dede 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:41:28
iš viso to galima daryti išvadą, kad mūsų valdžia galimai tarnauja ne
Lietuvai, o mes esame veršiai, kurie negali atskirti pelų nuo grūdų.
- valdas 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:40:35
Ar vagis gali valdyti ?dvi blondes is vagiu – brudu gaujos,viena
smelynuose tapo pilna,kitai arklys negali padaryt,praso pratest sandorius
vidinius kol visu visiausia blonde valdys,o kaip kitaip plausi europes
lesas,negali valdyt nekurdamas,o tik vogdamas,jei bankai uzjurio isvoge
Lietuva ,tai ir mokesciai turi but visiems kaip uzjuryje ,ir ubago,ir
vagies – ir banko,ir avuliu…
- Žmogus. 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:40:15
Lauk visus tarybinius nomenklatūrininkus iš Seimo kitaip nieko gero iš
Lietuvos nebus.
- juokas 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:34:42
dar runkelinas nori su kazkuo lygintis,juokdariai jus sudeguasio teatro,gal
su rumunija pasilyginkit,daugiau nera sansu,estai senai man pasakojo
kaimynas estas,ten parlamente nesidrasko kaip musu uz pinigus,o dirba
estijai ir dauguma yra idejiniai,mums durneliams toli grazu iki ju ,o
tiksliau nepasiekiama ,kadangi pas mus vergo mentalitetas,litvinas negali
gyventi nelaizydamas kam nors siknos
- Mrs. Land 2017 balandžio mėn. 03 d. 09:10:16
Lietuvių valdzia didziausia meile – parodė uzdarydama Snoro ir Ukio
bankus ir tokiu baisiausiu metodu apvogdama Lietuvos respublikos ir ne tik
piliecius. Geda pries visa pasauli, slykstukai jum ateis atpildo valanda
urodai prakeikti.
- O 2017 balandžio mėn. 03 d. 08:50:00
Patekus į valdžią atsiveria didžiulės galimybės pasinaudoti ja savo
asmeniniams tikslams. Dauguma neturi valios suvaldyti savo žemų
savanaudiškumo instinktų. Būnant valdžioje daug naudingiau yra tarnauti
verslui ir bankams, o ne paprastiems žmonėms. Reikia, kad prie valdžios
vairo stotų idealistai, gal tada kas ir keisis.
- labai 2017 balandžio mėn. 03 d. 08:45:19
gerai ivardintas visas blogis, bet kaip visuomet ne zodzio ka reikia
daryti: ar versti valdzia, ar demonstruoti, rinkti parasus naujam
referendumui del rinkimo istatymo ir tt…. Atseit nera svesuoliu, tai buk
pirmas tas svesuolis, kuris kvies tauta uz geresni buvi. Bet geriau
aptakiau, kad tik neivardintu kaip vatnika. Baime kausto visus ir
profesorius ir eilinius.
- oo 2017 balandžio mėn. 03 d. 08:39:30
skirtumas? parduos del savo interesu ne tik lietuva bet ir savo naujuosius
ir senuosius seimininkus
- Safyras 2017 balandžio mėn. 03 d. 08:23:05
Valdžia mėgsta kartoti, kad juos išsirenka žmonės. Tačiau didžiulės
lėšos metamos į žmonių reklamas prieš rinkimus, nes verslui apsimoka
finansuoti tuos, kurie vėliau šoks pagal jų norus. O valdžios vyrams ir
moterims jau visai neįdomi paprasto žmogelio nuomonė, jie sukasi savo
partinių ar giminių ratelyje ir vaidina išminčius prieš kameras….
Prieš daugiau kaip 25 metus nebuvo nei privačių mokyklų, nei
institutų. Ar tada mokytojai ir dėstytojai ruošė prastesnius
specialistus nei dabar? Žymiai geresnius, jei daugelis sugeba net
brandesniame amžiuje dirbti užsienyje, kai Lietuvoje jiems už tą patį
darbą mokami centai…
- Estai išsiKGBistino, 2017 balandžio mėn. 02 d. 13:38:12
lietuviai kgb’istus mylės dar 25 metus.
- Prosenelis 2017 balandžio mėn. 01 d. 16:24:28
TODIEL. KAD. EURAI. SPADZIA. SMEGENIS. PROTAS. UZIMTAS. EURAIS. GALVOJA.
PASIDINTI. SAU. ALGAS. NORS. SEIME. DAR. KOJU. NEAPSILO. VISI. MATOME. KAD.
GODUS. EURAMS. BET. TAUTA. GALI. IR. KOKTEILEIS. PAVAISINTI. GAL. TADA.
PRADIES. TAUTA. MILIETI. KAIP. ESTAI. GALVOKITE. PONAI
- užrašas po nuotr. 2017 balandžio mėn. 01 d. 14:38:38
Raskite 10 inteligencijos skirtumų.
- Kgb 2017 kovo mėn. 31 d. 11:00:12
Fašiste nieko nemyli tik kgb
Respublika.lt