Nors užsienio politikos vairininkas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas – ir užsienio politika yra būtent Prezidento prerogatyva, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pats ėmė spręsti, kokios užsienio politikos turi laikytis Lietuva: nuvykęs į Lenkiją jis atsiprašė, kad Lietuvos Seime buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis.
Toks užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus žingsnis yra akibrokštas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri Lenkijos atžvilgiu iki šiol laikėsi orios valstybinės politikos: nors Lietuva ir yra mažesnė, tačiau tai nereiškia, kad Lietuva turi pasiduoti Lenkijos šantažui.
„Taip, Lenkija su Lietuva kalbėjo šantažo kalba, o kviesdama Prezidentę D.Grybauskaitę, Lenkija nesilaikė protokolo. Ir dėl tokios Lietuvai rodomos nepagarbos Prezidentė kelis kartus nevyko į Lenkiją“, – redakcijai sakė šaltiniai iš URM.
Pasak jų, dar prieš keletą metų Lenkijoje buvo pasikviestas Lietuvos ambasadorius Lenkijoje ir per jį Lietuvai buvo pateiktas Lenkijos ultimatumas: ką turi padaryti Lietuva, kad Lenkija bendradarbiautų su Lietuva energetiniuose projektuose.
„Tai buvo grynai šantažo kalba iš Lenkijos pusės, ir tokiai šantažo kalbai mūsų Prezidentė kategoriškai pasipriešino“, – redakcijai sakė šaltiniai.
Tuo tarpu dabar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nusprendė, kad Lietuva turėtų „perkrauti“ santykius su Lenkija: kad nieko tokio, jei Lenkija su Lietuva kalbėsis ultimatumais – šantažo kalba.
Dar daugiau – nors Prezidentė tokį užsienio reikalų ministro žingsnį ir sukritikavo, pareiškusi, kad valstybės vardu pareiškimus gali daryti tik tautos renkami, o ne skiriami pareigūnai, Lino Linkevičiaus užduotis yra iš esmės įvykdyta: padėtas pagrindas Lietuvos karinės gynybos linijos keitimui. Nes Lino Linkevičiaus žestas Lenkijoje akivaizdžiai rodo viena: šiandien – atsiprašymas, o rytoj – karinis Vyšegrado blokas su Lenkija. Mat, jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė suko Lietuvos vairą į gynybinį bloką Baltijos šalys + Šiaurės šalys, tai Lino Linkevičiaus žingsnis buvo lakmuso popierėlis, parodantis, kad iš esmės keičiasi ne tik užsienio politika, bet ir karinė gynybinė politika.
Nors politikos apžvalgininkai nuolat aiškindavo, kad jie nemato D.Grybauskaitės užsienio politikos krypties, ta kryptis buvo labai akivaizdi: iš karinės pusės – karinis blokas Baltijos šalys plius Šiaurės šalys, ES kontekste – stiprus ir vieningas Pabaltijo šalių plius Šiaurės šalių blokas, turintis lemiamą balsą ES sprendimams.
Tuo tarpu Lenkijos kryptis: Vyšegrado karinis blokas – Vyšegrado šalys plius Lietuva, suskaldant Pabaltijo valstybes (Latviją ir Estiją paliekant prie Šiaurės karinio bloko, o prie Vyšegrado bloko prijungus atplėštą Lietuvą), tokiu būdu sustiprinant Lenkiją ir pastatant ją ES šalia Prancūzijos ir Vokietijos.
Taigi, Lenkijos strategija ES – Lenkija, Vyšegrado karinio bloko „savininkė“, viena įtakingiausių ES narių šalių šalia Prancūzijos ir Vokietijos.
Lietuvos strategija (bent jau buvo iki L.Linkevičiaus vizito į Lenkiją ir atsiprašymo) – Šiaurės karinis blokas ir Pabaltijo+Šiaurės šalių grupės įtaka šalia Prancūzijos ir Vokietijos.
Beje, šaltinių duomenimis, Lietuvai prisijungus prie Vyšegrado karinio bloko, Lietuvoje įsikurtų NATO bazė – Lenkijos kariuomenė. Tačiau Prezidentei Daliai Grybauskaitei vykdant Šiaurės bloko karinės gynybos liniją, Lenkija atsidaryti karinę bazę Lietuvoje 2015 metais, kaip esą Lenkijoje suplanuota, praranda.
Štai todėl ir kyla klausimas: kokius žaidimus čia dabar žaidžia URM ministras L.Linkevičius? Juoba, kad šituo jo atsiprašymu labai apsidžiaugė Lietuvos ambasadorius JAV, kuris, beje, ir leido suprasti tikrąją L.Linkevičiaus vizito ir atsiprašymo priežastį – besidžiaugdamas L.Linkevičiaus atsiprašymu, prasitarė, kad Lietuva jau buvo nutolusi nuo Vyšegrado strategijos. O tai reiškia, – Lenkijos kariuomenės dislokavimą Lietuvoje NATO dalinių pavidalu, kaip yra numatyta. Šis L.Linkevičiaus atsiprašymas esą pradeda grąžinti tą nukrypimą atgal.
Taigi, štai kokios karinės linijos iš tiesų slypi po Lenkijos šantažo kalba Lietuvos atžvilgiu.
Užtat ir „negera“ Jos Ekscelencija mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri mato Lietuvai nepavojingą ateitį dviejų baltų valstybių ir Šiaurės šalių bloke.
www.komentaras.lt