Lietuvos valstybę kuria Tauta? Ne! Konstitucinis Teismas „atšaukė“ esminius Konstitucijos straipsnius
Pirmieji, esminiai, tik Tautos referendumu keistini Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai skelbia:
„Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.“
Pasirodo – gali: šį penktadienį, sausio 24-ąją, Konstitucinis Teismas, be jokio Tautos referendumo, paneigė pirmuosius Konstitucijos straipsnius, pasikėsino į suverenias Tautos galias, kartu – ir į Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pamatus. Teismas „išaiškino“, kad Tautos suverenios galios jau seniai ir neatšaukiamai biurokratinių valdžios struktūrų yra paneigtos, suvaržytos ir apribotos.
Taigi naujoji Konstitucinio Teismo ištarmė skelbia, kad Lietuvoje negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) įsipareigojimai. Be kita ko, šiame KT nutarime rašoma: „Minėta, kad Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia inter alia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus; minėta ir tai, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją, referendumu nepanaikinus minėtų konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai.“
Jūsų dėmesiui siūlome KT pranešimą spaudai.
* * *
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai, pagal kurią sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.
Nutarime pažymėta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl ją keičiant negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių, t.y. Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista joje įtvirtintų vertybių darna.
Konstitucijos prigimtis ir paskirtis, jos stabilumas ir nuostatų darna lemia materialinius ir procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus.
Materialiniai apribojimai yra Konstitucijoje įtvirtinti apribojimai priimti tam tikro turinio Konstitucijos pataisas.
Kaip antai pagal Konstituciją negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigta bent viena iš Lietuvos valstybės pamatą sudarančių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis; referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai; taip pat negali būti daromos Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, jeigu jų neatsisakoma vadovaujantis tarptautinės teisės normomis.
Procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai yra Konstitucijoje įtvirtinta ypatinga Konstitucijos keitimo tvarka.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų turi išimtinę teisę pateikti Seimui Konstitucijos pataisos, t.y. Konstitucijos keitimo įstatymo, projektą; jokiems kitiems subjektams pagal Konstituciją tokia teisė nesuteikta. Iš minėtos Konstitucijos nuostatos kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti minėtų subjektų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį. Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas.
Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo nutarime, ginčijamo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo aplinkybės rodo, kad svarstant Seime balsavimui buvo pateiktas toks šio įstatymo projektas, kuris iš esmės skyrėsi nuo didesnės kaip 1/4 Seimo narių grupės pateikto įstatymo projekto; tokį iš esmės pakeistą projektą Seimui pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas šiam komitetui pritarus. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad priimant minėtą Konstitucijos pakeitimo įstatymą pažeista Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalis.
Prieštaraujančiu šiai Konstitucijos nuostatai pripažintas ir Seimo statute įtvirtintas reguliavimas, nes jame nenustatytas draudimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš esmės keisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateiktą Konstitucijos keitimo įstatymo projektą ir draudimas balsavimui Seime teikti tokį iš esmės pakeistą projektą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad išimtinė 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų teisė pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją nereiškia, kad Seimas, svarstydamas pateiktą sumanymą, apskritai negali pakeisti pateikto projekto teksto, tačiau gali būti daromi tik neesminiai, t.y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra įtvirtintas Tautos suverenios valios pareiškimu pagrįstas konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas. Visateisė narystė Europos Sąjungoje lemia konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą, patikint išimtinę kompetenciją pinigų politikos srityje Europos Sąjungai. Įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.
Šaltinis: lrkt.lt.