Mes, žemiau pasirašę, su nerimu stebime politikų ir žiniasklaidos bandymus nuversti iš einamų pareigų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (Centro) direktorių profesorių Adą Jakubauską. Nebegalime tylėti po to, kai pasirodė Seimo darbo grupės išvada, iš esmės siūlanti atstatydinti Centro direktorių.
Raginame Seimo narius balsuoti už prof. Ado Jakubausko teisę toliau eiti Centro direktoriaus pareigas. Nepaprastą politikų ir žiniasklaidos dėmesį jo darbui laikome neproporcingu ir paremtu politiniais motyvais. Teisėtai paskirtas direktorius nepadarė nieko, dėl ko negalėtų eiti savo pareigų, nė vienas kaltinimas jam nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Normalu, jog jo darbas nėra idealus ir jam išsakomi priekaištai, kaip kad būna visiems permainas pradėjusiems įstaigų vadovams. Tai ne priežastis atleidimui.
Kiekvienas iš mūsų savo laiku ir pagal išgales stengėmės prisidėti prie Lietuvos laisvės siekių sovietinės okupacijos sąlygomis. Kovojome kas ginklu, kas malda ir uždraustu, bet laisvu žodžiu. Dievas laimino šią mūsų tautos kovą ir šiandien gyvename laisvoje nuo išorinės okupacijos Lietuvoje. Labai svarbu, kad ir vidumi toliau laisvėtume, siekdami būti dora, laisva ir išdidžia tauta, gerbiančia tiesos ir teisingumo idealus. Tai neįmanoma ir be istorinio teisingumo užtikrinimo.
Prof. Jakubausko vadovaujamas Centras yra šiai misijai nepaprastai svarbi institucija. Centro istorikai labai kukliomis lėšomis atlieka didžiulį darbą, už kurį esame jiems dėkingi. Centras ilgai patyrė ir dabar patiria didžiulį spaudimą iškraipyti Laisvės kovų istoriją, pasmerkti dalį už laisvę žuvusių rezistentų ir šios kovos organizatorių ar net ištisus Laisvės kovų tarpsnius suteršti tariamo dalyvavimo Holokauste dėme. Iki šiol Centras garbingai gynė istorinę tiesą ir Laisvės kovotojų atminimą.
Su ta pačia intencija ginti istorinę tiesą į darbą atėjo ir naujasis Centro vadovas. Manome, kad šis aiškiai deklaruotas nusiteikimas buvo viena iš jo puolimo priežasčių. Esame tikri, kad nepaisant klaidų ir sunkumų, Centro vadovas ypač dėl savo pasiryžimo nepasiduoti politiniam spaudimui prieš Lietuvą ir jos laisvės kovas yra labai reikalingas esamoje pareigose ir privalo jose likti. Todėl balsavimas dėl jo likimo yra ir savotiškas Lietuvos laisvės egzaminas. Atleisdamas prof. Jakubauską Seimas pasiųstų labai aiškią žinią, jog tikslinga spausti Lietuvą keisti savo istorijos vertinimus, nes Lietuva linkusi pasiduoti šiam spaudimui.
Kadenciją tik pradedantis Seimas dar turės daug progų parodyti savo vertę ir brandą. Raginame nepradėti darbo gėdingu politiniu susidorojimu jau pirmaisiais kadencijos metais.
PASIRAŠO:
Laisvės premijos laureatai:
Antanas Terleckas
Sigitas Tamkevičius
Nijolė Sadūnaitė
Jonas Kadžionis-Bėda
Bronislovas Juospaitis-Direktorius
Juozas Jakavonis-Tigras
Juozas Mocius-Šviedrys
Albinas Kentra-Aušra
Rezistentai:
Gediminas Dobkevičius-Šarūnas
Stasys Dovydaitis-Vaidila
Algirdas Endriukaitis
Monika Gavėnaitė
Robertas Grigas
Jonas Kauneckas
Vytautas Kaziulionis
Simas Kudirka
Algirdas Petrusevičius
Petras Plumpa
Gema Stanelytė
Algimantas Petras Susnys
Elena Šiuliauskaitė
Zigmas Tamakauskas
Jonas Volungevičius