Aktualijos

Kreipinys „Lietuvos žmonės“ – šaltas, itin valdiškas

Written by admin · 1 min read

Į Dievą kreipiamasi Tu Dieve, o į velnius – Jūs velniai. Šiuo atveju kreipinys Tu šiltesnis, intymesnis nei Jūs. Panašumų randame ne tik pokalbyje su Dievu ar velniais…

Dažnai, ypač iškilmingomis progomis, girdime valstybės vadovų kreipimąsi mieli Lietuvos žmonės, tačiau žodelį mieli nustelbia valdiškas, susvetimėjimu bei šalčiu dvelkiantis darinys Lietuvos žmonės. Kodėl nevartojami žodžiai lietuviai, tautiečiai, tėvynainiai ar bent bendrapiliečiai?

Tauta yra istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą kilmę, žemę, kalbą, istoriją, kultūrą. Be šių tautos požymių galėtume vardinti tautos antropologines savybes, religiją bei dar kitokius bruožus, tačiau teisūs tie, kas tautą įvardina kaip bendruomenę, kurią sieja istorinio likimo bendrystė. Tautą vertinant kaip istorinio likimo bendrystės darinį, rasime, kad į kamieninę tautą istorinėje raidoje įsiterpia kitų tautų, taigi ir tautybių, atstovai (tautinės mažumos), kurios šimtmečių bėgyje įgyja istorinio likimo bendrystę su kamienine tauta, tampa kamieninės tautos nariais. Taigi galime tvirtinti, kad Lietuvoje senbuviai totoriai, žydai, karaimai, lenkai, rusai ir kitos tautinės mažumos priklauso lietuvių tautai, yra ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir lietuviai, tik kitokios kilmės.

Tos tautinės mažumos, tapę Lietuvos piliečiais, tampa ne totoriais, žydais, karaimais, lenkais, rusais Lietuvoje, o Lietuvos totoriais, Lietuvos žydais, Lietuvos karaimais, Lietuvos lenkais, Lietuvos rusais, trumpai tariant, atitinkamos kilmės lietuviais. Teisus buvo Popiežius Jonas Paulius II, kai 1993 m. besilankydamas Lietuvoje, kreipėsi į Lietuvos lenkus, juos vadindamas lenkiškos kilmės lietuviais. Antai Lietuvos žydai, išvykę į savo istorinės kilmės ar kitą šalį, pabrėždami priklausomybę ir kitai tautai, su kuria buvo susieję savo likimą, net vadina save litvakais.
Tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys, tačiau patirtis rodo, kad kiekviena tauta siekia sukurti savo valstybę. Tautinėse valstybėse, kokia yra ir Lietuva, tautinį kamieną sudaro lietuviai. Pirmoji Lietuvos Respublika 1918 m. sukurta ir antroji – 1990 m. atkurta būtent tautiniu pagrindu. Nederėtų pamiršti ir tos aplinkybės, kad dabartinėje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – jos preambulėje –yra įrašai: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi valstybę…“; „tauta yra valstybės suverenas…“. Žiūrint nuosekliai ir kritiškiau išeitų, kad populiariu tapęs kreipinys Lietuvos žmonės dvelkia ir antikonstituciškumu…