Žiauriai nužudytas vienas aktyviausių Žemės referendumo organizatorių Pranciškus Šliužas
Pirminis lryto pranešimas apie nužudytą P. Šliužą skambėjo taip „news/kaisiadoriu-r-rastas-negyvas-vyras-stipriai-suzalota-galva-26777“. Vėliau jau, sužinoję, ką tokį rado, staigiai pakeitė antraštes,ir parašė, jog žiauriai nužudytas visuomenės veikėjas neva…pats nusižudė!
Korumpuota teisėsauga, kai nori suklastoti tyrimą, pasitelkia neadekvačią spaudos priemonę, kuri formuos visuomenei nuomonę.
Visa laimė, jog tarkime, portalas alfa.lt parašė,jog P. Šliužas rastas kraujo klane.Situacija yra tokia, jog Pranciškus turėjo žmoną, kurios prie savo teisėto vyro kalba referendumininkai, neprileido vaikai, todėl korumpuota teisėsauga tikisi, jog neatsiras, kas skųs nesąmoningą nutarimą nekelti nužudymo bylos, nes neva pats krito 15 kartų ant kirvio.
Priminsiu, jog kirviu buvo sukapotas garsaus lakūno Kairio tėvas, gyvenęs vienas sodyboje.
Tokia pati metodika buvo padaryta ir mano šeimos nariui, mano tėvui –tik skirtumas tas, kad mes radome dar kvėpuojantį, nors ir visai prie mirties, Kauno klinikos, nors nustatė kraują smegenyse, išrašė „namo gydytis“, tiksliau, mirti, na o Kauno klinikinė ligoninė, su SAM ministro Andriukaičio naktiniais skambučiais ir tarnybiniais raštais, išgelbėjo jam gyvybę. (Ligoninės vadovybė išsigando vykdyti užsakymą numarinti sudaužytą žmogų- nes bijojo prarasti licencijas- nors iki ministro įsikišimo nebijojo nieko.)
Pranciškus Šliužas ir mano tėvas, aišku, buvo pažįstami iš Radijo ir televizijos komiteto, kur mano tėvas turėjo liaudies instrumentų ansamblį. Tai pačiai aplinkai priklauso ir pedofilo gynėjo Motiejūno nekaltai už grotų užkištas aktorius Dimša, lėtai marinamas Pravieniškių kalėjime.
Lietuva išmiršta. O kas atlaiko – namie užkapojamas kirviu, arba kitaip žudomas.
Ši žmogžudystė užsakyta dėl to, kad reikėjo kažkaip priminti Zigmui Vaišvilai, kas jam vėl bus, jeigu jis nenusiramins ir eis į viešumą.
Pranciškaus Šliužo nužudymas susijęs ir su Bado akcijos, kurios dalyviai- tikri Lietuvos patriotai – išvaikymu.
Norėta pačią bado akciją sušaudyti, nupurkšti dujomis, bet nepavyko, todėl imtasi ritualinės žmogžudystės. Būtinai labai ryškios asmenybės, kuris prie VRK pastato sudrebino Zenoną Vaigauską, pagrasinęs susprogdinti jį ir jo būstinę, jeigu jis neleis žemės referendumo.
Zenonas Vaigauskas išsigando,ir leido toliau vykdyti referendumą.
Tą grasinimą Pranciškus Šliužas išreiškė ramiai- tačiau sistema nepamiršo. Su Žemės referendumu buvo parodyta, jog Tauta valdo valstybę, jog ji gali susitelkti.
Bado akcija, nors ir labai negausi, irgi parodė tą telkimosi jėgą, todėl užvaldytoje valstybėje kilo panika: kas darosi, žmonės reikalauja teisių.
Galiausiai trūko kantrybė, kai buvo parodytas Rusijos TV sukurtas filmas “Lietuvos šeimininkė“, kur buvo pasakyta, jog Dalia Grybauskaitė atsakinga už daugelį aferų, tame tarpe ir už Kauno pedofilijos bylos numarinimą. “Kaip spręsti, tiksliau, numarinti bylą, sprendė Grybauskaitė ir Valantinas“- paaiškino bebaimis „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius. Zigmas Vaišvila apkaltino D. Grybauskaitę agentūrine- dviguba praeitimi, ir biografijos klastojimu, o Žilvinas Razminas atvirai ją pavadino lesbiete- nes yra išsisaugojęs Europos Parlamento deklaraciją, kur taip parašyta.
Tame filme parodyta, kaiop Deimantė Kedytė iš 25 nuotraukų išrenka ir atideda Jono Furmanavičiaus nuotrauką. Pamenate- mums buvo sakoma, jog ji neva negebėjo atpažinti.
Visam pasauliui parodyta,jog Lietuvą valdo klanai, o normalūs žmonės engiami. Kad tie normalūs žmonės nepakeltų galvų, buvo nužudytas Žemės referendumo vienas organizatorių Pranciškus Šliužas, kuris dar turėjo parako sudrebinti Lietuvą, ir sutelkti žmones.
Lietuva pavargusi nuo pasakėčių apie „savaimines mirtis“, ar „savižudybes“, todėl iš Kaišiadorių policijos ir prokuratūros tikiuosi normalaus darbo,o ne kliedesingų nutarimų,jog pats savaime krito 15 kartų ant kirvio.
Priminsiu, jog fiziologiškai nei pačiam rankomis pasismaugti neįmanoma, nei užsikapoti kirviu. Jeigu Pranciškus nušautas- prašome informuoti visuomenę: iš kokio ginklo, atstumo, kalibro. Kokie pėdsakai rasti sodyboje. O ne kurti tas Holivudo tipo prasto žanro filmų pasakėčias, kad visi Lietuvoje žudosi, o Zonderbrigadų nėra. Yra, juk ir Saakašvilis turėjo savo „kastuvėlininkus“, kurie eidavo į opozicionierių namus, ir juos užkapodavo negyvai su mažais kariniais kastuvėliais.
Tiesa, juk Saakašvilis Lietuvoje- didvyris, piketuoja prie Rusijos ambasados,būsimas prezidentas jeigu ne Lietuvos,tai Ukrainos.
Pranciškus Šliužas mylėjo žemę ir Lietuvą, jautė jos pulsą, taip pat iš senų laikų turėjo daug informacijos,ir žinojo, kas yra kas. Mirusieji nekalba. Tačiau ar tikrai galima taip įžūliai žudyti mąstančius ir jaučiančius žmones? Juk akivaizdu, jog yra atliktas nusikaltimas, o Lietuvos rytui duotas nurodymas meluoti apie eigą, ir formuoti nesąmoningas nuostatas- nors per vieną dieną niekas jokios ekspertizės neatliko, ir mirties priežasties nenustatė.
*******************
Rugsėjo 26 d. 70 Lietuvos Respublikos Seimo narių pritarė naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1902(4)ES po pateikimo.
Prieš balsavo 4 Seimo nariai , susilaikė – 14 Seimo narių.
Šio įstatymo pataisomis, kurias parengė Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta darbo grupė, siekiama naikinti įstatymo saugiklius ribojančius galimybes Lietuvos žemę parduoti užsieniečiams.
Šiam Seimo sprendimui viešai pasipriešino tik vienas Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų Seimo frakcijos narys Povilas Urbšys, priminęs, kad šie saugikliai dėl žemės pardavimo atsirado reaguojant į 300 000 surinktų Lietuvos respublikos piliečių parašų dėl referendumo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo viena iš pagrindinių politinių jėgų, kuri prisidėjo prie referendumo organizavimo buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Povilas Urbšys pasisakė prieš žemės pardavimo saugiklių naikinimą | Youtube.com nuotr.„Kyla klausimas ar vis dėl to nenueita į kitą kraštutinumą. Nes tikrai mes turėjome reaguoti į išsakytą Europos sąjungos nuomonę, bet mes negalėjome pasiduoti tam kraštutinumui ir turėjome atsižvelgti į kitų Europos sąjungos valstybių praktiką taikomą apribojimams užsieniečiams įgyjant žemę. Aš matydamas, kad nueita į kitą kraštutinumą ir baimindamasis to, kad žmonės eilinį kartą gali išreikšti savo nusivylimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – balsuosiu prieš“, – sakė P. Urbšys.
Kartu su P. Urbšiu „prieš“ balsavo LVŽS frakcijos nariai Ąžuolas Valius, Laimutė Matkevičienė bei LSDP frakcijos narė Budbergytė Rasa.
Projektu XIIP-1902(4)ES siūloma atsisakyti tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties: fiziniam asmeniui – trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.
Seimas svarstys Konstitucinio įstatymo pataisas dėl žemės užsieniečiams įsigijimo reglamentavimo
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Seimui pristatė Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektą (toliau – Konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas) Nr. XIIIP-1117, kuriuo siekiama suderinti minėto Konstitucinio įstatymo nuostatas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) standartais, taip pat patikslinti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 8 d. Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ nurodytą aiškią Lietuvos tarptautinės integracijos kryptį.
Konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad užsienio subjektai atitinka Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ne tik tada, kai yra įsteigti Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės ar EBPO valstybėje narėje, bet ir kai ši valstybė narė nepriklauso buvusios SSRS pagrindu įkurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms ar kitokioms valstybių sąjungoms bei sandraugoms. Šiandien buvusios SSRS (kurios tęsėja yra Rusijos Federacija) pagrindu yra įkurta Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), Eurazijos ekonominė sąjunga, kitos NVS pavyzdžiu sukurtos sąjungos.
„Priėmus įstatymo projektą net NVS ir Eurazijos ekonominės sąjungos valstybėms narėms tapus, pavyzdžiui, EBPO narėmis, jų juridiniai asmenys ir piliečiai Lietuvoje negalėtų nuosavybės teise įgyti žemės, vidaus vandenų ir miškų“, – sakė B. Markauskas.
Taip pat siūloma atsisakyti nebeaktualios formuluotės dėl Europos sutarties (Asociacijos sutarties).
Konstitucinio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti nuostatų dėl abipusiškumo principo taikymo.
Projektui po pateikimo pritarė 95 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 2 parlamentarai susilaikė. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas, projektą plenariniame posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 12 dieną.
PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : SAULĖ EGLĖ TREMBO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA
2017-09-25 d. Pirmadienio pavakarę buvo pranešta, kad Kaišiadorių rajone, Dainių kaime, kraujo klane rastas vyro lavonas sužalota galva. Paaiškėjo, kad mirusysis – buvęs žinomas radijo ir televizijos žurnalistas Pranciškus Šliužas.
Informaciją apie rastą neįvardinto vyriškio kūną policija išplatino 17.38 val. Kaip teigiama pranešime, negyvėlis aptiktas 16.45 val. savo namuose Kalno gatvėje. Įtariama, kad P.Šliužas pakėlė ranką prieš save. 1952-aisiais gimęs P.Šliužas baigė Žiežmarių vidurinę mokyklą ir iš pradžių dirbo kaimo kultūros namų vadovu, apylinkės Vykdomojo komiteto tarnautoju, bandė studijuoti miškininkystę. 1976 m. Lietuvos veterinarijos akademijoje baigė zooinžinerijos specialybę. Nuo 1976 m. Lietuvos radijuje rengė laidą „Kolūkietiška radijo stotis“. Nuo 1983 m. dirbo zootechniku Kretingos rajono Jokūbavo kolūkyje. Po metų buvo pakviestas į LSSR žemės ūkio ministeriją vadovauti vieno susivienijimo gamybos skyriui. Įsikūrus Valstybiniam agropramoniniam komitetui ėjo jo pirmininko padėjėjo pareigas. Kai šis darinys buvo perorganizuotas į LSSR žemės ūkio ministeriją, dirbo žemės ūkio ministrų padėjėju, atstovu spaudai. Nuo 1990 m. Lietuvos televizijoje rengė laidas kaimui „Sodyba“ („Po savo stogu“). 1993–1994 m. kas savaitę rengė informacines žemės ūkio laidas. 1996–1999 m. rengė televizijos laidą „Pyragų nebus be noragų“. Nuo 2000 m. ūkininkavo tėvų žemėje, Dainiuose. 2011 m. buvo išrinktas į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybą, buvo Lietuvos centro partijos Kaišiadorių skyriaus pirmininku. Nepavykęs referendumas dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2013–2014 metais buvo vienas iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatorių ir pagarsėjo aršia retorika. Policija net svarstė, ar pradėti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, kai gavo skundą, kad P.Šliužas per LRT televizijos surengtus debatus prieš referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams pareiškė, jog visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti. „Galiu pakartoti lietuvių klasikos filmą „Niekas nenorėjo mirti“, kai Marcinkus gavo laišką – arsi sovietams žemę, nudėsim kaip šunį. Galiu pakartoti, man labai patiktų posakis – parduosi užsieniečiams žemę, nušausim kaip šunį. Man labai patiktų“, – debatuose sakė P.Šliužas. Pats P.Šliužas vėliau aiškino niekam negrasinęs, o tik paralele su filmu „Niekas norėjo mirti“ išreiškęs referendumo iniciatorių nenorą mirti beprasmiškai. Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams žlugo. P.Šliužas su kitais iniciatyvinės grupės nariais siekė surengti referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo. Siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, iki 100 tūkst. sumažinti referendumui surengti būtinų parašų skaičių bei numatyti, kad referendumu priimtos Konstitucijos pataisos gali būti keičiamos tik tokiu pačiu būdu. Iniciatyvinei grupei pavyko surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, reikalingų referendumui surengti. Tačiau balsuoti atėjo mažiau nei 15 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų, o už referendumo siekius balsavo gerokai mažiau, nei buvo pasirašiusiųjų.
laisvaslaikrastis.lt