Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 11 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Jo Ekscelencijai Lenkijos Prezidentui Andrzejui Dudai
Jo Ekscelencijai Vokietijos Prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui
LR Seimo Pirmininkui Viktorui PranckiečiuiLenkijos Seimo Maršalkai Marekui Kačinskiui
Vokietijos Bundestago Pirmininkui Norbertui Lammertui
LR Seimo nariams
Lenkijos Seimo nariams
Vokietijos Bundestago nariams
Lietuvos žmonėms
Žinisklaidai
K R E I P I M A S I S Lenkija turėtų atlyginti Lietuvai padarytą žalą ir pripažinti 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupaciją
Vilnius, 2018-11-21
Lenkija per pietryčių Lietuvos mokyklas finansuoja polonizaciją, įteikinėja lenko kortą, reikalauja sulenkintų etninių lietuvių žemių vietovardžių, asmenvardžių.
2017 rugsėjo pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje masiškai buvo tiražuojami Lenkijos užsienio reikalų ministro Vitoldo Vaščikovskio pasisakymai dėl reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. Ministras aiškino, kad Vokietijos karas prieš Lenkiją vis dar temdo Lenkijos-Vokietijos santykius ir Lenkija galėtų reikalauti iš Vokietijos iki trilijono JAV dolerių.
Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje Lietuvos žiniasklaidoje buvo aiškinama, kad Lenkijos Prezidentas Andrzejus Duda dar kartą pareikalavo, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą. A. Duda ypač pabrėžė sostinę Varšuvą, kurią Vokietijos kareiviai „sugriovė iki pamatų“. „Tai tiesos ir atsakingumo klausimas“ – aiškino Lenkijos vadovas.
Tačiau Lenkijos vadovai viešoje erdvėje visiškai nekelia reparacijų klausimų Rusijai, kuri karo pradžioje užkariavo didelę Lenkijos dalį. Gal todėl, kad tuos plotus 1920 m. Lenkija buvo okupavusi ir po karo Lenkijai J.Stalinas už tai atlygino buvusiomis baltų žemėmis tarp Gdansko ir Baltstogės ir pietine Suvalkija – senosiomis Lietuvos žemėmis.
PRIMENAME KAI KURIAS 2-jo PASAULINIO KARO APLINKYBES:
1939-08-23 Maskvoje Molotovas ir Ribbentropas pasirašo nepuolimo sutartį ir slaptąjį papildomą protokolą. Šiuo protokolu Lietuva su Vilniaus sritimi atitenka Vokietijos interesų sferai.
1939-09-01 Vokietija iš vakarų, o SSRS 1939-09-17 iš rytų puola Lenkiją ir, ją nugalėję, 1939-09-28 pasirašo jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste) bendru paradu atšventė pergalę. Pabrėžtina tai, kad tą pačią dieną Ribbentropas ir Molotovas pasirašo slaptąjį papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų Sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį”.
1940-06-15 SSRS okupuoja Lietuvą.
1941-01-10 Šelenbergas ir Molotovas pasirašo trečią slaptąjį protokolą, pagal kurį Vokietija PARDUODA Sovietų Sąjungai Suvalkiją už 7,5 mln. JAV dolerių. Po karo Suvalkija atiteko Lenkijai.
1941-06-22 Berlynas davė komandą: „Drang nach Osten“ – pulti karui besiruošiančią SSRS. Žūtbūtinėje kovoje susidūrė nacizmas su komunizmu. Pasaulinio karo frontuose žuvo ir vykdomo genocido buvo išžudyta apie 100 milijonų žmonių. Žalos dydis astronominis.
Pasaulinių nusikaltėlių suokalbio padariniai Lietuvai itin skaudūs – sunaikinta (nužudyta, ištremta, dingo be žinios) trečdalis Lietuvos gyventojų, padaryta žalos maždaug už 830 milijardų JAV dolerių.
Nacizmas buvo teisiamas Niurnberge ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui kur kas daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas. Jo nusikaltimai nuo žmonijos daugelį metų buvo slepiami ir neviešinami.
Pasaulis nereikalauja iš Rusijos atlyginti padarytą žalą.
MANYTINA, kad į Lenkijos Prezidento prašymus bus deramai reaguojama.
PRIMENAME, kad Lenkija 1920-1939 metais buvo okupavusi Vilniaus kraštą su Lietuvos sostine Vilniumi, kad armija krajova masiškai žudė Lietuvos gyventojus. Per 20 Lenkijos Vilniaus krašto okupacijos metų Lietuva patyrė milžinišką žalą. Buvo uždaromos lietuviškos mokyklos, prievarta nutautinami Lietuvos piliečiai, šalinami iš darbų lietuviai. Po to Lietuvos Respublika neteko 1920, 1926 m. sutartimis Lietuvai pripažintos rytinės valstybės dallies.
TIKIMĖS, kad Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos vadovai ir valstybių aukščiausios institucijos išsiaiškins Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos kompensavimo klausimus.
TURIME VILTIES, kad bus aiškinamasi dėl Lenkijos padarytos žalos Lietuvai 1920-1939 metais Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte ir ypatingai dėl armijos krajovos žudynių ir padarytos žalos atlyginimo. Turėtų būti sprendžiami neteisėtai parduotos Suvalkijos dalies grąžinimo Lietuvai klausimai.
Vilniaus Sąjūdžio tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas
Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, A. Budriūnas tel. 8673 95837
Adresas korespondencijai – L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,