Aktualijos

Lietuvos gyvenimas verčiamas absurdu (interviu su signataru Zigmu Vaišvila dėl policijos atvykimo į jo namus)

Written by Biciulystė Siūlo · 3 min read

Kovo 17 d. ryte, apie 10 val. signantaras Zigmas Vaišvila sulaukė netikėtų svečių – į jo namus atvyko policijos ekipažas.

Trys policininkai signataro namuose buvo apie dvi valandas. Apie tai šis interviu.

•••
– Sulaukėte namuose netikėtų svečių – 3 policininkų. Kas nutiko? Kodėl trukdo ligos metu? Kodėl užteko tik trijų policininkų, o ne keturių, penkių ar dar daugiau?


– Būtų pakakę ir vieno.

– Kodėl tik vieno?

– Tam, kad kažką išsiaiškinti, paklausti, pakanka ir vieno tyrėjo. Kiti du tik lūkuriavo. Sužinojau, kad bandoma man sukurti dar vieną baudžiamąją bylą – dėl teismo įžeidimo. Paaiškėjo, kad jau keturis kartus policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau prokurorai ir teismai naikina šiuos policijos atsisakymus, nurodo tirti.

– Tol, kol gydotės po sužalojimų, kažkas aktyviai veikia. Tai kuris teismas ar teisėjas pasijuto įžeistas ir dėl ko?

– Tai, kad nėra įsižeidusio teismo ar teisėjo. Yra tik norintys man baudžiamųjų bylų bet kokiu pretekstu.

– Visiškai nesuprantama. Kaip galima sakyti, kad teismas įžeistas, jei teismas neįsižeidė ir dėl to nesikreipia į teisėsaugą?

– Yra kitaip manančių. 2015 m. birželyje teismui pateikiau kelis prašymus dėl proceso atnaujinimo keliose UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos dalyse. Tai padariau po to, kai nuo šios bylos nagrinėjimo nusišalino Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo nutartyje parašęs, kad nusišalina, kad užtikrinti mano atžvilgiu nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą. Mat Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad teisme turi būti priimtas nagrinėjimui mano ieškinys dėl 1,7 mln. Lt žalos bankrutuojančiai įmonei UAB „FF Lizingas“ padarymo šio teisėjo ir jo paskirto bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiksmais. Po to nuo UAB „FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimo nusišalino visas Vilniaus apygardos teismas. Suprantama, kad nesinori vertinti kolegos veiksmų.

– „Garsusis“ bankroto administratorius UAB „Admivita“, kurio veiklos taip ir nespėjo ištirti buvusio Seimo V. Gailiaus vadovaujama Antikorupcijos komisija. Kuo šį kartą pasižymėjo UAB „Admivita“?

– UAB „Admivita“ pateikė teismui, o teisėjas D. Rinkevičius patvirtino UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje 1,7 mln. Lt AB DNB banko finansinį reikalavimą, nors tuo metu kita Vilniaus apygardos teismo teisėja L. Uckienė nagrinėjo iš esmės ginčą dėl šio reikalavimo. Teismas neturi teisės nagrinėti tų pačių šalių to paties ginčo tuo pačiu pagrindu, jei teisme nagrinėjama kita tokia pati byla.

– Bet teisėjui D. Rinkevičiui ir įžymiajai UAB „Admivita“ šis įstatymas, matyt, negalioja?..

– Panašu į tai. O ir kiti dėl to nemato problemos.

– Tai kodėl UAB „Admivita“ taip išsigando teisėjos L. Uckienės? Būtų leidę šiai teisėjai išnagrinėti bylą, ir nebūtų problemos.

– Bijojo, nes teisėjos L. Uckienės nagrinėtoje byloje paaiškėjo, jog UAB „FF Lizingas“ laidavo AB DNB bankui dėl kredito sutarties, pagal kurią kreditas nebuvo išduotas. Pinigai buvo paskolinti (kitam asmeniui) pagal kitą sutartį, kurią teismui pateikti AB DNB bankas atsisakė. Manau, kad AB DNB bankas suprato, jog laimėti teisėjos L. Uckienės nagrinėtą bylą jie galimybės nebeturi. Todėl pasielgta buvo akiplėšiškai. Bankas sutarė su UAB „Admivita“ ar, velnias žino, su kuo – ir UAB „Admivita“ prašymą pripažinti šį nepagrįstą AB DNB banko reikalavimą pateikė teisėjui D. Rinkevičiui kitoje byloje. Teisėjas D. Rinkevičius rašytinio proceso tvarka jį patvirtino. O teisėjos L. Uckienės AB DNB bankas ir UAB „Admivita“ po teisėjo D. Rinkevičiaus „neapdairumo“ paprašė šios teisėjos nagrinėtą bylą nutraukti. Taip buvo suvaidintas šis teisingumo spektaklis.

– Gražu. Tai kokiu būdu Zigmas Vaišvila įžeidė teisėją Dainių Rinkevičių?

– Tai kad neįžeidinėjau ir neįžeidžiau. Prašymuose dėl proceso atnaujinimo 2015 m. parašiau, kad tokius veiksmus atlikęs teisėjas D. Rinkevičius ir jo paskirtas bankroto administratorius UAB „Admivita“ yra šališki, o šios jų veikos – galimai nusikalstamos, paprašiau jų įvertinimo.

– Tai Zigmui nebegalima kreiptis į teismą?

– To ir siekiama – kad nesiginčiau niekaip, niekur ir niekada.

– Jei teisėjas D. Rinkevičius neįsižeidė, tai kas kreipėsi į teisėsaugą dėl baudžiamosios bylos pačiam iškėlimo dėl neįsižeidusio teismo įžeidimo, kas skundžia policijos atsisakymus pradėti tokį absurdišką ikiteisminį tyrimą?

– Yra toks mano draugas – buvęs prokuroras ir buvęs vidaus reikalų ministro pavaduotojas Juozas Matonis. Jo vadovaujamos UAB „Skomė“ vardu jis su bendrininkais ne tik siekia šios ir kitų baudžiamųjų bylų man iškėlimo, bet ir siekia, kad teismas priteistų šiuos 1,7 mln. Lt UAB „FF Lizingas“ naudai ne iš UAB „Admivita“ ir valstybės dėl teisėjo D. Rinkevičiaus veiksmų, o iš manęs. Šioje, jau civilinėje byloje, J. Matonio vadovaujamų įmonių prašymu teismas pernai ir pritaikė mano atžvilgiu didžiąsias laikinąsias apsaugos priemones – apribojimus.

– Ar tai tas Juozas Matonis, kurio brolis Algirdas Matonis nelabai garbingai baigė Lietuvos kriminalinės policijos vadovo karjerą? Kažkodėl 2012 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė užsipuolė Teresę Birutę Burauskaitę, kad jos vadovaujamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras viešai paskelbė, kad mūsų kriminalinės policijos vadovas A. Matonis, iki pat 1991 m. rugpjūčio mėnesio pučo Maskvoje dirbęs KGB, nėra apie tai nustatyta tvarka pranešęs LGGRTC.

– Tie patys Matoniai. Kodėl į šios šeimos klausimus kišosi Prezidentė – reikia klausti jos pačios. Savo nuomonę jau esu viešai sakęs. Policijai taip pat kilo klausimas, iš kur atsirado toks didelis J. Matonio aktyvumas, „ginant“ neįžeisto teismo teises. Paaiškinau policijai. J. Matonis su bendrininkais 2009 m. neteisėtai ir galimai nusikalstamai perėmė UAB „Skomė“ valdymą. Ši įmonė turi 7676 kv.m komercinio ploto adresu Konstitucijos pr. 12 Vilnius. Teismai jau nustatė šio valdymo perėmimo neteisėtumą, o Vilniaus apygardos prokuratūra tiria šias J. Matonio ir jo bendrininkų galimai nusikalstamas veikas. Tad J. Matonio interesas visais įmanomais būdais ginti šį nešvarų iškovojimą yra akivaizdus.

– Betgi toks bandymas iškelti pačiam baudžiamąją bylą už tokį teismo „įžeidimą“ – tai ne tik nesąmonė, bet ir visiškas absurdo teatras.

– Tai, kad visas Lietuvos gyvenimas intensyviai verčiamas absurdu.

– Darosi karšta. Tačiau kiekvienas absurdo teatro spektaklis baigiasi netikėtai. Lauksime spektaklio tęsinio. O pačiam linkime sveikatos ir ištvermės!

ekspertai.eu