Aktualijos

Lietuvos Sąjūdis: Dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos šmeižto

Written by admin · 4 min read

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Jo Ekscelencijai Lenkijos Respublikos Prezidentui Bronisłav Komorovski
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkui Maršalkai Bogdan Borusevič 
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
Lietuvos Respublikos Europos Parlamento nariams
Lenkijos Respublikos Europos Parlamento nariams
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lenkijos Respublikos Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
                            
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba K R E I P I MA S I S
Dėl Lietuvos lenkų  rinkimų akcijos šmeižto  

Vilnius,  2014 02 12
    Daugelį Lietuvos žmonių ir organizacijų sudomino  daugiau kaip 60 žinomų Lietuvos mokslininkų ir visuomenės veikėjų kreipimasis į aukščiausias Lietuvos institucijas dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA)  skleidžiamo  melo Europos Sąjungos atsakingose institucijose dėl pažeidinėjamų tautinių mažumų teisių Lietuvoje.
    Konstatuojame, kad pagal tarptautinius įstatymus lenkai, gyvenantys Lietuvoje, turi savo valstybę ir todėl nepriskiriami tautinėms mažumoms. Jie yra lenkų bendruomenės nariai ir negali pretenduoti į jokias tautinių mažumų privilegijas.
    Primename ir atkreipiame dėmesį, kad:
1. 1919 m. lenkų kariuomenė okupavo ir atplėšė nuo Lietuvos Vilniaus,  Suvalkų, Seinų ir Punsko kraštus. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi savo tautiečių-okupantų vykdytą  totalinį genocidą atplėštuose nuo Lietuvos kraštuose.
2. 1939 09 01 Vokietija iš vakarų, o SSRS 1939 09 17 iš rytų puolė Lenkiją ir nugalėję 1939 09 28 pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybos sutartį. Nugalėtojai Lietuvos Brastoje (Brest – Litovske, dab. Breste) bendru paradu atšventė pergalę. Pažymėtina, kad tą pačią dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašė slaptą papildomą protokolą: „Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų sąjungos interesų sferą mainais už Liublino ir Varšuvos vaivadijų dalį“. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi fašizmą ir stalinizmą ir kovojusi prieš Lenkijoje 1939-1945 vykdytą totalinį valstybės genocidą.
2. 1.  Lietuva priglaudė apie 15 tūkst. Lenkijos kareivių ir karininkų,  bėgusių nuo Hitlerio-Stalino  kariaunų. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pareiškusi padėką Lietuvos žmonėms už išgelbėtus Lenkijos karius. PRIMENAME, kad tada Lietuva buvo neutrali valstybė, o vėliau tapo Stalino ir Hitlerio suokalbio grobiu.
3. Daugeliui aišku, kad karo metu daugybę Lenkijos kareivių, karininkų, generolų, policininkų, žandarų, valstybės veikėjų, politikų, žemdirbių, verslininkų, medikų, mokytojų areštavo sovietai,  patalpino į koncentracijos stovyklas ir vykdė masiškas egzekucijas ir žudynes. Neteko girdėti, kad LLRA būtų viešai pasmerkusi komunizmą ir fašizmą arba būtų išsakiusi viešą nuomonę dėl Lenkijos piliečių aukų.
4. 1990 03 11 už Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą nebalsavo 6 Lietuvos lenkai Aukščiausiosios tarybos deputatai. Sąjūdžio ir Nepriklausomybės apyaušryje susibūrę Lietuvos lenkų atstovai bandė Vilniaus krašte sukurti autonomiją, o kai kurie Lietuvos lenkai OMONo sudėtyje dalyvavo Lietuvos pasienio užkardų naikinime ir pasieniečių žudynėse.  Neteko girdėti, kad LLRA būtų  pasmerkusi Lietuvos piliečius lenkus, aktyviai dalyvavusius kovose prieš Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą. 
5.  2010 m. balandžio 10 d. netoli  Smolensko neaiškiomis aplinkybėmis sudužus lėktuvui žuvo Lenkijos Prezidentas Lechas Kačinskis ir apie  100 žmonių delegacija, vykusi į Smolenską paminėti 70-ųjų metinių Katynės žudynių aukų. Neteko girdėti, kad LLRA būtų pasmerkusi kaltininkus ir ieškojusi atsakymo į Lenkijos valstybės patirtą tragediją.
6. Apie tai, kokia destrukcine veikla užsiima LLRA Lietuvoje, gerai žino ir aukščiausieji Lenkijos Respublikos vadovai ir politikai. Neteko girdėti, kad Lenkijos vadovai ir politinis elitas būtų įspėję LLRA už netinkamą ir antivalstybinę šio politinio junginio veiklą Lietuvoje.
7. 2014 01 13, minint skaudžius 1991 Sausio  įvykius, iš iškilmingo LR Seimo posėdžio vieningai ir demonstratyviai išėjo visi LLRA frakcijos LR  Seimo  nariai. TOKIOS NEPAGARBOS MINĖJIMO DALYVIAMS, TARP KURIŲ BUVO UŽSIENIO VALSTYBIŲ  ATSAKINGI ATSTOVAI, AMBASADORIAI IR SVEČIAI, BEI DAUGYBEI TELEVIZIJOS ŽIŪROVŲ LIETUVOJE NETEKO MATYTI. DAUGYBĖ LIETUVOS ŽMONIŲ LINKI, KAD ŠI FRAKCIJA NIEKADA NEBESUGRĮŽTŲ Į SEIMĄ.
LLRA vadovaujasi iš anksto parengtomis Lietuvos valstybės ir jos žmonių niekinimų bei skandalų sukėlimo technologijomis.
TODĖL manome, kad LLRA TURI BŪTI PANAIKINTA KAIP PRIEŠTARAUJANTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIAI BEI LIETUVĄ IR JOS ŽMONES DERGIANTIS IR NESANTAIKĄ PROPAGUOJANTIS POLITINIS JUNGINYS.

PRAŠOME LENKIJOS RESPUBLIKOS PILIEČIUS, AUKŠČIAUSIUS LENKIJOS VALSTYBĖS VADOVUS, POLITIKUS, BAŽNYČIŲ HIERARCHUS PRISIMINTI IR ĮSIKLAUSYTI Į JO ŠVENTENYBĖS  JONO PAULIAUS II  1993 m.  rugsėjo 4-8 dienomis VYKUSIĄ  APAŠTALIŠKĄJĄ KELIONĘ LIETUVOJE.

VIETOS LIETUVOJE UŽTENKA VISIEMS. BAŽNYČIOS ATVIROS. TELKIMĖS DIRBTI VALSTYBĖS LABUI IR ŽMONIŲ GEROVEI. TEPADEDA MUMS DIEVAS.
 
         Tarybos pirmininkas                                                                            L. Kerosierius
        
         Atsakingasis sekretorius                                                                       A. Budriūnas

         Tarybos narys                                                                                       H. Martinkėnas

Tarybos nariai:
G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, A. Augulis, A. Bagdanavičienė, K. Balčiūnas, S. Boreika, A. Budriūnas,  I. Buinickaitė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis,  P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, J. Jaramaitienė, J. Kaminskaitė, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius,  V. Nivinskienė, J. Parnarauskas, F. Petkus, V. Ramanauskas,  P. Rutkauskas, R. Simonaitis,  P. Sakalauskas, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas

    Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Vilnius, Sąjūdis
 Telefonai A. Budriūnas: +370 673 95837, L. Kerosierius: +370 5 231 8111,    P. Rutkauskas: + 370 699 37691, H. Martinkėnas:   + 370 620 85209
el. p. vilnius@sajudis.com       www.sajudis.com