Rugpjūčio 24 d. 11 val. Kauno sporto halėje įvyko visuotinis Lietuvos Žemės gynėjų suvažiavimas telkiantis visų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių jėgas visuotiniam referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams surengti. Kauno sporto halėje susirinko apie 800 visuomenininkų.
Sporto halės scena buvo papuošta plakatais raginančiais saugoti Lietuvos žemę, neparduoti jos atejūnams. Pakylos viduryje plakate išrašytais Bernardo Brazdžionio žodžiais „Šaukiu aš tauta žemės pėdoj gyvą“ – suvažiavimo rengėjai priminė kiekvienam lietuviui jo šventą pareigą – vienytis kai kyla grėsmė švenčiausiam Tautos turtui – Lietuvos Žemei. Vienas iš sporto halėje iškabintų paveikslų bylojo: „Žemė – meškerė, euras – žuvis. Ar ne kvailys parduotų meškerę. Jei parduosi su kuo žvejosi?“
Suvažiavimą sveikino referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškas Alfredas Šliužas. Suvažiavimo dalyviai visi kartu sugiedojo „Lietuva brangi“. P.Šliužas pristatė sambūrio „Tautos valia“ referendumui surengti simbolį – gielės žiedą sudarytą iš 7-ių žiedlapių: Žemė-Šeima, Tauta, Valstybė, Ūkis, Kultūra… Po to jis perskaitė VRK nutarimą įregistruoti iniciatyvinę grupę ir pranešė, kad iki lapkričio 29 d. iniciatyvinei grupei leista rinkti referendumui surengti reikiamus parašus.
P.Šliužas taip pat įvardijo referendumo formuluotes dėl Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo. Siūloma įteisinti, kad Tautos referendumas galėtų būti skelbiamas, jeigu surenkama ne mažiau kaip 100 tūkst. piliečių parašų, o ne kaip šiuo metu galiojantis 300 tūkst. riba.
Konstitucijoje taip pat pasiūlyta įteisinti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.Taip pat siūloma įteisinti Konstitucijoje, kad valstybinės ir bendruomeninės reikšmės gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo klausimai sprendžiami tik referendumu.
Po to pasisakė inžinierius-geologas, Gedminų bendruomenės pirmininkas Vytautas Švanys iš Klaipėdos. Jis kalbėjo apie pavojus kylančius leidžiant užsienio bendrovėms beatodairiškai eksplotuoti Lietuvos žemės gelmes. Pasak jo – lietuviui žemė nėra prekė, nėra tik paprasta teritorija. Lietuviui žemė yra Žemė Motina. V.Švanys kvietė stabdyti šventos Tėvynės išpardavimą.
Lietuvių tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka kalbėjo apie tautiškumą ir Tautą kaip vientisą organizmą: Tauta neatsiejama nuo žemės, mes privalome tai įrodyti ir kovoti už savo Žemę. Jis priminė pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos žodžius „Tauta yra praeitis, dabartis ir ateitis. Ji gyvena ne šimtą o tūkstantį metų.“ Priminęs lietuvių pasiaukojančią kovą už savo Gimtinę už savo Žemę nuo seniausių laikų iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkovojimo 1990-aisiais, savo kalbą jis baigė ugningais žodžiais: „Mes nenugalimi. Mes – nugalėtojų tauta!“.
Rimantas Kumpis iš Visagino apžvelgė lietuvos ūkio būklę. Išreiškė viltį, kad „mes lietuviai neparduosime Žemės nei rytams nei vakarams, o paliksime Lietuvos vaikams“.
Apie apie Lietuvos kultūros ištakas ir galias glūdinčias didingoje baltų genčių istorijoje kalbėjo Liuda Petkevičiūtė. Ji priminė, kad Lietuvos vardas kilės iš žodžio lėta bendriausia prasme reiškiančio susitelkimą, susivienijimą ir kvietė vėl burtis į lietą kovai už Lietuvos Žemės ateitį ir kiekvienam surinkti 1000 parašų.
Suvažiavime taip pat pasisakė Eglė Mirončikienė, Rita Jusienė, Žygaičių bendruomenės pirmininkas Jonas Nairanauskas.
Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos(LVŽS) atstovas Vitalijus Balkus perskaitė LVŽS pareiškimą liūdijanti, kad LVŽS pritaria referendumo dėl Žemės nepardavimo surengimui ir yra pasiruošusi aktyviai įsijungti į parašų rinkimo vajų.
Pasibaigus suvažiavimui 13.30 val. įvyko suvažiavimo dalyvių eisena nuo Sporti halės iki Vienybės aikštės, kurioje buvo surengtas trumpas mitingas.
Parduoti žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo stojimo į ES sutartimi, tačiau buvo sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, kuris pratęstas jau du kartus. Jei šio referendumo surengti nepavyks tai nuo 2014-ųjų gegužės 1 d. Lietuvoje žemę galės įsigyti bet kurios Europos Sąjungos valstybės piliečiai.
Po suvažiavimo buvo surengta eisena nuo Sporto halės iki Vienybės aikštės, kurioje, prie Karo muziejaus įvyko mitingas.
Mitinge kalbėjo referendumo „Tautos valia“ kordinatorius Pranciškus Šliužas, Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Endriukaitis ir Leonas Milčius, Tautininkų sąjungos vicepirmininkas Julius Panka, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva, tautininkai Donatas Golubevas ir Algirdas Pilkauskas, Tautos vienybes sąjungos pirmininkas Algimantas Matulevicius, referendumo iniciatyvines grupes nariai: Romas Kaulinis, Antanas Andziulis, taip pat pasisakė Elona Stankunaitė, Arūnas Grumadas, Vytautas Šustauskas, Mindaugas Gervaldas (Murza) ir kiti.
Signataras Leonas Milčius mitinge perskaitė savo rugpjūčio 24 d. sukurtą eilėraštį „Neparduot Lietuvos“:
Neparduot Lietuvos
(Atsiliepiant į reikalavimą Lietuvos žemę parduoti užsienio piliečiams)
– Neišduok, neišduok Lietuvos, – meldė motina sūnų po karo,
Dažė drobes žaliai, siuvo marškinius tartum berželiui.
Kaip kitaip — tai drabužio spalva partizano,
Kaip ir medžio miške, samanėlės, eglaitės prie kelio.
Partizanai negrįžo, bet žemės ir girios išliko,
Liko vardas valstybės po metų ilgų atstatytas,
Tik ir vėlei, juodas varnas prie Nemuno klykia —
Lietuvos jos vaikams ateity, kaip tokios, nematyti!
Kas didžiūnams, kurie postuos pelninguose sėdi,
Kad prašys ir graudens – neparduok, neparduok Lietuvos!
Neparduok žalių girių, savo gimtojo sodžiaus
Neaiškiems atėjūnams iš šalies svetimos!
Nėr kam eiti į girią, o ir girios ne tavo,
– Privatu, privatu! – skelbia žmogui grėsminga lenta.
Kai nuo turto siekimo vieniems širdys ir akys aptemo,
Nuo tada nemiela ir laisva gi kitiems Lietuva.
Neparduot Lietuvos – neparduoti jos žemių ir girių,
Kad turėtų vaikai, o ir paukščiai, išskridę kur grįžti,
Kad išliktų vieta nors trims milijonams lietuvių
Prie Baltijos jūros, sausumos lopinėlis mažytis.
alkas.lt