Po Seimo rinkimų antrojo turo mūsų politinis isteblišmentas buvo tiesiog išblokštas iš saugios zonos ir iki šiol blaškosi ir niršta, kad politinė tikrovė iškrėtė baisią kiaulystę – Lietuva nubalsavo ne už tuos, kurių „elitu“ apsiskelbę laukė su šampanu.
Smūgis buvo gautas netikėtas ir tiesiai į nosį. Po tokio sunku atgauti kvapą ir nuovoką. Pralošusios partijos ideologus ir „elito“ aptarnautojus pulti į dar didesnį nirtulį paskatino Prezidentės „išdavikiška“ ilga tyla ir atsitraukimas nuo bendrai kurto saugaus konservatorių-valstiečių-liberalų triumvirato scenarijaus, kuriam vadovauti buvo parengta G. Landsbergio karikatūrinė personalija.
Planas A žlugo, o Prezidentūros ir jos satelitų konservatorių stalčiuose plano B parengta nebuvo.
Pauzė po pralaimėjimo buvo per ilga, o Prezidentė, užuot stojusi tvirtinti „elito“ lūzerių frontą, ėmė koketuoti su naujai suformuota valdžia. Kitaip kaip išdavyste tokio manevro nepavadinsi, bet apie tai geriau garsiai nekalbėti dėl visiems suprantamų priežasčių.
Ilgokai teko laukti Prezidentės žodžio, kaip ji mūsų porinkiminį peizažą mato. Ir pagaliau tas sakinys nuskambėjo. Nežinau, kiek tiksliai jį perpasakojo Delfi žurnalistai, bet sakinys skamba taip: „Pasak šalies vadovės, galimas nusivylimas naujuoju Seimu ir Vyriausybe kelia nerimą, matant tendencijas Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.“
Pamėginkime išlukštenti šio sakinio prasmes ir pagrindinę mintį, ką juo norima pasakyti.
Sakinio prasminis centras nukeltas į pabaigą, kur mėginama įteigti mintį, kad Brexitas ir Trampo išrinkimas JAV Prezidentūrai kelia nerimą. Prezidentūra niekaip negali pripažinti objektyviai besiritančio proceso – revoliucijos prieš politinį isteblišmentą ir neoliberalų diegiamą kosmopolitizmą, genderizmą ir globalizaciją – „vertybių“, kurias uoliau už kitus Europos Sąjungos šalių prezidentus gina mūsiškė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė sakinio pirmojoje dalyje atlieka politinę manipuliaciją, Lietuvos politinį procesą mėgindama izoliuoti nuo bendrųjų euroatlantinių procesų, besiritančios antisisteminės „revoliucijos“, kaip aš ją pavadinau. Kitaip ir paprastais žodžiais tariant, ji naujai išrinktai valdžiai sako: „Viskas tvarkoj – rūmai jus toleruos, mes jums duosime vietos ir galių politinėje sistemoje su sąlyga, kad adaptuositės ir atsiribosit nuo rinkėjų, kurie jumyse matė antisisteminę alternatyvą“.
Vienu metu šiuo sakiniu Prezidentė naująją valdžią ir gundo tapti sistemos dalimi, ir perspėja atsiriboti nuo tendencijų, kurios kelia nerimą eurobiurokratijai.
Bet juk būtent ant to arkliuko Valstiečiai ir įjojo į Seimo daržinę. Dabar nuvarytą arkliuką Prezidentė lyg ir siūlo nušauti, nes pametėja gana aiškią užuominą – išsižadėkit savo tapatybės, savo tautinių ambicijų, savo rinkėjų, ir bus čiki briki.
Žodžiu, jei nelįsit į didžiąją elitų politiką, mes netrukdysim jums ūkvedžiauti. Toks tad moralas beveik be išlygų.
O problema išlieka, nes tartis iš tikro reikėtų ne su Skverneliu ar Karbauskiu, o su tikruoju suverenu – rinkėjais, kurie iš tikro gali naująja valdžia nusivilti, jei ji pasiduos tokiems rūmų gundymams.
KOMENTARAI:
NorKūnas 2016-12-31 17:34
Taip, žvalge Liudvikai, tai galėtų patvirtinti ir priverstinis LVŽS tokio svarbaus užsienio reikalų ministro posto atidavimas komjaunuoliškos formacijos politinio isteblišmento persirengėliui, kairuoliškų pseudovertybių ir kosmopolitizmo, genderizmo, globalizacijos ideologijų rėmėjui L.L.
Dekalogo, apreikštojo tikėjimo, istorinio paveldo ir tradicijos, objektyvių dorovės normų, sakramentinės santuokos kaip šeimos pagrindo, moderniaisiais laikais valstybes sukūrusių tautų suverenumo ir pan. nekentėjai visuomet buvo, yra, išliks ir Europos, ją grindžiančios dvasinės vienybės antagonistai.
Nors būtent jie, instinktyviai susisisteminti
ir įsiteisinti amžiams mėginantys dviveidžiai ir raudonžandžiai Janusai,
nuolat kaltina Europos turtų paveldėtojus įsūnius ir įdukras jos vienybės ardymu.
Akivaizdu, kad ne rytoj stovėsime, bet jau šiandien akivaizdžiai esame
lemtingoje istorinėje takoskyroje: arba-arba,
– arba Europą suvilios ir pasigrobs dailiu gašliu jaučiu pasivertęs Dzeusas.
Kaip visuomet, tai pirmiausiai sąžiningas asmeninio apsisprendimo klausimas.
Tik nepasiduokime abstraktaus ir deklaratyviai bedievio humanizmo vilionėms
– kai kurie niekuomet netaps mūsų tikraisiais draugais, nors tokiais kol kas apsimeta, bet iki galo kovos prieš mus bei Europos (ir visos Vakarų civilizacijos) neregimą vienybę – iš Dievo malonės ir Jame, kuris ir šiapus, nuodėmingoje Žemėje, stovi ant akmens, kurio pragaro vartai nenugalės (Mt 16, 18).
Liaudyje dar daug išlikę sveiko, paprasto, nors kartais nepakankamai sąmoningo, tikėjimo, į kurį reiktų remtis vaduojantis iš dabartinės klaninės sistemos ir atkuriant jos konstitucinį valstybės šeimininko statusą (tiesioginę demokratiją).
Dievas vs velnias 2016-12-31 16:46
neoliberalai, komunistai, pederastai – tai velnio vaikai.
Per daug jau jie blogio sėjo – Dievas įsikišo ir bus jėgų lygsvara.
Naujajai daugumai seime 2016-12-31 15:59
Spjaukite į liberkonservinės gaujos isteriją, nekreipkite dėmesio į jų karksėjimą. Jūsų dauguma ir dirbkite Lietuvai, o ne skalinantiems sociopatams. Lietuva su jumis. Laimingų ir brandžių Naujųjų metų!
Tiksliai 2016-12-31 15:21
įvardyta.Moralinis apsisprendimas ištiks ir valstiečius:“Rinkis šiandien,kam tarnausi…”,-rašoma Evangelijose.Aišku,pagonybė buvo mūsų ėjimo per istoriją dalis,ji ir krikščionybė viena kitą papildo,tačiau artėja rimtas apsisprendimas-“Būti ar nebūti” šiai partijai.
Pikc 2016-12-31 15:00
Gerai parašyta. Pagarba!
Tiesos.lt