Sekmadienį, spalio 12 d., po Šv. Mišių Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje, išeivijos lietuviai gausiai rinkosi į Lietuvių Dailės muziejų (Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL), kur vyko LR Generalinio konsulato Čikagoje 90-tojo nenutrūkstamos veiklos jubiliejaus paminėjimo iškilmės.
Konsulato įkūrimas svarbiame JAV politiniame, ekonominiame ir kultūros centre Čikagoje nėra atsitiktinis – čia jau daugiau kaip šimtmetį įsikūrusi ir aktyviai reiškiasi gausiausia lietuvių bendruomenė Amerikoje. Surengta paroda ,,90 metų dirbame Lietuvai“, atspindėjo plačiašakę ir labai svarbią konsulato veiklą nuo jo ištakų Nepriklausomos, okupuotos (dirbta itin sunkiomis sąlygomis) ir atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos gyvenime. Ekspozicijoje gausu istorinės, dokumentinės medžiagos. Besidomintiems Lietuvos konsulato istorija JAV, šią parodą, kurią surengė generalinis konsulatas Čikagoje kartu su Lituanistikos tyrimo ir studijų centru (dir. Kristina Lapienytė), pravartu aplankyti.
Į jubiliejaus iškilmes atvyko ir su darbo vizitu JAV viešintys LR vyriausybės atstovai: Ministrų tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė, LR ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, buvęs LR Ambasadorius JAV Audrius Brūzga bei kt. Po gražių sveikinimo kalbų ir palinkėjimų konsulatui, LR Prezidentės įsaku paskelbti apdovanojimai:
,,Lietuvos diplomatijos žvaigžde” už ilgametį ir vaisingą atstovavimą Lietuvai – Vaclovui Kleizai (nuo 1985m. gruodžio 3 d. iki 1998 m. sausio 31d.- Garbės generalinis konsulas), Petrui Povilui Daužvardžiui (nuo 1937 m. iki mirties 1971 m. konsulas Čikagoje) ir jo žmonai Juzefai Daužvardienei (1971 m. po vyro mirties paskirta Lietuvos generaline garbės konsule Čikagoje. Dėl silpnos sveikatos 1985 m. ji šių pareigų atsisakė.). Apdovanojimai (po mirties) įteikti jų artimiesiems.
,,Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius – Garbės konsului Colorado valst. dr. John Vytautui Prunskiui (nuotr. antras iš dešinės su žmona, sūnumi ir premjeru).
Už lietuvybės puoselėjimą ir lietuvių kultūros propagavimą ,,Lietuvos diplomatijos žvaigžde” – Lietuvių fondui.
Nuotr.: LF įkūrėjas, Garbės pirmininkas dr. Antanas Razma (sėdi), stovi (iš kairės) LF valdybos pirmininkas Arvydas Tamulis, Tarybos pirmininkas Marius Kasniūnas, LR MT pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Iškilmių pabaigoje padainuota komp. J.Naujalio, Maironio ž. ,,Lietuva brangi” (nuotr.: solistė Agnė Giedraitytė).
Po iškilmių ir gausių vaišių, kuriomis susirinkusiuosius vaišino generalinis konsulatas Čikagoje, o pateikė restoranas ,,Kunigaikščių užeiga”, dauguma lietuvių persikėlė į didžiąją Centro salę, kur garbūs svečiai supažindino su savo kelionės į JAV tikslais, būsimais rezultatais ir atsakė į klausimus.
Nuotr.:(iš kairės) L.Linkevičius, A.Butkevičius, M.Gudynas, G.Damušytė.
Pirmasis kalbėjo premjeras, nepraleidęs progos pasigirti sėkminga kelione – buvo labai daug susitikimų su JAV valstybės pareigūnais, aptarti aktualūs klausimai, susiję su inovacijomis, viskas labai sėkminga, puiku ir t.t. Ypač akcentuotas JAV viceprezidento Joe Biden’o dėmesys Lietuvai – jis žadėjo padėti kaip galima greičiau išspręsti lietuviškų mėsos gaminių importą į JAV. Premjeras nepraleido progos pasidžiaugti, kad į Lietuvą (Klaipėdą) artėja išnuomotas (už milijardinę sumą – red.) laivas ,,Independence” iš Pietų Korėjos suskystintoms gamtinėms dujoms (SGD) pervežti. Jis teigė, kad SGD terminalas yra labai svarbus ne tik Lietuvos, bet ir viso Baltijos regiono energetiniam saugumui. Pranešė, kad jau pilnai išpirktos ,,Gazprom” akcijos. Ypatingai akcentuota, kad netrukus bus įvestas euras, o Lietuva taps pilnateisė ES valstybė. Nepamiršta pasigirti, kad Lietuvos skola yra pati mažiausia iš ES valstybių. Po premjero žodį tarė Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Jis, kaip ir premjeras, tik teigiamai minėjo apie Lietuvos dalyvavimą įvairiose ES ir NATO komisijose, ne vienoje iš jų net pirmininkavo ir įrodė – nors ,,esame ir maža valstybė, bet ambicinga ir lygiavertė su didesnėmis”,- teigė ministras. Žodžiu, tautiečiai, kurių daugumą sudarė garbing amžiaus išeivija, smagiai paplojo, kad Lietuvai viskas sekasi gerai.
Svečiams buvo pateikta klausimų:
– kodėl ,,Sodra” iš pensininkų, gyvenančių JAV, reikalauja ,,žaliosios” kortos galiojimą ir asmens parašą būtinai patvirtinti (lietuvių kalba) LR Konsulate? Juk LR Prezidentė reikalauja, kad valstybinių įstaigų darbuotojai mokėtų anglų ar bent kokią kitą ES kalbą! Dar iki šių metų pakakdavo dokumento, patvirtinto JAV galiojančio notaro antspaudu ir jo parašu. Kodėl negalėtų konsulato darbuotojai kartą per savaitę teikti konsulines paslaugas LR piliečiams palankesnėmis sąlygomis (kaip ir anksčiau), ,,Draugo” dienraščio redakcijos ar Balzeko lietuvių kultūros muziejaus patalpose? Juk tada nereikėtų mokėti už automobilio pastatymo vietą (iki 20 dol.) bei sugaišti daug laiko vykstant į Čikagos centrą.
– kada ir ar išvis bus sprendžiamas dvigubos pilietybės klausimas, kurį labai paprasta išspręsti papildžius LR Pilietybės įstatymą, skirtą išeivijai, pritaikius tas pačias sąlygas: jei asmuo ar jo tėvai, seneliai buvo Nepriklausomos Lietuvos piliečiais iki rusų okupacijos (1940.06.15.), o visi likusieji – atskiri atvejai;
– Tiesos judėjimas Lietuvoje, spalio 8 d., išsiuntė gerb. Premjerui laišką-kreipimąsi, raginimą, kad LR Aukščiausiojo Teismo nutartis (2013 m. vasario 4 d.) dėl senelių Kedžių teisės susitikti ir bendrauti su jų auginta anūkėle Deimante Kedyte, kuri jau tapo Lietuvos valstybine paslaptimi, būtų vykdoma. Tiesos judėjimo vardu – kada įsigalios nutarties vykdymas? (Premjerui perduota laiško kopija);
– Kodėl nutylėtas pagrindinis šios kelionės tikslas – skalūninės dujos ir susitikimas su Chevron bendrove, kokie rezultatai?
– Kodėl švietimo sistema taip mažai skiria dėmesio patriotiniam jaunimo auklėjimui?
– Ar bus skatinami Lietuvoje ir išeivijoje gyvenantys tautiečiai materialiai paremti Lietuvos kariuomenę? (Puikus filantropiškas pavyzdys – L.Avižienis, pasisiūlęs už savo lėšas nupirkti vieną kulkosvaidį, sulaukė susirinkusiųjų pritarimo. Vadinasi, aukotojų atsirastų…)
– Ar bus susigrąžinta šauktinių kariuomenė ir t.t. ?
Nuotr.:L. Avižienis
Į klausimus atsakė A.Butkevičius – pasisakąs už dvigubą pilietybę, bet čia esą Konstitucinio Teismo prerogatyva. Dėl D.Kedytės ir jos senelių Kedžių teisių – vyksta teismo procesas ir premjeras negalįs komentuoti. Dėl ,,Chevron“ – nenutylėta, bet dabar turi vykti nauji pasirengimo darbai – kelerius metus reikės pratinti Lietuvos žmones prie neišvengiamumo sudaryti sąlygas specialistams tyrinėti žemės gelmes (panašiai, kaip Lenkijoje). Šauktinių kariuomenė patriotų neišaugins, patriotizmą reikia ugdyti šeimoje. Ministras L.Linkevičius pritaria dvigubos pilietybės įteisinimui – juk esame nedidelė tauta, tik ir čia esąs bejėgis, nes viską sprendžia Konstitucinis teismas. Jis paminėjo, kad labdaros, aukų rinkimo atvejų kariuomenei paremti būta ir Nepriklausomoje Lietuvoje, bent šiuo metu negalįs pasakyti nei taip, nei ne.
Susitikime su aukštais svečiais dalyvavo apie pusantro šimto JAV gyvenančių lietuvių. Daugumą sudarė antrabangiai, taip vadinamieji dypukai. Be jokios abejonės, šiai dienai, retas jų konkrečiai žino kas ir kaip vyksta Lietuvoje. Vargu ar kam nors iš jų įdomu, kad Lietuvoje su baime ir nepasitikėjimu laukiama euro įvedimo, kad Lietuva tam nepasiruošusi, kad pensijos pačios mažiausios visoje ES. Tas džiaugsmingas pasigyrimas, kad ,,tapsime lygiaverčiais ES nariais“ čia, JAV, sukelia entuziazmą, o Lietuvoje daug skepticizmo. Kodėl? – Todėl, kad Vilniuje ES prezidentas Hermanas van Rompėjus (Herman van Rompuy) viešoje erdvėje pareiškė, jog tautinėms valstybėms ir tautinėms vertybėms Europos Sąjungoje vietos nėra, kad ES vertybės turi būti bendražmogiškos, kad bus viena sostinė ir vienas ES prezidentas. Ar išeivija žino apie tai? Manau, kad ne. Tautinės vertybės – tai mūsų kalba, istorija, kultūra, papročiai… Ir kaip jausimės, kai viso šito nebeliks? Apie tai kalbėta nebuvo.
Dar vienas pastebėjimas – premjero apsauga, kaip popiežiaus – apsuptis iš visų keturių pusių. Keistas įspūdis – baiminamasi savo tautos?
Stefa Tamoševičienė
Ligija Tautkuvienė