Mielieji,
Rašau šį laišką savo artimiesiems, draugams, bendražygiams: partijos „Drąsos kelias“ ir frakcijos nariams, savo rinkėjams.
Rašau tiems, kurie gynė mano brolio mažą mergaitę, budėjo Klonio gatvėje. Rašau sąžiningiems žurnalistams, kuriems svarbus – objektyvus faktų ir įvykių nušvietimas, bet ne melas, šmeižtas ir tiesos deformacijos spaudoje.
Rašau visiems tiems, kuriems tiesos siekis yra svarbus kaip oras ir vanduo.
Nepasislėpiau ir nepabėgau, bet buvau priversta išvažiuoti, nes tikimybė įrodyti tiesą Lietuvoje tapo lygi nuliui. Išvažiavau į demokratinę šalį, kurioje teisėjų ir Seimo narių teisinės neliečiamybės naikinimas nesprendžiamas be įrodymų.
Išvažiavau į demokratinę šalį, kurioje yra galimybių įrodyti tiesą teisme.
Teisėjas privalo jausti ne visuomenės nuomonės pulsą, kaip teigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas G.Kryževičius, bet privalo klausyti įstatymo, būti teisingas ir sąžiningas.
Po to, kai ciniškai, nekreipiant dėmesio į mano brolio mažametės dukrelės penkias apklausas, ekspertizę, specialistų išvadas, buvo reabilituotas kaltinamasis pedofilija A.Ūsas; kai teismas nusprendė, kad gegužės 17 dieną prievarta mergaitės, mano, kitų žmonių atžvilgiu taikyta nebuvo; kad advokatas G.Černiauskas mergaitės nenešė; kai „Ūso triusikų byla“ tapo svarbesnė už Klonio gatvėje suplėšytą Lietuvos trispalvę; kai mano tėtė buvo nuteistas už tiesą; kai teisiami mano artimieji: tėvai ir teta, kuriuos sužalojo kaukėmis užsidengę veidus pareigūnai; kai persekiojami ir teisiami Klonio gatvėje budėję taikūs žmonės; kai aukos buvo paverstos nusikaltėliais, akivaizdu, kad tiesos Lietuvoje ir su žiburiu nerasi.
2012 m. gegužės 17 dienos įvykiai Garliavoje, kai maža mergaitė prievarta buvo išvežta iš gimtųjų namų, parodė, kad visuomenės pulsas koreguojamas lazdomis, elektrošoku, ašarinėmis dujomis. Koreguojamas raudonomis antklodėmis ir jėga. Koreguojamas tol, kol sutaps su valdžios pulsu.
Gegužės 17-osios rytas neišdildomai įstrigo į kiekvieno mūsų atmintį kaip pasibaisėtino valdžios brutalumo, žiaurumo vaikystei ir elementaraus žmogiškumo išniekinimo pavyzdys. Jis akivaizdžiai parodė, kad žmogus mūsų valstybėje, už kurią tiek kovojome, kurios taip siekėme, yra niekas. Kad policija, atėjusi į mūsų namus, prieš nekaltą žmogų gali imtis bet kokių priemonių. Jis parodė, kad demokratija Lietuvoje tėra iliuzija, kad tebesame policinė valstybė. Šalį valdome ne mes visi, Lietuvos žmonės, bet į vieną kumštį susitelkęs valdžios ir teisėsaugos klanas. Jis tenori vieno – toliau išlikti ir sunaikinti visus, kurie dar ieško tiesos, sunaikinti fiziškai, morališkai ar ginte išginti iš Tėvynės svetur.
Gegužės 17-osios rytą galutinai tapo aišku, kad mes gyvename šalyje, kurios valdžia yra visiškai degradavusi, praradusi bet kokį etikos, moralės supratimą, absoliučiai praradusi sąžinę ir elementarų žmogiškumą.
Visos su pedofilijos istorija susijusios bylos – akivaizdžiai smukdančios Lietuvos teisėtvarkos autoritetą, lėmusios visišką visuomenės nepasitikėjimą sava teisėsauga, o kartu – ir visa valstybe.
Dabartiniame Seime esantys konservatorių ir socialdemokratų partijos nariai komentuoja mano neva nevykdymą Seimo nario pareigų, tačiau nesusimąsto, ką jie gero Lietuvai padarė per dešimt naujojo Seimo mėnesių. Daugumos šių veikėjų siūlomi įstatymų pakeitimų projektai tėra kosmetiniai, neesminiai tragiškos situacijos valstybėje, teisinėje sistemoje, socialinėje politikoje ir kitur pakeitimai. Peržiūrėjusi jų darbus, galiu drąsiai teigti, kad daugumai šių Seimo narių rengiami spektakliai Seimo posėdžių salėje ir dalyvavimas TV laidose suprantami kaip Seimo nario pareigų vykdymas. Jiems dabartinė situacija valstybėje yra tobula, kurios keisti jie nemato jokio reikalo ir jokios prasmės.
Atsikertant į žiniasklaidoje skleidžiamą ir tiražuojamą melą, kad neva nieko nedirbu kaip Seimo narė, noriu pranešti, kad iki šiol paruošiau keturiolika įstatymų projektų, nuo gegužės mėnesio paruošiau dešimt jų:
1. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2, 7, 19, 20, 22, 23, 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 14 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą.
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama panaikinti Valstybės dotacijas partijoms, suvienodinti partijų galimybes dalyvauti rinkimuose bei taupyti Valstybės biudžeto lėšas.
2. Baudžiamojo proceso kodekso 370, 372, 373, 374, 374(2) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
3. Civilinio proceso kodekso 345, 347, 348, 350, 352, 353, 357, 363 straipsnių pakeitimo ir 346 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu siekiama pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką. Naikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegiją. Nustatyti kasacinio skundo priėmimo terminus – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo kasacinio skundo gavimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
4. Baudžiamojo kodekso 149, 150, 153 straipsnių pakeitimo ir 95 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu siekiama sugriežtinti sankcijas seksualinio pobūdžio nusikaltimams, netaikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties.
5. Administracinių bylų teisenos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
6. Teismų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
7. Konstitucinio teismo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
8. Susirinkimų įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos, Teismų įstatymo, Konstitucinio teismo ir Susirinkimų įstatymo projektais siekiama sumažinti atstumus nuo teismų rengiant mitingus, piketus, susirinkimus.
9. Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
10. Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
11. Advokatūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Advokatūros įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patobulinti asmens pripažinimo advokatu ir įrašymo į Lietuvos advokatų sąrašą tvarką. Pateiktais įstatymo projektais yra siekiama panaikinti susiklosčiusią praktiką, kai teisėjams ir prokurorams, nelaikius kvalifikacinio advokatūros egzamino, yra galimybė būti pripažintais advokatais ir įrašytais į Lietuvos advokatų sąrašą.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
13. Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Šių projektų tikslas sumažinti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, kurie gali teikti Seimui įstatymo projektą skaičių iki 15 tūkstančių; sumažinti rinkėjų, kurie turi teisę teikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją skaičių iki 100 tūkstančių bei prailginti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įgyvendinimo terminus iki keturių ir šešių mėnesių. Projektu yra siekiama realiai įgyvendinamos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama sumažinti Seimo narių skaičių iki 101.
Paskutiniai trys projektai jau įtraukti į trečią eilinę Seimo sesiją, tačiau jiems įregistruoti reikalinga 1/4 Seimo narių parašų.
Stengiuosi vykdyti visus įsipareigojimus rinkėjams. Nuosekliai vykdau „Drąsos kelias“ rinkiminę programą. Ruošiu žadėtus įstatymų pakeitimus.
Palyginimui trumpai paminėsiu kai kurių Seimo narių nuveiktus darbus. Iki šiol, t.y. per dešimt darbo mėnesių Seime:
– po šešis įstatymų projektus paruošė A. Vidžiūnas, D. Kuodytė, D. Petrošius,
– po penkis projektus paruošė V.A. Abramikienė, A. Kubilius, O. Leiputė, J. Olekas, V. Saulis,
– po keturis projektus paruošė G. Kirkilas, K. Glaveckas, M. A. Povilionienė, B. Vėsaitė,
– po tris projektus paruošė M. Adomėnas, J. Bernatonis, G. Purvaneckienė, D. Petrulis, E. Vareikis,
– po du projektus paruošė A. Ažubalis, A. Dudėnas, D. Jankauskas, B. Juodka, A. Nesteckis,
– po vieną projektą paruošė R. Žilinskas, E. Zingeris, R. Sinkevičius, P. Žeimys,
– nei vieno projekto neparuošė A. Butkevičius.
Taigi akivaizdu, kad garsiai rėkiantys konservatoriai ir socialdemokratai nenuveikė jokių realių darbų. Neturi jie jokių siekių išgelbėti ant bedugnės krašto kybančią valstybę.
A.Kubilius ir jo partijos veikėjai turbūt pamiršo, jog Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Pagrindinė Seimo nario pareiga – įstatymų ruošimas. Akivaizdu, jog sėdėjimą Seime konservatoriai supranta kaip Seimo nario darbą.
Kodėl Seimo nariai, gaunantys po 6000 Lt atlyginimo ir 2000 Lt parlamentinėms išlaidoms, nieko nedirba? Kodėl nedirba jų padėjėjai, kuriems kas mėnesį išmokama 6000 Lt į rankas?
Viešai eskaluojama, kad neva mano padėjėjai nieko nedirba, bet jiems išmokama 3000 Lt. Lyginant kitų Seimo narių darbus, akivaizdu, kad jų padėjėjai dirba nepalyginti mažiau, o gal ir visai nedirba, tačiau jiems išmokama dvigubai didesnė suma.
Šmeižiami spaudoje mano padėjėjai, neva neturintys reikiamo išsilavinimo. Visų jų išsilavinimas toks, kokio reikalauja Valstybės tarnybos įstatymas. Mano padėjėja Olga Girdauskienė yra mokslų daktarė, baigusi doktorantūros studijas Sankt Peterburge.
Algą gauna ne tik Seime dienas leidžiantys, nieko nedirbantys Seimo nariai, bet ir LRT veikėjai. Viena jų – N.Pumprickaitė darbo užmokestį gauna už viešą melą ir mano šmeižimą, kad aš neva gaunu darbo užmokestį, bet nieko nedirbu. Pumprickų Nemirai, kuri rinkiminės kampanijos į Seimą metu dovanojo partijoms kaip savo nacionalinės televizijos laidas, kurios apmokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, reikėtų pasiteirauti Seime ir sužinoti apie man nuo gegužės mėnesio išmokėtus, o tiksliau neišmokėtus pinigus, ir mano paruoštus įstatymų projektus. N.Pumprickaitė turėtų paviešinti savo darbo užmokestį, kurį ji gauna nacionalinėje televizijoje už nesisteminių partijų žmonių šmeižimą ir žeminimą.
Nuo gegužės mėnesio nesu gavusi nei vieno lito darbo užmokesčio, nesu išleidusi nei vieno lito parlamentinėms lėšoms. Neįsigijau automobilio Seimo nario veiklai, todėl neturiu jokių išlaidų jo išlaikymui. Nesinaudoju diplomatiniu pasu, apie kurį pastoviai užsimenama spaudoje. Užsienio reikalų ministerija suteiks informaciją, kad tokio paso aš neturiu.
Seimo viešbučio priduoti nebuvo galimybių, nes balandžio mėnesį Seimo kanceliarija pakeitė spyną ir negalima buvo į jį patekti. Deja, iki šiol nemačiau jokios informacijos spaudoje, kad Seimo viešbutis dėl konservatorių partijos nario neišsikraustymo man buvo suteiktas tik 2013 m. sausio viduryje.
Spaudoje skleidžiamas melas, kad aš nedaviau parodymų ikiteisminiuose tyrimuose. Informuoju, kad tiek būdama teisėja, tiek Seimo nare visuose ikiteisminiuose tyrimuose sutikau duoti parodymus, daviau apžiūrai kompiuterius, leidau apžiūrėti patalpas.
Į viską reaguoti nėra nei noro, nei laiko. Šmeižto ir melo tiek daug, kad jis jau tapo kasdienybe ir mūsų supuvusios valstybės dalimi.
Laukiu ekstradicijos bylos, kurioje su prašymu užsienio valstybei Generalinė prokuratūra pateiks visą video įrašą, darytą 2012 m. gegužės 17 dieną Garliavoje, kuriame mergaitei ant galvos metama antklodė, kur aš, būdama teisėja, esu žalojama, kur vaikui rankas plėšia Vaiko teisių apsaugos darbuotoja, kur pareigūnai leidžia L.Stankūnaitei draskyti mažą mergaitę. Vaizdo įrašą ne apie mafijos nusikaltėlių ar teroristų, bet apie mažos mergaitės nebaigtoje pedofilijos byloje „ėmimą“.
Aš sieksiu, kad užsienio teismai įvertintų tokius Lietuvos teisinius perliukus, kai nepabaigus pedofilijos bylos, nukentėjusioji mergaitė su 240 policininkų pagalba grąžinama į tą aplinką, kurioje pagal prokurorų surašytą kaltinamąjį aktą buvo seksualiai išnaudojama.
Pateiksiu įrodymus, kad vykdant teismo sprendimą, pirmiausia buvo nusuktos mūsų namo viduje esančios vaizdo kameros, kad nebūtų fiksuojamas „teisėtas“ teismo sprendimo vykdymas.
Sieksiu, kad svarstant išdavimo klausimą ir sprendžiant mano galimybes į teisingą teismą Lietuvoje, būtų įvertintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko G.Kryževičiaus pasisakymas dėl „pūlinio teisinėje ir politinėje sistemoje“. Esu įsitikinusi, kad normaliame, civilizuotame pasaulyje teisėjai ir Seimo nariai nešmeižiami šlykščiais prasimanymais žiniasklaidoje, jie nevadinami ,,pūliniais“ aukščiausių teisinių institucijų pareigūnų, tiesiogiai atsakingų valstybėje už teisingumą, už žmogaus asmenybės gerbimą, už jo saugumą.
Sieksiu, kad būtų įvertinta Seimo pozicija, kai mano teisinė neliečiamybė naikinama neįsitikinus, kas vyko namo viduje.
Viešai meluojama, kad tariamasi su D.Valiu. Niekada nesitarčiau su žmogumi, kuris vadovaudamas Lietuvos prokuratūrai, viešai melavo ir apšmeižė mane, kad aš padariau nusikaltimus. Melavo, kad aš spardžiau L.Stankūnaitę. Slėpė vaizdo įrašą, kuris fiksavo, kaip policijos pareigūnas, sambo vicečempionas sužalojo mane. Slėpė įrašą, kuriame mergaitės atžvilgiu naudojama jėga. Niekada nesitarčiau su pareigūnu, kuris aukas pavertė nusikaltėliais.
Dabar vienintelis kelias – tų vaizdo įrašų pateikimas ir įvertinimas užsienio valstybėje. Tik toks galimas šios kovos tęsinys.
Šalaševičiūtėms ir Dabašinskienėms pranešu, kad mano sūnus Karolis užsienyje pabaigė septintąją klasę, o šiuo metu yra aštuntos klasės mokinys. Tuo pačiu norėčiau jų paklausti, ar jos pasidomėjo, kur dingę 14000 Lietuvos vaikų? Ar jos pasidomėjo, kur dingo mano brolio maža mergaitė? Kur ją išvežė A.Ūso draugė? Ar joms gali būti saugu po to, kai L. Stankūnaitė išplatino video įrašą apie baimę ir nepasitikėjimą apsauga, apie mergaitės galvos ir pilvo skausmus?
Tiesos siekis man visada buvo ir yra svarbiausias. Su mano išvykimu į užsienį kova nepasibaigė. Priešingai – atsirado galimybių kovoti.
Pasiilgau savo artimųjų, draugų ir bendražygių. Jiems linkiu sveikatos, kantrybės ir didžiausios sėkmės.
LR Seimo narė
Neringa Venckienė