Aktualijos

LR Seimo nario Gintaro Songailos pranešimas apie Apskritojo stalo nutarimus

Written by admin · 9 min read

Antisisteminių, antiklaninių politinių jėgų vienybė ir numatomos akcijos. G. Songaila mielai laukia paklausimų tel. 869842140

Trečiadienį, liepos 11 d., vakare įvyko kassavaitinis Apskritojo stalo Seime posėdis. Jame dalyvavo judėjimo „Už teisingumą“, parlamentinės grupės „Už teisingumą“ bei nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“ atstovai.

Apskritojo stalo dalyviai aptarė politinę padėtį, kuri susidarė po to, kai „Drąsos kelio“ partija apsisprendė dalyvauti Seimo rinkimuose atskirai ir kai prasidėjo partijos „Lietuvos sąrašas“ steigimas. Visi dalyviai sutarė, kad būtina išlaikyti antisisteminių, antiklaninių politinių jėgų

vienybę.  Atsižvelgiant į tai, kad du aukščiau paminėtų naujai kuriamų politinių jėgų atstovai buvo  vieni iš judėjimo „Už teisingumą“ bei Apskritojo stalo kūrėjų, sutarta ir toliau juos kviesti aktyviai dalyvauti Apskritojo stalo veikloje ir ieškoti sutarimų dėl bendro politinio fronto.
Apskritojo stalo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie Seimo neeilinėje liepos 16d. sesiją. Vieningai nutarta – privaloma laikytis Konstitucijos 9 straipsnio nuostatos, kad svarbiausi Tautai ir Valstybei sprendimai priimami referendumu.  Apskritojo stalo dalyviai išreiškė susirūpinimą dėl Kubiliaus-Uspaskicho sandėrio, kurio dėka valdančioji dauguma priėmė įstatymų paketą susijusį su naujos atominės elektrinės statyba.  Apskritasis stalas tiki, kad liepos 16d. Seimas vadovausis ne užkulisiniais sandėriais, o tautos valia. Nutarta siūlyti Vyriausybei imtis diplomatinių priemonių dėl branduolinės energetikos moratoriumo Baltijos regione ir aplinkiniuose kraštuose.  
Skelbiama Apskritojo stalo įgaliojimu,
Norintiems pasiteirauti plačiau  prašome kreiptis į Gintarą Songailą (869842140, gintaras.songaila@lrs.lt )
Papildoma medžiaga (2 žinutės):
1.   žinutė http://alkas.lt/2012/06/25/g-songaila-kubiliaus-ir-uspaskicho-sanderis-audio/
 2.  žinutė.
2012 kovo 14d. Seime vykusios konferencijos (pranešimus skaitė akademikas Vilemas, Kuodis ir kt. )

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI:
1) Planuojama statyti Visagino atominė elektrinė (VAE) padidins energetinę Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos.
VAE bus vienintelė tokio didelio galingumo atominė elektrinė pasaulyje su vienu bloku, todėl bus priklausoma nuo Rusijos elektros tinklų, kadangi tik jie galės suteikti avarinį rezervą, nes nėra aukštos įtampos tinklų jungčių su Vakarų Europa, kurios galėtų tai užtikrinti ir nėra konkrečių planų jas nutiesti iki VAE pastatymo. Paprastai statomi du blokai, kad, vienam sustojus, antrasis užtikrintų šitą rezervą. Kuo galingesnė elektrinė, tuo ji labiau priklausoma nuo avarinį rezervą užtikrinančių tinklų, t.y. šiuo atveju nuo Rusijos. Akademikų paskaičiavimais, planuojamas VAE 1350 MW galios reaktorius destabilizuotų visą Baltijos šalių energetinę sistemą ir paverstų ją nepatikima bei labai stipriai priklausoma nuo didelių išorinių galios rezervų, gaunamų praktiškai tik iš Rusijos. Kiekvienas didesnis negu 300 MW galios elektros generatorius mažina šios sistemos stabilumą.
Naujai statoma VAE ruošiama sinchronizuotam darbui su Rusijos elektros perdavimo tinklais (BRELL), nes ne Visagine, o Alytuje ruošiamasi statyti dažnio keitiklį ir nuolatinės srovės jungtį su Lenkija (LitPol Link), neribotam laikui atidedant Lietuvos elektros sistemų sinchronizaciją su Kontinentinės Europos tinklais (KET). VAE pateikiama kaip energetinės nepriklausomybės projektas, o iš tikrųjų energetinę nepriklausomybę jis tik atidėtų. Be to, VAE statyba planuojamų statyti atominių elektrinių Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje nei ekonomiškai, nei techniškai nesustabdytų.
 2) Lietuva jau dabar elektros energijos gamybos srityje yra nepriklausoma, nes turi daugiau elektros gamybos pajėgumų negu jai reikia. Tačiau Lietuva yra priklausoma nuo gamtinių dujų tiekimo iš vieno šaltinio (Rusijos), todėl tikra ir greita energetinė nepriklausomybė būtų užtikrinta tik tuo atveju, jei atsirastų alternatyvus gamtinių dujų tiekimo šaltinis.
Lietuvai reikia daugiausiai 1800 MW momentinės galios didžiausio apkrovimo metu, tačiau vien tik šiluminės Lietuvos elektrinės gali pagaminti 2500 MW. 2012 m. rugpjūtį pradėjus veikti 9-tam Lietuvos elektrinės blokui, Lietuva sugebės pagaminti dar 450 MW galios. Palyginimui, planuojamoji VAE Lietuvai tieks 460 MW.
2015 m. pastačius suskystintų dujų terminalą, dujų, kurios dabar Lietuvoje yra brangiausios Europoje, kaina turėtų kristi apie du kartus, o tai trečdaliu sumažintų dujomis kūrenamų elektrinių gaminamos elektros kainą. Tokių elektrinių elektra kainuotų ne apie 26-28 ct. už kWh, o 18-19 cnt. už kWh. Palyginimui, dabar perkame elektrą iš Rusijos už 16 cnt. už kWh.
3) Statant Visagino atominę elektrinę (VAE) pažeidžiamas Europos Sąjungos III-asis paketas.
Kad valstybė galėtų lengviau skolintis VAE statybai, Energetikos ministerija kapitalu sujungė AB Visagino AE, AB LESTO, AB LITGRID ir AB Lietuvos Energija akcijas. Pagal ES III-ąjį paketą, įsigaliojusį Lietuvoje nuo 2012 m. kovo 3 d., draudžiama jungti gamintoją, skirstytoją ir tiekėją į vieno savininko rankas, tad šio reikalavimo nepaisymas užtrauktų Lietuvai ES sankcijas.
Europos sąjunga dabar remia atsinaujinančius išteklius naudojančią energetiką ir atominių elektrinių uždarymą.
4) Avarija VAE grėstų Lietuvos ir lietuvių tautos egzistavimui. Nėra iki galo ištirtas planuojamos VAE saugumas. Neatsakyta į gyvybiškai svarbų klausimą – ar šalis, kuri pati nesusidorotų su galimomis avarijos pasekmėmis, gali imtis tokio projekto. Kilus avarijai, VAE operatorius atsako už padarytus nuostolius ne didesne suma negu jo kapitalas.
5) VAE gaminamos elektros kaina galutiniam vartotojui būtų didžiausia Europoje.
VAE direktorius pateikė 1 kWh kainą tik su eksploatacijos ir kuro sąnaudomis, kurios esą sudarys apie 7-10 ct už kWh., bet tai tik dalis savikainos.
VAE gaminamos elektros savikaina, specialistų J.Vilemo, V.Jankausko R.Kuodžio ir kitų skaičiavimais, būtų daugiau nei 30 ct., o galutiniam vartotojui gali siekti 75-80 ct. už kWh arba net 80-90 ct. už kWh Lietuvos vartotojams, jei būtų nuspręsta dotuoti elektros pardavimą Latvijai ir Estijai, kad ji galėtų konkuruoti su Rusijos tiekiama elektra. Tuomet elektra kainuotų brangiau nei šiuo metu brangiausiai Europoje už elektrą mokančioje Danijoje (79,35 ct. už kWh gyventojams).
6). VAE projektas neišnagrinėtas pasaulinių atominės energetikos ir atsinaujinančių šaltinių energetikos perspektyvų kontekste.
Dujų kainos turi ilgalaikę tendenciją mažėti, nes mažėja jų vartojimas bei atrandami nauji telkiniai; vis didesnės įtakos turi dėl technologinio proveržio didėjanti energijos gamyba iš biomasės, saulės, vėjo, ir kitų atsinaujinančių išteklių.
 7) VAE ruošiamas 3 kartos reaktorius jau dabar yra moraliai pasenęs ir gali būti paskutinis pastatytas šio tipo reaktorius pasaulyje.
Jau artimiausiu metu bus licenzijuoti moderniausi 4 kartos reaktoriai bei mažo galingumo atominės elektrinės.
8) Atsižvelgiant į milžiniškas investicijas, VAE projektas kelia itin didelę riziką valstybės ekonominiam ir finansiniam stabilumui.
Pasaulinė praktika rodo, kad atominių elektrinių statybų kaina paprastai 50-100 proc. viršija planuotas išlaidas. Olkiluoto 3 AE Suomijoje kaina nuo planuotų 2,5 mlrd. eurų išaugo iki 6.6 mlrd. eurų, o statybą planuojama baigti ne per ketverius, o per devynerius metus. Skolos VAE statybai didins palūkanas Lietuvai skolinantis tarptautinėse rinkose, nors jos ir dabar yra aukštesnės už Europos vidurkį.
Nėra garantijų, kad pastačius VAE, ji nebus sustabdyta anksčiau laiko dėl pasikeitusio požiūrio į atominę energetiką Europos sąjungoje, kaip tai atsitiko su Ignalinos atomine elektrine.
VAE projektas taip pat rizikingas dėl galimos korupcijos bei gali didinti korupcijos lygį Lietuvoje, kuris energetikos srityje yra vienas iš aukščiausių.

PASIŪLYMAI
1. Atidėti arba nutraukti naujos Visagino atominės elektrinės statybos įgyvendinimo projektą kaip nesavalaikį, ekonomiškai neefektyvų ir ekologiškai nesaugų.
 2. VAE statybos reikalingumą privalo spręsti nepriklausomi specialistai ir visuomenė, ir tik po to – politikai.
 3. Kuo greičiau sukurti alternatyvą iš „Gazprom“ gaunamoms dujoms, užbaigiant Suskystintų dujų terminalo statybą (SDT) Lietuvoje arba susitarti su Latvija dėl strateginio SDT statybos Latvijoje (su ES parama kaip regioniniam projektui) ar susijungti su SDT Lenkijoje.
 4. Neatidėliojant sudaryti ir įgyvendinti programą susigrąžinant į energetikos sektorių dar  neemigravusius energetikos specialistus bei siekti grąžinti į Lietuvą išvykusius specialistus, dar neįleidusius šaknų kitose šalyse.
5. Išplėsti Kruonio HAE galimybes pastatant bent du naujus kintamųjų sūkių hidroagregatus. Esama EstLink 1 ir būsimos jungtys EstLink 2 bei NordBalt leistų iš Suomijos ir Švedijos atominių elektrinių pirkti pigią naktinę energiją, o dieną gaminti konkurencingą elektros energiją maksimalios aprovos metu Baltiojos šalių elektros energetikos sistemoje ir esant energijos pertekliui – eksportuoti.
 6. Valstybiniu prioritetu laikyti mokslinių tyrimų, plėtojančių ir gerinančių atsinaujinančių elektros energetikos šaltinių (saulės ir kt.) naudingumo koeficientus , skatinimą. (Vokietija, esanti praktiškai toje pačioje saulės aktyvumo zonoje, pirmauja pasaulyje pagal įdiegtų saulės baterijų kiekį).
7. Efektyviai išnaudoti esamus elektrinių pajėgumus.
8. Mažinti energijos sunaudojimą valstybiniu mastu (neatidėliojant sudaryti ir įgyvendinti realiai veiksiančią daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo programą ir kt.).
9. Išnagrinėti galimybę iš Elektrėnų nutiesti šiluminius magistralinius tinklus į Vilnių, taip efektyviai išnaudojant kogeneracinių elektrinės blokų pajėgumus. Valstybės mastu remti kogeneracinių elektrinių, ypač naudojančių biomasę ir kitus vietinius atsinaujinančius išteklius, statybą, taip užtikrinant mažesnes elektros ir šildymo kainas bei energetinę Lietuvos nepriklausomybę.
Mokslininkų pranešimai ir kt. ČIA:
http://www.tautininkusajunga.lt/lt/aktualijos/straipsniai/vae-konferencijos-nutarimai.html
3. žinutė
Dėl Visagino AE birželio 6 d. vyko dar viena konferencija Seime, kurioje dalyvavo akademikas Vilemas, ekonomistas E. Kuodis. Apie ją niekas nepranešė. Rezultatai:
Konferencija konstatavo, kad LR Seimo nariams pateiktoje medžiagoje, kurioje siekiama pagrįsti Visagino AE projekto tikslingumą, ekonominės ir socialinės naudos požiūriu nėra išnagrinėtos konkrečios alternatyvos šiam projektui. Todėl pateikta medžiaga neatitinka net eiliniam verslo planui bei investiciniam projektui keliamų reikalavimų. Viešųjų finansų tvarkymo požiūriu projektui nėra atlikta reikiama kaštų ir naudos analizė. Konferencijos dalyviai pagal turimus duomenis svarstė alternatyvas, kurių neišnagrinėjo Vyriausybė (arba tokios analizės duomenų nepateikė Seimo nariams):

ALTERNATYVUS PASIŪLYMAS
Lietuva turi elektros energijos generavimo pajėgumus, kurie gali pagaminti apie 3500MW momentinės galios, nors jai šiuo metu tereikia 700-1800 MW momentinės galios, priklausomai nuo paros ar metų laiko.
Tačiau Lietuva importuoja apie 70 proc. elektros energijos, nes importuojama elektros energija kainuoja 16-17 ct/kWh, o Lietuvoje gaminamos elektros energijos savikaina sudaro 28-32 ct/kwh (savikaina yra mažesnė, elektrinėms dirbant didesniu apkrovimu, ir didesnė, dirbant mažesniu apkrovimu). Taip yra todėl, kad didžioji dalis 60-70  proc. elektros generavimo pajėgumų pritaikyti naudoti dujas, kurios Lietuvoje yra brangiausios Europoje apie 1350 lt už 1000 kub.m. Pati Vyriausybė savo medžiagoje skelbia, kad 2015 m. pastačius Klaipėdoje Suskystintų dujų terminalą (SDT) dujų kaina kris mažiausiai 20 proc. (nepriklausomų ekspertų duomenimis – 30 proc., o ilgainiui ir dar daugiau). Palyginamosios analizės, skaičiuojant mažesnę dujų kainą, Vyriausybė nepateikė.
JAV skalūninių dujų kaina pastoviai krinta ir dabar yra apie 190 Lt/tūkst.kub.m. Šiuo metu JAV intensyviai projektuoja ir įrengia dujų suskystinimo įmones bei stato eksporto terminalus. Planuojama, jog po 5 – 7 metų JAV tieks apytikriai 10 – 15  proc. Europai reikalingų dujų kiekio.
Realu, jog po 2 –3 metų, pasibaigus ilgalaikėms dujų tiekimo sutartims, dujų kaina bus skaičiuojama pagal formulę, nesusiejant jos su naftos kaina. Specialistų vertinimu, šios priemonės (importas per SDT ir kainų formulės pakeitimas) leis dujų kainai grįžti prie buvusios apytikriai 700 Lt/tūkst.kub. m. t.y. du kartus mažesnės negu dabar.

OPTIMISTINIS DUJŲ KAINŲ KITIMO SCENARIJUS
Du kartus atpigus dujoms, Lietuvos elektrinės Elektrėnuose gaminamos elektros energijos savikaina sumažėtų nuo 28 -32 ct/ kwh iki 21-22 ct/ kwh.
Negana to, Vyriausybė neskaičiavo ekonominio efekto, kai elektrinė gamina ne tik elektrą bet ir šilumą (kogeneracinės šiluminės elektrinės). Kaip antai, Lietuvos elektrinės (Elektrėnuose) 7-asis ir 8-asis blokai šalia to, kad jie pagamina elektros energiją, su tuo pačiu elektros gamyboje naudojamu kuru galėtų pagaminti dar didesnį kiekį šilumos energijos, kuri šiuo metu yra nepanaudojama. Šie du blokai, gamindami po 300 MW elektros energijos, generuoja po 500 MW šilumos energijos, kuri šiuo metu beveik visa išleidžiama į vandenį (apšildomas tik Elektrėnų miestas, o užpernai nutiesus šilumos magistralę – ir Vievis).
Nutiesus šiluminę trasą iš Elektrėnų į Vilnių (specialistų paskaičiavimu tai kainuotų 420 mln. Lt., o projekto įgyvendinimas užtruktų pusę metų), Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros savikaina dėl kaštų pasiskirstymo atpigtų iki 14-16 ct/ kwh., tai yra taptų mažesnė negu dabar importuojamos elektros energijos kaina. Elektros kainai pasiekus rinkos kainas nebereikės jos dotuoti, kiekvienam mokant apie 5 ct/kwh už Viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), o tai sumažintų elektros kainą buitiniams vartotojams apytiksliai iki 41 ct/kwh, o šilumą Vilniaus buitiniams vartotojams beveik 2 kartus iki 16-18 ct/ kwh ( dabar vilniečiai už šilumą moka apie 29 ct/kwh). Be to, pigesnę šilumą gautų ir išilgai šiluminės magistralės gyvenantys gyventojai.
Tokiu būdu būtų išspręsta ir Vilniaus 3-ojo TEC problema, nes šią elektrinę (300 MW galios elektros ir 600 MW galios šilumos) reikėtų pagal ES reikalavimus uždaryti 2016 m. dėl oro taršos normų viršijimo ir susidėvėjimo. Pastatyti naują tokio pajėgumo elektrinę kainuotų 700- 1000 mln. Lt ir truktų 6-7 metus. Nutiesus aukščiau minėtą šilumos magistralę, atkristų poreikis statyti tokią naują elektrinę.

PESIMISTINIS DUJŲ KAINŲ KITIMO SCENARIJUS
Esant toms pačioms sąlygoms, atpigus dujoms 20  proc., kaip pateikta Vyriausybės medžiagoje dėl SDT, Lietuvos elektrinėje gaminamos elektros energijos savikaina sumažėtų iki 25-26 ct/kwh, o nutiesus šilumos trasą į Vilnių- 20-21 ct/kwh, o buitiniams vartotojams elektra kainuotų 47-49 ct/kwh, o šilumos kainas Vilniaus buitiniams vartotojams beveik trečdaliu t.y. iki 23-25 ct/kwh, esant dabartinei šilumos kainų skaičiavimo metodikai.

PALYGINIMAS SU VISAGINO ATOMINE ELEKTRINE
Taigi, investavę į Lietuvos elektrinę tik 420 mln.lt turėtume 600 MW galios elektros energijos generavimo šaltinius, gaminančius nuo 2015 m. elektros energiją už 14-16 ct/kwh (optimistinis scenarijus) arba už 25-26 ct/kwh (pesimistinis scenarijus) ir nuo 2013-2014 m. 50-20 proc. pigesnės 1000 MW galios šilumos, kuri dabar nepanaudojama šildo Elektrėnų ežerą. Pastaroji investicija atsipirktų per 3 metus, o Visagino AE – pačiais optimistiškiausiais paskaičiavimais net per 18 metų.
Investavus 6 mlrd. Lt į planuojamą statyti VAE, 2020-22 m. Lietuva galėtų gauti 460 MW galios elektros energijos už 25-35 ct/kwh savikainą, o investavus 0,41 mlrd. Lt. į šilumos trasą, Lietuva tinkamai išnaudotų turimus 600MW elektros energijos gamybos pajėgumus ir mažesnę savikainą, bet jau nuo 2015 metų, jei bus pastatytas Suskystintų dujų terminalas.
Kaip žinia, esant elektros savikainai 25 ct/kwh, pagal dabartinę kainų skaičiavimo metodiką buitiniai vartotojai už elektrą mokėtų 60-68 ct/kwh. Esant elektros savikainai savikainai 30ct/kwh , buitiniams vartotojams elektra pabrangtų iki 65- 80ct/kwh. O esant elektros savikainai elektros savikainai 35ct/kwh, ji buitiniams vartotojams pabrangtų iki 72- 94 ct/kwh. ir kainuotų brangiausiai Europoje. Palyginimui, dabar Danijoje, kurioje buitiniai vartotojai moka už elektrą brangiausiai, ji kainuoja 79,35 ct/kwh.

PAPILDOMOS GALIMYBĖS DIDINTI ELEKTROS GENERAVIMĄ
Investavus dar 500 mln. Lt ( po 250 mln. Lt kiekvienam blokui) į Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 5-ąjį (300MW elektros ir 500MW šilumos) ir 6-ąjį (300MW elektros ir 500MW šilumos) blokus, kurie dabar nenaudojami, pritaikant juos naudoti įvairias kuro rūšis bei įrengiant filtrus, 2015 m. Lietuva turėtų elektrą generuojančius pajėgumus, galinčius išvystyti 600 MW galią ir tuo pačiu tiekti 1000MW galios šilumos. Šildymo sezono metu Vilniui reikia apie 700-1400MW priklausomai nuo oro temperatūros

 KITOS ALTERNTYVOS
Vyriausybė iš viso nenagrinėjo alternatyvos, kurią galima būtų pavadinti „kogeneracinių elektrinių, naudojančių ir biokurą sistema“. LEKA paskaičiavimu tokia elektrinių modernizavimo (konversijos) programa visai šaliai kainuotų apie 4 mlrd. Lt. (kas galimai yra gerokai perdėtas skaičius, tačiau net ir tai yra geresnė alternatyva Lietuvai turėti adekvačius pajėgumus už konkurencingą savikainą jau po ketverių metų).
Vyriausybė nenagrinėjo planuojamų vėjo jėgainių (500MW) kombinacijos su Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir sparčiai besivystančios saulės energetikos perspektyvų. Taigi, net ir planuojant optimistinį elektros energijos poreikio augimą ir neatsižvelgiant į elektros energijos taupymo programų galimybes Visagino AE statyba yra nepagrįstas projektas.
Mokslininkų pranešimai ČIA:
http://www.tautininkusajunga.lt/lt/aktualijos/straipsniai/antrosios-vae-konf-nutarimai.html