Kaip Respublikos prezidentė ir norėjo, Lietuvos teisingumas tapo greitas. Netgi labai greitas. Garliavos šturmo metu mergaitei vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė davė minutę apsispręsti. Ne dėl to, ko ji nori, nors pagal Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį* ji tokią teisę turėjo, bet dėl to, kada ji bus išplėšta: „Yra pasirinkimas vienas – arba dabar, arba už vienos minutės. Kitų variantų nėra.“
Kadangi mergaitė ir po minutės norėjo likti gyventi su ją užauginusiais žmonėmis, prieš ją buvo panaudota jėga. Prieš jos valią atplėštos rankos, kuriomis mergaitė iš paskutiniųjų siekė išlikti ten, kur ji norėjo būti, ir skausmingai sukryžiuotomis kojomis išnešta iš namų.
Buvo pažeista ne tik Lietuvos ratifikuota ir dėl to privaloma Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, bet ir Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo Vitalijaus Kondratjevo nutartis, kuria nebuvo leista prieš vaiką naudoti prievarta.
Kad prievarta, jėga prieš mergaitę buvo panaudota, pripažino ir Klaipėdos apygardos prokuroras A. Giniotis: „[…] jėga jos atžvilgiu buvo naudojama tik tiek, kiek jos reikėjo tam, kad atitraukti D. Kedytę nuo N. Venckienės“. Taip jis nusprendė pasirėmęs medžiaga, taip ir neparodyta Laikinajai Seimo komisijai dėl parlamentarės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės.
Taip savo neskundžiama nutartimi nusprendė ir Klaipėdos apygardos teismas. Tiesa, ir Klaipėdos prokurorai, ir teisėjai, pripažinę, kad „Garliavos operacijos“ metu „vaiko atžvilgiu buvo naudojama jėga“, daro gluminančią išvadą: „prieš vaiką nebuvo pavartota nei fizinė, nei psichologinė prievarta“. Išvada gluminanti, nes Klaipėdos prokurorai ir teisėjai, sekdami prastu Konstitucinio Teismo pavyzdžiu, ėmėsi savavališkai perrašyti Didįjį lietuvių kalbos žodyną, kuris iki šiol nurodė vienintelę žodžio „prievarta“ reikšmę: „jėgos vartojimas, verčiant ką daryti“.
Kad Generalinė prokuratūra, tiksliau – jos funkcijas perėmusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė, privertė septynis suaugusius Seimo narius apsispręsti per 12 sekundžių, patiems apsisprendusiems nepasirodė prievarta. Greičiausiai jie dėl to net ir nesiskųs. Jau dabar Vytautas Saulis pranašauja, kad mažiausiai 71 parlamentaras bus tokios pačios nuomonės kaip ir 7 laikinosios komisijos nariai, ir N. Venckienės neliečiamybė bus panaikinta.
Iš V. Saulio Šv. Velykų vakarą LRT televizijai duoto interviu aiškėja, jog Komisijai parodytame 12 sekundžių epizode užfiksuotas „pasipriešinimas policijos pareigūnams“. Kodėl komisijos pirmininkas laiko tai, ką pamatė per 12 sekundžių, N. Venckienės pasipriešinimu, o ne, pavyzdžiui, būtinąja gintimi nuo neleistinus kovinius veiksmus taikiusio pareigūno, pažeidusio jos, kaip teisėjos, teisinį imunitetą, lieka neaišku. Kita vertus, kodėl N. Venckienės veiksmams įvertinti V. Saulius nepasitelkia Klaipėdos apygardos teisėjų ir prokurorų įtvirtinto precedento: juk nuo šiol kiekvienas, prieš žmogaus valią panaudojęs jėgą, gali tvirtinti, jog tai nebuvo prievarta ar pasipriešinimas.
* 1. Valstybės dalyvės garantuoja vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisę laisvai jas reikšti visais jį liečiančiais klausimais; be to, vaiko pažiūroms, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriama daug dėmesio.
2. Todėl vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų numatyta tvarka.
* * *
V. Saulis: Seimas iš N. Venckienės neliečiamybę atims
Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ | LRT.lt, balsas.lt
Laikinosios Seimo komisijos dėl Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės pirmininkas Vytautas Saulis sako, kad prokurorų pateiktas 12 sekundžių Garliavos įvykių vaizdo įrašas komisijai padėjo apsispręsti: „Po šito nedidelio vaizdo peržiūrėjimo keletas komisijos narių suabejojo savo prieš tai buvusiu įsitikinimu“.
Taigi komisija apsisprendė siūlyti Seimui naikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę ir leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. Generalinis prokuroras yra nurodęs šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima N. Venckienei pateikti įtarimus.
Dabar Seimas balandžio 9 dienos posėdyje balsuos, ar pritarti komisijos siūlymui. Kad neliečiamybė būtų panaikinta, reikia 71 parlamentaro balso. V. Saulis sako manąs, kad Seimas laikysis tokios pačios nuomonės kaip ir laikinoji komisija, ir N. Venckienės neliečiamybė bus panaikinta.
Kaip manote, ar tai, kad komisija išsireikalavo iš prokurorų vaizdo įrašo fragmentą, buvo verta tų pastangų, tas įrašas pagelbėjo apsispręsti?
Manau, kad pagelbėjo, nes po šito nedidelio vaizdo peržiūrėjimo keletas komisijos narių suabejojo savo prieš tai buvusiu įsitikinimu.
Tai ar Jūs pamatėte kažkokius Seimo narės neleistinus veiksmus?
Taip, pagal tuos jai inkriminuojamus nusikaltimus, pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius – pasipriešinimą policijos pareigūnams. Taip, mes tai pamatėme.
Tai Jūs pamatėte, kaip ji priešinasi policijos pareigūnams?
Taip.
Gerai, bet pati N. Venckienė yra pralaimėjusi jau ne vieną teismą dėl savo elgesio ir dėl pareigūnų veiksmų taip pat. Kodėl komisija į tai neatsižvelgė, gal būtų nereikėję tiek daug svarstyti?
Komisijai darbą savotiškai ir palengvino Klaipėdos apylinkės ir apygardos priimti sprendimai, kad policijos veiksmai gegužės 17 dieną paimant mergaitę iš tuometinės globėjos gyvenamosios vietos buvo teisėti. Tai aš nemanau, kad mes dar galėjom kažką kito surasti. Policijos pareigūnai elgėsi taip, kaip jiems buvo nurodyta elgtis, o pasipriešinimas, kaip jau minėjome, iš tikrųjų buvo.
Tai čia gal jūs matėte tą įrašą, kai N. Venckienė sakė „negalėjau sumušti sambisto“, suprask – užpulti policininko?
Nenorėčiau komentuoti labai tiksliai, bet taip, mes tą vaizdą matėme.
Neringa Venckienė jau dukart buvo netekusi teisinės neliečiamybės ir nė karto nebuvo kuriamos jokios komisijos. Tai šitoje vietoje aš kažkaip lyg ir suabejojau, ar nebuvo ta komisija lyg ir perteklinė? Juk turbūt prokurorai nieko nauja neprašė?
Jūs esate absoliučiai teisi. Lyginant su paskutiniąja komisija, dirbusia 2012 m. birželio mėnesį, tas pats generalinio prokuroro formulavimas dėl neliečiamybės atėmimo, tie patys kaltinimai pagal absoliučiai tuos pačius Baudžiamojo kodekso straipsnius – jie vienas prie vieno atitinka šiemet sausio mėnesį pateiktą prokurorų medžiagą. Tai jūs teisi, mes, vaizdžiai tariant, vėl murkdėmės po tą pačią makalynę ir nieko naujo neatradom.
Tos laikinosios komisijos turi apsaugoti Seimo narį nuo politinio persekiojimo. Šiuo atveju visi tie įvykiai įvyko iki N. Venckienei tampant Seimo nare. Tai ką tada komisija taip ilgai svarstė?
Iš tikrųjų argumentas, kurį jūs dabar paminėjote, skambėjo praktiškai kiekviename komisijos posėdyje. Bent aš jokio politinio susidorojimo neįžiūrėjau, kadangi tie veiksmai buvo padaryti, kaip jūs ir minėjote, dar N. Venckienei nesant Seimo nare.
O ar tikrai komisijoje išgirdote, kad prieš Garliavos šturmą N. Venckienė savo sūnų išvežė iš namų, kad jis nematytų viso to košmaro, tuo metu mergaitei tai teko pergyventi?
Komisiją pasiekė tokia informacija, kad buvo būtent taip.
Tai dabar pabandykim paprognozuoti. Komisija savo verdiktą jau paskelbė, kaip Jūs manote, kaip dabar gali pasielgti Seimas?
Komisija yra suformuota politinių partijų frakcijų pagrindu atitinkamai nuo jų dydžio, tai sprendžiant iš politinių jėgų nuostatų komisijoje, manau, tokia pati nuostata turėtų būti ir Seime. Mes turėtume leisti [išsiaiškinti] teismams, negalima tokios situacijos tęsti. Kaip jūs minėjote, trečia komisija dirba, bet nepabaigiam.
Tiesos.lt