Jeigu norite sužinoti kas bus kitas Lietuvos valstybės prezidentas, tai paklauskite naujos monopolijos vadovo Daliaus Misiūno. Jis žino, jeigu dar nežino, tai greitai žinos, nes jis yra vienas iš tų žmonių, kurie spręs ką skirti – neapsirikau rašydamas skirti – Lietuvos prezidentu po Dalios Grybauskaitės valdymo eros.
Didžiausia Lietuvos kovotoja su monopolijomis Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė sukūrė didžiausią ir įtakingiausią monopoliją Lietuvoje. Šios monopolijos pavadinimas yra Lietuvos energija, UAB. Ji priima svarbiausius sprendimus elektros, dujų ir šilumos srityse.
Į monopolijos sudėtį įeina elektros importas, gamyba, tiekimas, skirstymas, elektros ūkio infrastruktūros statyba ir remontas, branduolinė energetika, IT paslaugų teikimas, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto priežiūra, dujų importas, pirkimas ir laikymas naujai statomoje dujų saugykloje ir, be abejo, šilumos ūkis, kuris po truputį pereina į naujos monopolijos rankas. Kad skaitytojui būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį. Danijoje elektrą vartotojams skirsto 120 įmonių, Vokietijoje – 960 bendrovių, o Lietuvoje – 1.
Kol dar nevėlu, noriu varpais paskambinti ir atkreipti žmonių dėmesį į galimas grėsmes, kurias kelia ir ateity kels nauja monopolija.
Monopolija skurdins žmones ir mažins Lietuvos bendrovių konkurencingumą. Galima drąsiai sakyti, kad kuo turtingesnė monopolija, tuo skurdesni žmonės. Monopolija, siekdama savo tikslų, kels elektros, dujų ir šilumos kainas, didins vadinamuosius užslėptus VIAP, dujų terminalo ir naujai sugalvotus mokesčius. Jau šiuo metu elektros vartotojai papildomai monopolijai sumoka apie 700 mln. litų VIAP mokesčio. Jau šiuo metu dujų vartotojai papildomai sumokėjo keliasdešimt milijonų litų vadinamojo dujų terminalo mokesčio.
Detaliau panagrinėkime monopolijos išsikeltą tikslą. Pasiaiškinkime, ko ji siekia? Gal ji siekia gerovės visiems žmonėms? Gal siekia ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis (ne aukštesnėmis nei vidutinės ES šalyse) kainomis patikimai ir saugiai aprūpinti energija visus vartotojus? Toks buvo 2007 m. Lietuvos Energetikos strategijoje numatytas strateginis tikslas.
Pasirodo, kad ne. Monopolijai žmonių gerovė ir kišenė mažai rūpi. Monopolijai rūpi savi interesai. Savo tinklalapyje ji atvirai rašo, kad monopolijos pagrindinis, „ambicingas ir pamatuotas tikslas yra iki 2020 metų įmonių grupės vertę padidinti du kartus ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse“. Monopolijos vertę pakelti labai lengva. Pakėlei elektros, dujų, šilumos kainą, ir vertė padidėjo. Pakėlei dar kartelį, vertė dar didesnė. Žodžiu, kuo vertingesnė monopolija, tuo skurdesni žmonės.
Kita galima grėsmė – monopolija, siekdama apsaugoti save ir savo interesus, kišis į valstybės politinius procesus, papirkinės ar kitaip rems politines partijas, atskirus politikus bei įtakingus ir aukštas pareigas einančius valdininkus. Monopolija neturi kito pasirinkimo. Jai, jos siekiamiems tikslams, jos egzistencijai didžiausią grėsmę kelia nekontroliuojami ir neprognozuojami politikų įstatymai ir valdininkų sprendimai. Jeigu Seime atsiras politinė jėga, kuri bus nusiteikusi prieš šią monopoliją, prieš jos žmonių skurdinimą, tai ši jėga parengs antimonopolinius įstatymus, juos priims ir pradės realiai įgyvendinti. Neduok Dieve, jie dar užsimanys reformuoti monopoliją ir ją išskaidyti. Baisu net pagalvoti. O toks scenarijus yra realus ir tikroviškas. Kad taip neatsitiktų, monopolija privalo kontroliuoti politinius procesus, tiksliau – juos valdyti.
Pastaruoju metu galime pastebėti tokio valdymo požymius. Prezidentė kartu su savo kompanija siekia įgyvendinti Lietuvoje dvipartinę sistemą, kuri garantuotų monopolijai stabilumą ir ilgaamžiškumą. Buvo priimti partijų finansavimo įstatymai, kurie faktiškai užkirto kelią naujoms politinėms jėgoms laimėti Seimo rinkimus. Imamasi įvairių priemonių nepaklusnioms partijoms, kurios jau yra Seime suvaldyti, sutramdyti jas, padaryti paklusnias arba, paprasčiausiai, jas sunaikinti. Darbo partija – jau iškėlė rankas ir su viskuo sutinka. Tvarkos ir teisingumo partija – jau pradėta statyti į vietą, vadelės jau užmestos, belieka tik jas tinkamai patampyti ir įtempti. Drąsos kelio partijos neliko – ji galutinai ir negrįžtamai sunaikinta. Procesas vyksta.
Visuomenės nuomonės formavimas – dar viena grėsmė, kurią kels monopolija. Ji yra suinteresuota, kad visuomenė ją gerbtų, teigiamai vertintų ir būtų įsitikinusi, kad ji yra reikalinga. Kiekvienas monopolijos žingsnis turi būti gražiai aprašytas ir pristatytas plačiajai visuomenei kaip pergalingas, kaip žengtas dėl jos interesų ir tik jos naudai. Kiekvienas monopolijos nepalankus visuomenei sprendimas turi būti palydėtas didingais ir reikšmingais paaiškinimais, kad kito kelio nėra, kad taip turi būti, kad jūs privalote pasiaukoti. Kitą kartą visuomenė nieko nesužinos ir neišgirs, nes monopolija nenorės, kad ji ką nors sužinotų. Taip padaryti monopolijai nėra sudėtinga, nes ji valdo milžiniškus finansinius srautus. Žiniasklaida, žurnalistai bus jos kišenėje, nes visi nori išgyventi ir gyventi.
Kai kuriuos monopolijos veiksmus, kuriuos lemia noras ir bandymas formuoti sau palankią visuomenės nuomonę, galime stebėti ir dabar. Prisiminkime A.Čekuolio reklamą prieš referendumą dėl Visagino atominės elektrinės. Monopolija skyrė milijonus, kad būtų formuojama jai palanki rinkėjų nuomonė. Čekuolio įtikinėjimus galėjome girdėti visur, kiekviename kampe, nuo ryto iki vakaro. Prisiminkime monopolijos organizuotus viešuosius pirkimus dėl viešųjų ryšių, kurie turėjo visaip girti monopoliją, jos priimamus sprendimus. Dėl kai kurių šių viešųjų ryšių pirkimų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie „taip sparčiai vyksta“, kad apie juos pastaruoju metu niekas nėra girdėjęs. Gal prokurorai jau viską ištyrė? Prisiminkime prezidentės įstatymų pataisas dėl žiniasklaidos veiklos moralinio vertinimo. Jeigu etikos komisija pripažino, kad žiniasklaida pasielgė neetiškai, tai ji automatiškai praranda PVM lengvatą, automatiškai praranda teisę dalyvauti valstybės ir valstybės įmonių rengiamuose viešuosiuose pirkimuose, automatiškai praranda galimybę dalyvauti viešuosiuose visuomenės švietimo projektuose. Apynasris žiniasklaidai jau uždėtas ir išbandytas.
Yra dar viena grėsmė. Tai korupcijos klestėjimo grėsmė. Monopolija skatins korupciją ir sudarys sąlygas jai klestėti. Monopolija, siekdama apsaugoti save ir savo interesus, sieks pamaloninti politines partijas, politikus, visuomenines organizacijas, valdininkus, žurnalistus ir įtakingus arba jai reikalingus verslininkus. Ji valdo milžiniškas finansines lėšas. Ji yra ir bus viena iš pagrindinių darbų ir paslaugų užsakovių. Dėl šių užsakymų vyks užkulisiniai, slapti susitarimai. Įsigalios principas „aš tau – tu man“. Su rinkos dėsniais šis principas neturi nieko bendro ir neturės.
Jau dabar matome kai kurias korupcijos apraiškas. Seimo nario A.Skardžiaus vadovaujama komisija atskleidė, kad beveik trys šimtai milijonų litų tuo metu, kai valstybė murkdėsi krizėje, monopolija išleido paslaugoms. Ji pirko konsultacijas, viešuosius ryšius, teisines paslaugas. Ne visada šie pirkimai buvo ekonomiškai naudingi. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl šių galimai padarytų korupcinių pažeidimų kreipėsi į prokuratūrą. Gal ji kada nors ištirs?
Didžiausia Lietuvos kovotoja su monopolijomis baigia kurti didžiausią ir įtakingiausią monopoliją Lietuvoje. Įdomu kodėl? „Žinote, kai stovi ant prabangaus, vienintelio pasaulyje laivo kapitono lieptelio ir žiūri į pasaulį, tai… kas ta Lietuva? Tik kliūtis.“
tiesos.lt