Aktualijos

Mykolas Drunga. A. Merkel stiprybė ir D. Trumpo geniali klaida

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read

Šioje užsienio spaudos apžvalgoje vyrauja trys klausimai. Ar Angela Merkel liks Vokietijos kanclere ir po kitų metų rinkimų? Ar Italija galutinai sužlugs finansiškai? Ar ir kaip pasikeis Jungtinių Amerikos Valstijų politika Kinijos atžvilgiu?

Angela Merkel, norinti ketvirtą kartą tapti kanclere, perrinkta Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininke. Tačiau, nors ji ir sulaukė „pakankamai plojimų, – rašė Amsterdamo dienraštis „Volkskrant“, – jos praėjusių metų politika bėglių atžvilgiu jai kainavo nemažai populiarumo.“

“Per rinkimus į partijos pirmininkes ji gavo „tik 89“ procentus balsų. Žinoma, tai vis dar Šiaurės Korėją primenantis skaičius. Bet iš tikrųjų  Angela Merkel ir buvo pripratusi prie to, kad už ją balsuotų mažiausiai 95 procentai visų delegatų“, – priminė ne per seniausią praeitį Nyderlandų laikraštis.

Slovėnijos sostinės dienraštis „Delo“ pažymėjo, kad „kanclerė A. Merkel per krikščionių demokratų partijos kongresą turėjo aiškiai pasistumti dešinėn, idant užsitikrintų savo bendrapartiečių paramą.

Kaina už jos perrinkimą – ligi šiol laisvos politikos dėl pabėgėlių sugriežtinimas ir stipresnis orientavimasis į tradicines konservatyvias krikščionių demokratų vertybes“.

„Ponia A. Merkel turėjo pažadėti, kad nebevykdys tokios atvirų sienų politikos kaip 2015-ųjų pavasarį, ir ji nepaliko jokių abejonių, kad musulmonių apsidengimas visu kūnu Vokietijoje turi būti draudžiamas. Savo kalba ji aiškiai signalizavo, kad krikščionys demokratai politiškai privalo užimti poziciją į dešinę nuo centro.

Tuo Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), lygiai kaip ir jos seseriškoji Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), įgyvendino pasislinkimą dešinėn“, – teigė Liublianos laikraštis.

Pasak Varšuvos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, tikrai „A. Merkel tikrove paverčia postūmį dešinėn: ji Vokietijoje nori uždrausti viso kūno apdangalus, užsieniečius stipriau integruoti, o prieglobsčio ieškančiuosius, kurių prašymai nepatenkinti, ryžtingai išsiųsti iš Vokietijos“.

„Už tai ji sulaukė paramos balsų, nors ir nevisai tiek, kiek prieš dvejus metus, tačiau priešininkų savo partijoje ji labai daug neturi. Vis dėlto lieka mįslė, ar A. Merkel kiek konservatyvesnio kurso, kartu su puikiais šalies ūkio rodikliais, galų gale pakaks, kad krikščionių demokratų partijos vadovei atsivertų kelias į ketvirtąją kanclerystės kadenciją“, – spėliojo Varšuvos kairiųjų liberalų dienraštis.

Dar labiau tuo suabejojo Austrijos sostinės dienraštis „Standard“. Anot jo, „praeityje krikščionių demokratų partijos aktyvistams ir rinkėjams būdavo lengva. Savo rinkimų apylinkėse jie galėdavo patogiai nurodyti į Berlyną ir į mėgstamą bei populiarią kanclerę.

Bet dabar šio ilgai tarnavusio rinkimų kovos „hito“ jau nebepakaks. Kitąmet atmosfera bus gerokai mažiau jauki.  Pati A. Merkel išpranašavo puolimus iš dešinės ir iš kairės. Kai kam iš krikščionių demokratų tai gali kelti šiurpulį, tačiau šitokia rinkimų kova gerovės fone gali turėti ir pliusų“.

„Partijas, visų pirma krikščionis demokratus, kurie, be abejo, savo pozicijas gins, tai gali priversti tikslinti ir tvirtinti savo nuostatas. Minties, kad „aš jau seniai vadovauju, o Jums einasi gerai“ – šitos žinios 2017 m. Bundestago rinkimuose jau nebeužteks“, – pranašavo Vienos laikraštis.

Italijoje, žlugus konstituciniam referendumui, padėtis kur kas prastesnė. Vengrijos sostinės dienraščio „Nepszava“ žodžiais, „referendumo rezultatai nebūtų turėję didelio poveikio, jeigu premjeras Matteo Renzi su referendumo išdava nebūtų susiejęs savo likimo.

Jam pasitraukus iš posto Italiją iš naujo sukrėtė nestabilumas. Tiesa, italai prie vyriausybės krizių pripratę, tačiau šįkart pasekmės gali būti dramatiškos“.

„Valstybė prisiskolinusi ir persiskolinusi, bankams dėl gausybės prašvinkusių kreditų gresia nemokumas. Ūkio padėtis tokia iš visų galų braškanti, jog Italijai ilgainiui gresia net valstybės bankrotas“, – būgštavo Budapešto laikraštis.

Kad „blogiausias scenarijus būtų Italijos bankų krizė, kuri išsiplėstų ir į kitas valstybes“, – prisibijojo ir Oulu miesto Suomijoje dienraštis „Kaleva“.

Ispanijos regioninio dienraščio „Voz de Galicia“ požiūriu, „jaunasis italų premjeras tapo savo paties arogancijos auka. M. Renziui truko būtino politinio sugebėjimo jautriai įvertinti situaciją ir tinkamai elgtis, kad tokia svarbi reforma būtų įgivendinta, visai nekalbant apie tai, kokia ji Italiai reikalinga“.

„Kaip jau pats žodis sako, tautos referendumui būtina tautos parama, o ne pramonės konfereracijų, Tarptautinio valiutos fondo, Angelos Merkel ar Jean-Claude‘o Juncker‘io pritarimas“, – rašė La Korunjos miesto Ispanijos Galisijoje laikraštis.

Daug dėmesio pasaulio spaudoje sukėlė ir būsimo JAV Donaldo Trumpo telefoninis pokalbis su Taivano (oficialiai, Kinijos Respublikos) prezidente Tsai Ing-wen, po to sekęs Kinijos Liaudies Respublikos protestas ir ypač D. Trumpo „nediplomatiškas“ atsakas į tai.

Taivano laikraštis „Lianehe Bao“ baiminosi, kad „po pokalbio telefonu“, kurį, beje, inicijavo Taivano prezidentė, kad pasveikintų D. Trumpą jo išrinkimo proga, „Taivanas išniro į pasaulio dėmesio centrą, o tai nebūtinai išeis jam į naudą.

Pirmiausia, dėl paties D. Trumpo – „tai, kad jis pažeidė amerikietiškąją „vienos Kinijos“ politikos tradiciją, teikia dar vieną įrodymą, koks neprognozuojamas jis yra.

Gal jam dar stinga reikiamo diplomatinio jautrumo. O gal jis veikė greičiau kaip verslininkas – juk Taivanas ruošiasi iš Amerikos pirkti brangius ginklus“.

„Kiekvienu atveju Taivanui reikia būti atsargiam, kad netaptų žaidimo tarp Pekino ir Vašingtiono kamuoliu. Amerika skambina tik iš anapus Ramiojo vandenyno, o  Kinija stovi jau prie durų“, – rašė Taivano sostinės Taipėjaus dienraštis.

Tačiau Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“ įsitikinęs, kad D. Trumpas sąmoningai raudonąją Kiniją erzino, „pirmiausia priėmęs Taivano prezidentės skambutį ir paskui dar per „tviterį“ iš Kinijos išsišaipęs po to, kai toji užprotestavo.

Tuo jis pirmiausia norėjo patikti savo rinkėjams. Tačiau lygia greta akivaizdu, jog šitaip jis visam pasauliui davė ženklą, kad nuo šiol amerikiečių diplomatijoje įsivyraus naujas stilius.

Amerika nuo dabar sieks savų interesų, nekreipdama dėmesio į senus susitarimus ar tradicinius diplomatinius  įpročius“, – rašė Bratislavos laikraštis.

Pasak dienraščio „Washington Post“, „D. Trumpas sukėlė chaosą. Kinai priskyė telefono skambutį D. Trumpo nepatyrimui ir visų pirma kaltino Taipėjų. Pekinas laikėsi nuomonės, jog būtų neprotinga pradėti ginčą su būsimu JAV prezidentu.

Lygiai taip pat turėjo pasielgti ir D. Trumpas. Bet ne – jis griebėsi „Tviterio“ ir per jį užsipuolė Kiniją. Šitaip į nepatogią padėtį pastatyta ji suras deramą atsakymą — Jungtinių Valstijų nenaudai“.

„Šis epizodas rodo du dalyku. Pirma, D. Trumpui patinka, kai jam skambina užsienio vadovai, net jei jų valstybių Amerika oficialiai nepripažįsta. O antra, jeigu jis kritikuojamas, tai jis įsiunta, tarsi kokia amerikietiška Kim Džonguno versija“, – teigė pagrindinis Vašingtono laikraštis.

Tačiau Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ nuomone, nors „D. Trumpo pasikalbėjimas telefonu zu Taivano prezidente ir gali pabloginti JAV ir Kinijos santykius, viena to pasekmė gali būti, kad kinai ateityje elgsis atsargiau, nes žinos, kad iš šio Amerikos prezidento galima laukti netikėtų ėjimų“.

„O tai apie D. Trumpą kalba gerai. Kodėl JAV reakcijos visada turi būti prognozuojamos? Truputis netikrumo gali suveikti teigiamai“, – svarstė Oslo laikraštis.

Su tuo sutiko ir amerikiečių dienraštis „Chicago Tribune“. Anot jo, „D. Trumpo skambutis nebuvo klaida – tai buvo genialu“.

Mykolo Drungos komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.