Birželio 8 dieną, pirmadienį, buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės byloje Panevėžio apygardos teismas uždarame posėdyje apklausė nukentėjusiąja pripažintą antstolę Sonatą Vaicekauskienę. Be to, priėmė sprendimus ir dėl dviejų N. Venckienės prašymų. Vieną iš jų – išreikalauti iš antstolės vykdymo bylą, kurios pagrindu vyko vaiko paėmimas – teismas tenkino.
Antrojo prašymo – išsiaiškinti, ar Garliavos šturmo metu 2012 metų gegužės 17-ąją neva Kėdainių apylinkės teismo nutartį vykdžiusi antstolė Sonata Vaicekauskienė turėjo Seimo ar prezidentės leidimą suvaržyti jos, kaip teisėjos, imunitetą – teismas kol kas netenkino. Kaip žiniasklaidoje buvo paskelbta, ar būtina išsiaiškinti, ar teisėtai antstolės S. Vaicekauskienės patvarkymu buvo įsilaužta į teisėjos namus ir suvaržyta jos laisvė – užlaužtos rankos, o ji pati sužalota, teismas aiškinsis kitoje – įrodymų tyrimo – stadijoje.
Kaip teigia N. Venckienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, ji neradusi nei Seimo, nei prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimo tokiems veiksmams atlikti, nors tą įsakmiai nustatė tuo metu galiojęs Teismų įstatymas, todėl ji ir prašanti teismo išsireikalauti iš antstolės S. Vaicekauskienės šiuos ir kitus duomenis: kada ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ar Prezidentą dėl sutikimo 2012 m. gegužės 17 d. įeiti į teisėjos N.Venckienės gyvenamąsias patalpas ir suvaržyti jos laisvę, ar prašė Generalinės prokuratūros kreiptis dėl tokio sutikimo, koks buvęs jų atsakymas. S. Vaicekauskienei atsisakius pateikti duomenis, N. Venckienė prašo teismo išsireikalauti, kad šiuos duomenis tiesiogiai pateiktų Lietuvos Respublikos Seimas ir Prezidentas, t.y. ar šios institucijos yra gavusios prašymą leisti įeiti į teisėjos gyvenamąsias patalpas ir suvaržyti jos laisvę, koks buvęs jų atsakymas.
Teisiamosios N. Venckienės nuomone, išsiaiškinti šią svarbią aplinkybę būtina, nes negavę įstatymiškai nustatyto specialaus sutikimo, antstolė ir policijos pareigūnai negalėjo pradėti vykdyti teismo sprendimo tiek, kiek tai buvo susiję su procesinės prievartos taikymu prieš teisėją. Jei nebuvo gautas Seimo arba Prezidentės sutikimas, tai ne N. Venckienė turi atsakyti už tariamą teismo sprendimo nevykdymą, o antstolė ir policijos pareigūnai turi atsakyti už galimai neteisėtą teismo sprendimo vykdymą.
Ir policijos įsiveržimas į teisėjos gyvenamąsias patalpas, ir kitokie teisėjos laisvės suvaržymai buvo draudžiami pagal šturmo metu galiojusį Teismų įstatymo 47 straipsnį, detalizavusį Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nuostata, kad be Seimo arba tarp jo sesijų be Prezidento sutikimo „teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė“.
Pasak Panevėžio apygardos teismo atstovės Jolitos Gudelienės, pati antstolė S. Vaicekauskienė teismo posėdyje paliudijusi, kad ji į Seimą ji nesikreipusi.
Kitas šios bylos posėdis numatytas rugsėjo 4 dieną: teismas turėtų apklausti nukentėjusiąja laikomą Laimutę Stankūnaitę ir tris liudytojas.
Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.
