Artėjant akimirkai, kai Kultūros ministerija pradės ypatingomis sąlygomis pusiau slapta eksponuoti projektus, pretenduojančius tapti pagrindiniu Lukiškių aikštės akcentu, ekspertai.eu pasidomėjo, ką apie šį konkursą galvoja patys skulptoriai.
Štai kaip Laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje meninės idėjos konkursą,
su kurio darbais visuomenė ministerijos valia turės susipažinti per 20 valandų, vertina Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gediminas Karalius:
Sakyčiau, tai akibrokštas visai tautai. Juk kalbame apie tai, kad turime sukurti kažką vienijančio, ir tauta turi iki to išaugti. Pirmiausia mintis turi subręsti. O jeigu nebus šito augimo, kaip 23 metus nebuvo, tai nieko ir nebus. Ne valdininkai turi nuspręsti. Tai, kas dabar daroma, yra paprasčiausias pasityčiojimas – slepiamasi už vadinamojo konfidencialumo, kad galėtų manipuliuoti savo interesais.
O koks čia yra interesas, kodėl viskas taip keistai vyksta?
Turbūt kažkam taip yra lengviau… Blogiausia, kad sumaišomas menas su verslu – tai pati didžiausia bėda. Menininkas, kurdamas tokį dalyką, galvoja ne apie verslą, kaip jie, taikydami kažkokias viešųjų pirkimų taisykles. O kaip šitame konkurse žiūrima į menininkus? Reikalaujama įvairių pažymų – dėl teistumo, ar mokesčiai sumokėti, ar nesi buvęs KGB bendradarbis… Net politikams nekelia tokių reikalvimų, kokius čia kelia menininkams…
O darbus sugrūda į kažkokią ministerijos salytę…
Taip, aš mačiau, kaip ten pristatinėja. Vienas lūžta, stato kitą… Beveik kaip gamtoje vyksta – vienas tręšia dirvą kitam… Vietos nėra. Sugalvojo į kažkokį kabinetą viską sunešti – o įvardinta kaip tarptautinis konkursas… Tai ačiū Viešpačiui, kad nėra kitų valstybių atstovų.
Pirmiausia, skelbiant tokios svarbos konkursą, reiktų pasiruošti vietą, sąlygas, kad visi žmonės galėtų pamatyti. Kad įvyktų tas parodymas, kad būtų išskleistas visas vaizdo tekstas. Bet to nėra. O po to kabinėjamasi slapta už kiekvieno dalyko, keliant erzelį.
Man keisčiausia, kad šitame konkurse jie taiko gamybos ar verslo kriterijus, nors tai – dar tik meninės idėjos projektų konkursas. Idėjos, ne gamybos. Kodėl reikia tokios šūsnies visokių deklaracijų, sąžiningumo ir kitokių? Viskas apversta aukštyn kojom ir sumaišyta, ir per 23 metus niekaip neatrenka… arba nieko neveikia, arba žlugdo…
Kaip vertinate tai, kad rengiant tokį svarbų konkursą numatytas tik vienas turas?
Manau, turų turėtų būti rengiama tiek, kiek reikia, kad surastume sprendimą. Bėda, kai žmonės ne siekia kuo geriau išspręsti problemą, bet nori iš karto pastatyti. Arba laimėti kažkas nori. Bet laimėjimas čia gali būti vienintelis – rasti sprendimą visiems. Tai būtų didžiausias laimėjimas. Iki to mums visiems reikia išaugti. Ir žiūrovui, ir žmogui, kuris valdo tą vaizdo tekstą. Tai visai kas kita, nei parodose eksponuojamas menas, kur vyksta saviraiška, egoizmas. Čia reikia ir atspindėti, ir dar į ateitį numatyti, sukurti tai, kas burtų žmones ir vystytųsi toliau, o ne vystų. Visuomenė, tauta ir valstybė. Juk tai bus valstybę reprezentuojantis ženklas.
Kai 1992 ar 1993 metais buvo paskelbtas konkursas Vilniaus įkūrėjui Gediminui, pirmame ture dalyvavo 120 žmonių. Aš patekau į septintuką, tik toliau nebedalyvavau. O šiandien – apie trisdešimt dalyvių, ir dar keturiolika iš jų atmesta. Pusė atmesta… Tai kas bus dar po dešimties metų, kai reiks ką nors daryti? Vienas, du dalyvaus? Gal to ir siekia – su kuo bus sutarta, su tuo ir darys? Negalima šitaip, iš jėgos pozicijų tokie dalykai nedaromi.
Kalbėjosi Rasa Kalinauskaitė
-.-.-.-.-.-.-
Laisvės monumento konkursas: 14 projektų suklupo ant slenksčio
Audrys Karalius
Šį sezoną Lukiškių aikštės konversijos seriale visai tautai turime retą progą stebėti nenuobodų ir neordinarinį septyniolika metų trunkančio konkursavimosi maratono finišą. Nors konkursiniai projektai dar net neišeksponuoti, jau turime naują nacionalinį antirekordą – diskvalifikuota lygiai pusė – 14 konkurso dalyvių.
Konkursą „Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje projektas“ organizuojanti Kultūros ministerija oficialiai pranešė, jog pašalino iš konkurso 14 projektų „dėl techninių specifikacijų ir kitų konkurso sąlygų neatitikimo“.
KRITUSIŲ DĖL LAISVĖS SKAIČIUS AUGA AKYSE
Autoriams pasiūlyta atsiimti projektus, kurie dėl įvairių konkurso sąlygų pažeidimų svarstomi nebebus: „Rerum“, „Laisvės žiburys“, „Laisvės sparnai“, „Vytis“, „Laisvės šauksmas“, „Liepsnojantis kalavijas“, „Žvaigždė“, „Susikabinimas“, „Requiem atminčiai“, „Skydai“, „Puoselėk ir saugok“, „Viena mintis“, „Proveržis“, „Tautos dvasia“.
Anot Kultūros ministerijos specialistės J. Krušinskaitės, keturi diskvalifikuoti projektai elementariai pažeidė anonimiškumą. Dar keturi autoriai nepateikė visos reikalautos sudėties projekto. Keli monumento autoriai buvo diskvalifikuoti todėl, kad nesilaikė architektūrinį konkursą laimėjusios R. Paleko grupės erdvinės koncepcijos. Šeši projektai, anot J. Krušinskaitės, diskvalifikuoti, nes monumente neįkomponavo konkurso sąlygose nurodyto užrašo „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ arba neišvardino sąlygose nurodytų laisvės kovų.
Kaip portalui PILOTAS.LT sakė J. Krušinskaitė, vertinimo komisijos manymu, šie konkurso sąlygų pažeidimai laikytini sunkiais, todėl 14-a projektų buvo pašalinti iš konkurso be jokių teisių.
Tačiau portalo PILOTAS.LT žiniomis, atmestųjų projektų autoriai nelinkę nusileisti Kultūros ministerijos „biurokratiniam rasizmui“ ir ketina surengti alternatyvią „Atmestųjų Laisvės monumentų parodą“ bei kreiptis pagalbos į teisininkus.
LAISVĖS DOZAVIMAS – 2 VALANDOS Į DIENĄ
Konkursinių projektų ekspoziciją bus galima apžiūrėti labai griežtu režimu: nuo pirmadienio, gegužės 13-os iki gegužės 27-os ir tik 2 valandas darbo dienomis (nuo 15 iki 17 val.) Kultūros ministerijos Kolegijų salėje (J. Basanavičiaus g.5, Vilnius). J. Krušinskaitė sakė, kad galima ir asmeniškai apžiūrėti ekspoziciją iš anksto susitarus telefonu (85) 219 34 39 arba el.paštu j.krusinskaite@lrkm.lt .
Kodėl tokio nacionalinės svarbos objekto konkursiniai projektai eksponuojami taip uždarai, trumpai ir eksponavimui nepritaikytose ministerijos patalpose, lieka neaišku. Konkursas, kaip žinia, likus vienai dienai iki finišo, kovo 7-ąją, buvo beveik dviems mėnesiams „dėl techninių priežaščių“ atidėtas, tačiau, panašu, kad ir vėl užklupo Š. Biručio ūkvedžius netikėtai.
Toks 2 valandų per dieną „dozavimas“ nacionalinio Laisvės monumento apžiūrai – mažų mažiausiai skandalingas. Apie elementarią pagarbą autoriams, kūrusiems projektus, tokiame kontekste net kalbėti nepadoru.
KAI PERKAMA LAISVĖ, KULTŪRA TYLI
Nemažiau nepadoru ir tai, jog konkursinių projektų niekas net nesiruošia fotodokumentuoti. Taigi, Kultūros ministerijai prasukus konkursinę procedūrą, visų konkurso dalyvių kultūrinis kapitalas – projektai – paprasčiausiai taps istorijos dulkėmis. Joks edukacinis, menotyros, istorinis aspektas Kultūros ministerijai turbūt neįdomus, ūžiant viešųjų pirkimų staklėms.
Apie kokį nors konkurso katalogą ar visų Lukiškių aikštėje nuo 1996-ųjų vykusių konkursų katalogą net svajoti nepadoru, kai vyksta… viešasis Laisvės pirkimas.
www.pilotas.lt