Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Niujorke Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje rėžė apie Rusiją tokią ugningą kalbą, kad prieš ją nublanko netgi JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pagąsdinimas sunaikinti Šiaurės Korėją. Aiman, ugningąją D.Grybauskaitės retoriką išgirdo tik vienas žemesnio rango rusų diplomatas. Nes prieš pradedant D.Grybauskaitei kalbėti Rusijos delegacija išėjo iš posėdžių salės.D.Grybauskaitė kalbėjo, kad Rusija niekaip negali užgniaužti savo neapykantos Vakarams ir to įrodymas yra karinės pratybos „Zapad“ (liet. „Vakarai“) bei šių pratybų scenarijus. Kariuomenė mokoma pulti Vakarus.
D.Grybauskaitė išvardijo ir kitas mūsų didžiosios kaimynės ir JT Saugumo Tarybos narės nuodėmes. Nors turi saugoti pasaulio taiką, pati pažeidinėja JT Chartiją, užpuolė Gruziją, aneksavo Krymą, dalyvauja kare Rytų Ukrainoje.
Aišku, visa tai tiesa. Tačiau jei artimiausiai kaimynei kiekviena proga priminsi, kad jai ant nosies spuogas, mielesne kaimyne netapsi. Visi faktai ne kartą minėti aukščiausiu politiniu lygiu. Už tai ES, o dabar ir JAV Kongresas taiko Rusijai sankcijas. Kitos valstybės, taip pat ir JT ar ES narės, irgi mato tą Rusijos „spuogą“, tačiau stengiasi bendrauti diplomatiškiau. Aptakiau. Nesutraukant bendrų abiem pusėms naudingų ryšių. Tiek politinių, tiek ekonominių. O Lietuva?
O D.Grybauskaitė savo kalbomis apie Rusiją nuolat, tarsi specialiai, bando išsiskirti iš bendro diplomatinio konteksto. Diplomatinėje kalboje žodis „neapykanta“ iš viso retai vartojamas. Šį žodį labiau mėgsta diktatoriai, fundamentalistai ar mėgo lenininis proletariatas. Degęs neapykanta buržujams. Galų gale kaip JT į tokias į diplomatinį rūbelį neįvilktas kalbas turėtų reaguoti? „Zapad 2017“ karinės pratybos pasibaigė. Lietuvos prezidentė sveika. Galų gale Rusija ir Baltarusijja savo teritorijose gali rengti bendras karines pratybas, kur tik nori. Lietuva – irgi. Aišku, Lietuvai būtų jaukiau, jei karinės pratybos būtų rengiamos prie Ramiojo vandenyno ir vadintųsi „Vostok“. Bet Baltarusija neturi priėjimo prie Ramiojo vandenyno. O jei Rusija viena rengtų tokias pratybas, mažai tikėtina, kad Japonijos premjeras kreiptųsi į Jungtines Tautas ir taip aršiai piktintųsi kaip D.Grybauskaitė. Kad ir kaip būtų, nors „Zapad“ pratybos vyko ne tik Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, bet ir Leningrado srityje, Suomija ir Norvegija pratybų neišsigando. Bent sugebėjo tai diplomatiškai nuslėpti. O mūsiškės prezidentės tonas veikiau tiktų D.Trampui. Supergalingos valstybės vadovui.
Lietuvos užsienio politikoje įsigalėjo taktika – „pastoviai zyziantis uodas“. Esą jei nezysi, didesni sumindžios. Štai ir zyziame visomis progomis. Dėl Astravo AE, dėl Rusijos ir t.t. Suprask, kuo ilgiau viena tema zysi, tuo greičiau Vakarai „praregės“. O jiems praregėti nereikia. Ir taip mato. Tik nori išlaikyti kiek įmanoma normalesnius, taikingesnius santykius. Pvz., Vokietija, Prancūzija ir Austrija suinteresuotos Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream“ plėtra. O mes tapome savotiška diplomatine egzotika. Atskira salele užsienio diplomatijos vandenyne. D.Grybauskaitė egzotiška vien todėl, kad kalba be jokios diplomatijos. Gali būti, kad ES paranku turėti vieną egzotiškesnę valstybę narę, kuri rėžia tiesiai? Be užuolankų? Paranku turėti visus aplojantį šuniuką ir teisintis – tai jis, ne aš loju. Kita vertus, tiesiai rėžiant nebūtina apsijuokti. Pvz., Lietuva piktinasi Astravo atominės statyba, nors Europos Komisija (EK) puikiai supranta, kad visos šalys turi teisę statytis atomines. Jei tik nori. Ir šalys pačios suinteresuotos savo piliečių neišnuodyti. Negi tik Vilnių „nuodys“? Galų gale ar dabar reikia rėkti? Apie Astravą reikėjo galvoti dar pirmąją D.Grybauskaitės kadenciją.
Be to, anot eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio, atstovaujančio EK požiūriui, Lietuvai dialogas su Rusija ir Baltarusija yra reikalingas labiau nei kitoms ES šalims. Savaime suprantama. Nes kaimynės. Jei ES pasienio valstybė su kuo nors nesutaria, tai tas ES pasienio ruožas savaime mažiau saugus. V.P.Andriukaitis rėmėsi ir EK vadovu Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker). Teigusiu, kad ES turi rasti su Rusija bendrą kalbą, labiau pritaikytą ateičiai. Na, ir kas? V.P.Andriukaitis kai kurių tėvynainių jau išvadintas vos ne Kremliaus agentu. Nors pasakė gryną tiesą.
Lietuvos diplomatinė mokykla, palyginti su Vakarų senbuvėmis, yra dar visiškai jauniklė. Lygiai tokios pačios jauniklės yra ir kitų buvusių sovietų respublikų diplomatijos. Tad galima rėkti, šūkauti, piktintis ir tapti Michailu Saakašviliu. Niekur nepritampančiu ir tiesiog kompromituojančiu Gruziją bei Ukrainą. Savo pavyzdžiu įrodinėjančiu Vakarams, kad su tokiais tipais, tokiomis valstybėmis ir jų demokratijomis gal neverta prasidėti. Per daug nesusitupėjusios. O Lietuvos diplomatija ar susitupėjusi?
Vaizdžiai kalbant, D.Grybauskaitė rėžė savo ugningąją kalbą irgi nesusitupėjusioms Jungtinėms Tautoms. Organizacijai, pagrįstai utopine iliuzija, kad 193 valstybės JT narės gali tarpusavyje susitarti ir užtikrinti pasaulyje taiką. 193 kaimai ar žmonės tarpusavyje nesusitartų, todėl ir tiek pat valstybių negali kalbėti unisonu. Tad abejotina, kad JT Generalinė Asamblėja labai susirūpino dėl pasibaigusių „Zapad“ pratybų ar todėl, kad Rusijos delegacija paliko salę. Veikiau būtų nepalikusi. Nes dabar mūsų prezidentė galės didžiuotis taip išgąsdinusi Rusiją, kad jos atstovai pabėgo apimti panikos. Kad D.Grybauskaitė jų neprimuštų. Labiau išsigando nei Pietų Korėja Šiaurės Korėjos. O pastaroji D.Trampo.
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“