Olava STRIKULIENĖ „Respublikos” savaitės žmogus – Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja, socialdemokrate Birutė Vėsaitė. Raštu paprašiusi, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas pateiktų informaciją apie protesto „Šalin rankas!” organizavimo kaštus. Visiems ir taip aišku, jog radijo ir televizijos eteryje brangi kiekviena minutė. Komercinėse televizijose minutes perka reklamos davėjai. Pavyzdžiui, reklamuojantys pyragus, telefonus, šokoladukus.
Tačiau bent viešai nėra jokios informacijos, kiek tylos minučių išsipirko tiesioginiame LRT eteryje tylintys nacionalinio transliuotojo žurnalistai. Patys užsimokėjo iš savo kišenės ar iš mokesčių mokėtojų piniginių? Įskaitant ir tuos mokesčių mokėtojus, kurie akcijai „Šalin rankas!“ visai nepritarė.
Kas sumokėjo už eterio tylą?
Aišku, per taip vadinamas tylaus protesto minutes LRT nerodė kokių nors vaizdo klipų, tačiau demonstravo savo darbuotojų susirūpinusias fizionomijas.
Neaišku, kiek tie žmonės demonstravosi savanoriškai. Nes jei demonstravosi nuoširdžiai, kyla visokių minčių apie žmogaus analitinį mąstymą. Ar jo netyčia neužpylė bandos instinktas. O kiek tos tylos minutės buvo įkainotos finansiškai – tikrai įdomu. Pavyzdžiui, ar minutė su fizionomija X buvo brangesnė už minutę su fizionomija Y.
Peraugę vaikučiai
Beveik neabejotina, jog protestuojančių, nors nelabai suprantu, už ką ir prieš ką, emocijos pasieks ir parlamentarę B. Vėsaitę. Kaip miniai įprasta, aptarinės ne esmę, bet burnos bet ką.
Apie melagius, atsilikusias tetas, pramuštus dugnus, buldozerius ir bestuburius. Iš tokios ganėtinai vaikiškos leksikos netgi galima atpažinti į dabartinį Seimą nepatekusią vieno tikslo partiją. Sutraukusią savo veiduką į mimiką „fui!“ ir dievinančią plunksnas, pėdkelnes bei spalvotus balionus. Vaikystė kartais per daug užsitęsia. Ir tai jau tampa ne mažo gimstamumo, bet per didelio vaikiškumo problema.
B. Vėsaitė nebijo!
„Nebijau aš nieko, – patikino B. Vėsaitė, – ir galiu paaiškinti, kodėl. Visų pirma, į Venecijos komisiją, kuri yra patariamasis organas prie Europos Tarybos parlamentinės Asamblėjos, kreipėsi Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. (Venecijos komisijos, įkurtos 1990 metais, pilnas pavadinimas – Europos komisija „Demokratija per teisę“ – red. past.)
O aš esu Lietuvos Seimo delegacijos Europos Tarybos parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė ir gaunu laišką iš mūsų ambasadoriaus nuolatinėje atstovybėje prie Europos Tarybos Andriaus Krivo, kuris yra ir Venecijos komisijos atstovas, kad komisija sausio viduryje atvyksta į Lietuvą būtent dėl to, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra juos iškvietusi.
Ruošdamasi šitam susitikimui aš paskaičiau, kaip turi elgtis nacionalinio transliuotojo žurnalistai. O nacionalinio transliuotojo žurnalistai, tiek dirbantys BBC, tiek Švedijoje ar kitur, kaip teigiama jų elgesio aprašuose, turi būti neutralūs ir objektyvūs.
O dabar aš Lietuvoje to neutralumo bei objektyvumo pasigendu, kai protestams, tai yra tylos minutėms, yra eikvojamas mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtas LRT eterio laikas ir tam pasitelkiami ir žmogiški resursai. Tad man, ruošiantis sausio viduryje numatytam susitikimui su Venecijos komisija, ir kilo klausimas, kiek to LRT eterio laiko buvo išnaudota protestams. Kilo paprasčiausias noras tai sužinoti.“
Paklausta, ar tikisi, jog M. Garbačiauskaitė-Budrienė į šį klausimą atsakys, B. Vėsaitė atsakė: „Aš kreipiausi tiek į LRT tarybą, tiek į LRT generalinę direktorę. Išsiunčiau laišką ir gavau atsakymą iš LRT, kad jie mano laišką gavo. Jie privalo Seimo nariams atsakyti per 20 dienų.“
Ar nebijo, kad LRT dėl to keršys? Pavyzdžiui, nekvies į laidas, visaip ignoruos, o laidų vedėjai gal net tyčiosis?
„Žinokit, man, tiesą sakant, tas pats! – sakė parlamentarė. – Aš jau pasiekusi tokį amžių, kad tiesiog nekreipiu į tai dėmesio. Puikiai suprantu, kad su politikais galima ir susidoroti, bet aš politikoje esu jau seniai ir nieko per daug nesitikiu. Žiniasklaidos objektyvumu irgi jau pradedu abejoti.
Man, tiesą sakant, labai gaila Dalios Kutraitės-Giedraitienės. Tai tikrai skaidri žurnalistė, o buvo taip negražiai per mitingą „Šalin rankas“ paleista į eterį, visiškai netinkamame kontekste. Tiesiog bjauru. Jie, mitingo rengėjai, kalba apie žmogaus teises, apie žiniasklaidos laisvę, o kaip patys elgiasi? Na, negražiai elgiasi!“
Nevengė B. Vėsaitė ir atsakymo į klausimą, ar Socialdemokratų partijos bičiuliai nebandė pasakyti: Birute, liaukis, nerašyk jokių raštų į LRT.
„Ne, aš gavau mūsų partijos valdybos leidimą kreiptis į LRT dėl eterio kaštų, – sakė Seimo narė. – Juo labiau, kad Venecijos komisijos laiškas buvo adresuotas ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui. Mes abu turėsime susitikime su Venecijos komisijos atstovais dalyvauti. Aš iš viso nesuprantu, kodėl reikėjo skųstis. Niekas net neklauso mūsų, kad iš tikrųjų jokių žodžio laisvės pažeidimų dėl LRT vadovybės atleidimo nėra ir nebūtų.
Jeigu dėl LRT vadovų atleidimo LRT taryba balsuotų slaptai, tai man atrodo, jog būtų daug demokratiškiau, nes mes už visas kitas valstybėje didelę įtaką turinčias asmenybes, įskaitant Seimo pirmininką, generalinį prokurorą, VSD vadovą ir t. t., irgi balsuojame slaptai. Tai čia tikrai jokio demokratijos pažeidimo nėra.
O ar septynių LRT tarybos narių reikia iš dvylikos, ar aštuonių, kad galėtų atleisti LRT vadovą, tai ar čia yra tas didysis demokratinis klausimas? Ne, tai tiesiog juokinga! Bet niekas mūsų jau nesiklauso. Emocijas jau perėmusi minia ir tu gali jai aiškinti net draskydamas ant krūtinės marškinius – vis vien nieko neįrodysi!“
Paklausta, o kaip paaiškintų tai, jog peticiją už laisvą žodį pasirašė ir Dalia Grybauskaitė, kuri yra pakankamai racionali ir kažin, ar pasiduoda minios emocijoms – gal D. Grybauskaitė po dešimties metų pertraukos vėl ketina balotiruotis Lietuvos prezidento rinkimuose, atsakė: „Aš čia nuo komentarų susilaikau“.
respublika.lt, pozicija.org