ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
Balsių g. Nr. 59, LT-08400, Vilnius, tel. + 370 5 231 81 11, e. p. leonaske@takas.lt
Europos Sąjungos Prezidentui Hermanui van Rompuy
Europos Parlamento nariams
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei
Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui
Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui
Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui Gediminui Kirkilui
Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkui Raimundui Paliukui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Stebėsenos komiteto nariams, socialiniams ir ekonominiams partneriams
Žiniasklaidai
PASKUTINIS RAUNDAS
Vilnius, 2014-07-22
Lietuvoje baigiami Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų Veiksmų programos įgyvendinimo įvertinimo darbai ir baigiami rengti 2014–2020 metų žuvininkystės sektoriaus programiniai dokumentai. Čia norėčiau išvardyti keletą svarbių žuvininkystės problemų, kurioms spręsti, mano manymu, nebuvo skirta reikiamo dėmesio. Lietuvos institucijos, politikai ir pareigūnai jas žino.
Keletas minčių apie žuvininkystę
Kiekvienam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti 24 kg žuvų arba žuvų produktų. Lietuviai suvalgo apie 13–14 kg.
Žvejai mėgėjai kasmet pagauna apie 1200–1500 t žuvų. Žvejai verslininkai vidaus vandenyse pagauna apie 1500 t, o pagal 2007–2013 m. Veiksmų programą turėtų pagauti apie 1800 t per metus. Brakonieriai ir nelegaliai žuvaujantys kasmet pagauna apie 1300–1800 t žuvų ir kasmet žuvų ištekliams padaro žalos maždaug už 30 mln. litų (8,7 mln. eurų ), o kormoranai išgaudo apie 600–800 t žuvų. 2013 metais už brakonieriavimą padidintos baudos.
Apie žvejybos laivų modernizavimą
2007–2013 m. laivams modernizuoti buvo skirta apie 3 mln. eurų. Daugelis naudojamų žvejybai laivų pagaminti sovietmečiu, prieš 30–40 metų. Laivų modernizavimui projektų niekas neteikė, nes Europos Sąjungos institucijos reikalauja sumažinti modernizuojamų laivų galią 20–30 procentų. Specialistams aišku, kad, sumažinus laivų variklių galią, laivai nebegalės efektyviai atlikti reikiamų funkcijų. Kitų ES valstybių žvejybos laivai jau seniai yra kur kas galingesni, techniškai ir ekonomiškai pranašesni už Lietuvos žvejų laivus. Lietuvos žvejams nesuprantama, kodėl ES tokius griežtus reikalavimus kelia Lietuvai.
Žvejai prašo, kad 2014–2020 m. laivų modernizavimo priemonei įgyvendinti būtų pakeista tvarka ir taisyklės. Lietuvos politikai ir pareigūnai vis dar tebeieško kompromiso su ES kolegomis. Kuo greičiau būtina rasti sprendimą ir gauti lėšų Lietuvos žvejų laivams modernizuoti palankiomis sąlygomis.
Lietuvos žuvų išteklių būklė
Pagal Johanesburgo 2002m. darnaus vystymosi deklaracijos įpareigojimus ją pasirašiusios šalys (tarp jų ir Lietuva) visus žuvų išteklius iki stabilaus lygio turi atkurti iki 2015 metų.
Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, valstybinės reikšmės vandens telkinius pagal minimalias normas per metus reikėtų įžuvinti 748 mln. vienetų žuvų. Lietuvoje kasmet įžuvinama apie 180 mln. vienetų. Dėl gamybinių pajėgumų bei lėšų stygiaus ir dėl valstybinių žuvivaisos įmonių reorganizacijos Lietuva neįvykdys Johanesburgo deklaracijos įpareigojimų.
2013 ir 2014 metais asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ prašė Aplinkos ministeriją mėnesį uždrausti žvejybą pavasarinio neršto metu, raginti žvejus saugoti vandens telkinius neršto metu ir įrengti dirbtines nerštavietes. Ministerija nereagavo. Taigi ministerija nepakankamai rūpinasi žuvų išteklių gausinimo ir apsaugos klausimais.
Dėl socialinių bei ekonominių partnerių ir Stebėsenos komiteto formavimo
Europos Komisija 2007-12-17 sprendimu C/2007/6703 patvirtino Lietuvos Žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą. Programai įgyvendinti Europos Komisija tarp socialinių ir ekonominių partnerių yra patvirtinusi asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“. Žemės ūkio ministro įsakymu į Stebėsenos komiteto personalinę sudėtį yra įtrauktas asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas L. Kerosierius. Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ gina daugelio žuvininkystės organizacijų interesus.
2009-06-15 žemės ūkio ministras K. Starkevičius pašalino iš Stebėsenos komiteto asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“ ir jos atstovą L. Kerosierių. Apie K. Starkevičiaus neteisėtus veiksmus ne kartą buvo informuotos Lietuvos atsakingos institucijos ir politikai. Ministras įsakymo nekeitė. Tik po 2011-12-22 kreipimosi į Europos Sąjungos Prezidentą Hermaną van Rompuy, po kurio 2012- 01-27 rekomendacijos LR Seimo Kontrolieriaus įstaiga atliko patikrą ir nurodė žemės ūkio ministro neteisėtus veiksmus, K. Starkevičius labai skubiai 2012-03-02 atstatė asociacijų sąjungą „Žuvininkų rūmai“ ir jos atstovą L. Kerosierių į Stebėsenos komitetą. Beveik 3 metus juridiškai asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ buvo izoliuota Stebėsenos komitete.
Asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ ir jų atstovas dalyvavo rengiant ir įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą. ,,Žuvininkų rūmai“ dalyvauja ir rengiant 2014–2020 metų programinius dokumentus. Tačiau nė vieno karto asociacija ir atstovas nebuvo kviečiami į socialinių ir ekonominių partnerių susitikimus. Žemės ūkio ministerija socialinius ir ekonominius partnerius į susitikimą 2014-07-24 pakvietė, tačiau asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ atstovas į posėdį nekviečiamas.
2014–2020 m. socialiniais ir ekonominiais partneriais Žemės ūkio ministerijos pareigūnai patvirtino: 2 organizacijas, atstovaujančias žvejojančioms įmonėms Baltijos jūroje ir priekrantėje, 1 – Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje (40 įmonių) ir 1 – Kuršių mariose (8 įmonės). Visos šios organizacijos yra Baltijos pajūryje, Klaipėdos apskrityje. Kitų apskričių vidaus vandenyse žuvauja apie 60 įmonių, tačiau jų atstovo tarp partnerių nėra. Atkreipiu dėmesį, kad daugelio šių įmonių interesus gynė ir gina asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“. Tai rodo, kad asociacijų sąjunga „Žuvininkų rūmai“ ir toliau ignoruojama. Kyla klausimas, kas bus socialiniai ir ekonominiai partneriai ir kas atstovaus bei gins šių 60 žvejybos įmonių interesus 2014–2020 metais Stebėsenos komitete?
Lietuvoje ministro įsakymas yra viršesnis už Lietuvos ĮSTATYMĄ
2010-03-08 aplinkos ministras G. Kazlauskas įsakymu Nr. D1-267 uždraudė verslinę žvejybą nuo 2013-01-01 Kauno mariose ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine (Valstybės žinios, 2010 m. Nr. 29-1365).
Daugelis mokslininkų, teisininkų, verslininkų, specialistų ir politikų aiškina, kad šis įsakymas dėl verslinės žvejybos draudimo Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine neturi juridinių galių ir yra NIEKINIS, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymui (Valstybės žinios, 2000 m. Nr. 1648). Šio įstatymo 6 straipsnio 1-me punkte rašoma: „Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis … .“ Pagal mokslininkų atliktus tiriamuosius darbus Kauno mariose 2013 metais žvejai verslininkai galėjo sugauti 65 tonas, o Kruonio HAE baseine – 15 tonų žuvų.
Aplinkos ministerija nuo 2013-01-01 neišdavė jokių leidimų verslininkams žvejoti Kauno mariose ir Kruonio HAE baseine. Kruonio HAE turbinos masiškai mala žuvis, kadangi susikaupusias baseine žuvis vandens srovė neša tiesiai į turbinas. Aplinkos ministerija grubiai pažeidė galiojančius įstatymus, o žvejai verslininkai patyrė didžiulių nuostolių. Panaši padėtis yra ir 2014 metais.
Atkreipiame dėmesį, kad daugelis politikų, mokslininkų, specialistų ir žvejų verslininkų ne vieną kartą posėdžiuose, pasitarimuose ir konferencijose aiškino apie neteisėtus buvusių aplinkos ministrų G. Kazlausko ir V. Mazuronio veiksmus dėl verslinės žvejybos draudimo daugelyje vandens telkinių. Iki šiol į tokius ministrų netinkamus sprendimus oficialiai niekas nereagavo, o draudimai įgyja vis didesnį mastą.
2013-05-17 aplinkos ministras V. Mazuronis paskelbė įsakymą, draudžiantį verslinę žvejybą nuo 2015-01-01 visuose vidaus vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias ir kai kurių žuvų specializuotą žvejybą (Valstybės žinios, 2013 m. Nr. 53-2648). Atkreiptinas dėmesys, kad mokslininkai, atlikę tyrimus, iki šiol nėra rekomendavę uždrausti verslinę žvejybą nė viename vandens telkinyje. Daugeliui kyla klausimai, kiek Lietuvoje tęsis ĮSTATYMŲ pažeidinėjimai, kas atsakys už žvejams padarytą žalą ir kas bus patrauktas atsakomybėn už įstatymų pažeidinėjimą.
Maždaug prieš 8 metus aukščiausi politikai ir valdžios atstovai ėmė skelbti, kad žvejai verslininkai išgaudo daug žuvų, brakonieriauja ir trukdo žvejams mėgėjams gaudyti žuvis. Žvejų verslininkų niekinimo propagandą leista naudoti žvejams mėgėjams tikintis, kad daugybė žvejų mėgėjų balsuos už kandidatus į Seimą, ginančius žvejų mėgėjų interesus. Masiškai visais įmanomais būdais buvo formuojama nuomonė, kad žvejai verslininkai intensyviai brakonieriauja ir išgaudo žuvis. Ypač meistriškai žvejų verslininkų niekinimo ir šmeižimo juodąsias technologijas ištobulino aplinkos ministras V. Mazuronis. Manoma, kad jų dėka jis 2014 m. tapo Europos Parlamento nariu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal veikiančius įstatymus apie 140 žvejojančių įmonių veiklą vidaus vandenyse griežtai reglamentuoja teisės aktai. Mąstantys žmonės supranta, kad žvejai verslininkai, gaunantys leidimus žuvaujanti tik maždaug 100 vandens telkinių, negali išgaudyti žuvų likusiuose 3000 ežerų, 1500 tvenkinių ir 29000 upių, upelių bei kanalų. Politikams ir valdininkams pavyko sukiršinti žvejus mėgėjus prieš verslininkus ir gauti papildomų balsų per rinkimų kampanijas. Manoma, kad kaip padėką kai kuriems politikams ir žvejams mėgėjams ministrai G. Kazlauskas ir V. Mazuronis išleido neteisėtus įsakymus ir terorizuoja žvejus verslininkus, o KITI LIETUVOS AUKŠČIAUSI VADOVAI IR POLITIKAI TYLI IR NEREAGUOJA, NES, MATYT, ATEITYJE JIE TIKISI ŽVEJŲ MĖGĖJŲ BALSŲ.
Ir abiturientai žino, kad ĮSTATYMAS yra aukščiau už ministro įsakymą, o kai kurie politikai ir pareigūnai tebegalvoja, kad ministrų, ypač V. Mazuronio įsakymas, yra svarbesnis ir galingesnis už LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMĄ.
Programiniuose 2014–2020 metų dokumentuose plačiai aiškinama apie ekonomikos augimą, apie naujų darbo vietų kūrimą, apie tai, kaip remti pakrančių ir sausumos bendruomenes. Tačiau visiškai nutylima apie negatyvius reiškinius, apie vidaus vandenų žvejybos verslo naikinimą, apie socialinės atskirties ir bedarbystės didinimą. Visame pasaulyje propaguojamas ir skatinamas smulkusis žvejybos verslas, o Lietuvoje jis naikinamas.
Lietuvoje panašių faktų daugybė.
Gal todėl:
Lietuvoje 1 mln. ha žemės dirvonuoja, milžiniški pinigai išmokami, kad žmonės nedirbtų žemės, nors daugybė žmonių pasaulyje badauja. Lietuvių emigracija didžiausia visoje ES. Lietuvoje vieni iš mažiausių uždarbių ES, o prekių ir paslaugų kainos artėja prie europinių. Lietuva pirmauja ES savižudybėmis. Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių pagal suvartojamą alkoholio kiekį vienam žmogui per metus užima PIRMĄ VIETĄ – kiekvienas mūsų šalies gyventojas išgeria vidutiniškai po 15,4 l absoliutaus etilo alkoholio.
Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas L. Kerosierius