Štai Respublikos prezidentė teigia: „Konstitucinio Teismo sprendimai šalyje ne kartą padėjo užtikrinti rinkimų skaidrumą, sustabdė populistines, valstybei žalą galinčias atnešti iniciatyvas, apgynė teismų ir prokurorų nepriklausomumą, pagrindines žmogaus laisves, įtvirtino Lietuvos pasirinktą energetinį saugumą, išsklaidė abejones dėl teisės aktų.“
Net ir paskubomis perskaitytas (kas gi valdiškus pranešimus skaito atidžiai?) šis teiginys glumina – akivaizdu: Jos Ekscelencija Konstitucinį Teismą laiko politikos formavimo institucija ir jo didžiausiais nuopelnais laiko tuos šios institucijos žingsnius, kuriais ji kreipė Lietuvos Respublikos politiką tam tikra linkme.
Pakartosim: „Konstitucinio Teismo sprendimai šalyje ne kartą padėjo užtikrinti rinkimų skaidrumą, sustabdė populistines, valstybei žalą galinčias atnešti iniciatyvas, apgynė teismų ir prokurorų nepriklausomumą, pagrindines žmogaus laisves, įtvirtino Lietuvos pasirinktą energetinį saugumą, išsklaidė abejones dėl teisės aktų.“
Betgi Konstitucinis Teismas (bent jau pagal Konstituciją) nėra politiką formuojanti institucija, o Konstitucinio Teismo teisėjai nėra politikai?
Išstudijavęs Jos Ekscelencijos prakalbą garbiems teisėjams iš tolimųjų kraštų net ir Pilypas iš Kanapių nesusilaikė: „Ar nereikėtų Prezidentei ir Konstituciniam teismui surengti Konstitucijos pagrindų egzaminą?“
Visą panešimo tekstą iškalbingu pavadinimu „Nepriklausomi konstituciniai teismai – saugiklis nuo teisinio nihilizmo“ rasite ČIA.