Visuomenininkams, aktyviems piliečiams,
Kviečiame birželio 22 d., 17.30 Aukų g. Vilniuje šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms paminėti prieš 85 metus, 1941 m. birželio 22–28 dienomis, įvykusį antisovietinį Tautos sukilimą ir pareikalauti Lietuvos politikų ir valdžios oficialiai pripažinti Sukilimo reikšmę Lietuvos valstybei.
Praslinko ketvirtis amžiaus, kai Birželio Sukilimas yra faktiškai išbrauktas iš Lietuvos valstybės istorijos ir ištremtas į tautos laisvės kovų atminties paraštes. Tai įvyko sustabdžius 2000 m. rugsėjo 12 d. Seimo priimtą įstatymą, kuriuo 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbtas Laikinosios Vyriausybės pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ buvo pripažintas Lietuvos Respublikos teisės aktu. Šiuo sprendimu sumenkintas ir delegitimuotas Sukilimas faktiškai buvo pripažintas gėdinga ir iš esmės pamirština Lietuvos istorijos data. Jo minėjimas tapo privačiu patriotiškų piliečių ir jų organizacijų reikalu. Lietuvos valstybė išdavė ne tik Sukilimą, bet ir pažemino pačią save gėdingai išsižadėdama dėl jos Nepriklausomybės atkūrimo kovojusių ir žuvusių sukilėlių.
Nuo 2000-ųjų metų visos Lietuvos valdžios į didvyrišką tautos sukilimą iš esmės žvelgia SSRS okupantų akimis. Jų pastangoms sukurtos šiltnamio sąlygos Lietuvoje skleisti Kremliaus stalininės ir putiniškos propagandos jau beveik šimtmetį tiražuojamą melą apie tariamai pronacistinį 1941 m. birželio Sukilimo pobūdį ir šmeižti jo dalyvius.
Nestebina, kad kolaborantinė LSSR administracija keliaklupsčiavo prieš Kremlių ir bijojo pasakyti istorinę tiesą apie Sukilimą. Tačiau tokia pati baimė kausto ir šių dienų Lietuvos valdžią, politikų sluoksnius ir visuomenę. Pataikaujanti kai kurių Vakarų sąjungininkų ir jų politinių sluoksnių užgaidoms Lietuvos valdžia faktiškai įgyvendina Rusijos geopolitinius siekius atitinkančią istorinės atminties politiką. Leisdama menkinti ir diskredituoti Sukilimą ji ruošia moralinę, ideologinę ir politinę dirvą šalyje ir užsienyje galimai naujai Rusijos agresijai prieš Lietuvą ir mūsų valstybės aneksijai.
Grąžinti Sukilimui teisėtai priklausiančią vietą Lietuvos valstybės istorijoje ir išgelbėti jį nuo gresiančios užmaršties nepakanka uždarų akademinių konferencijų ir bedančių Seimo priimamų rezoliucijų, kuriose bejėgiškai kviečiama ,,puoselėti“ Sukilimo atmintį ir ,,aiškinti“ visuomenei jo istorinę bei politinę reikšmę.
Būtina žengti principingą ir drąsų, iš tiesų suvereniai valstybei privalomą ir neatidėliotiną žingsnį – Sukilimas turi būti oficialiu valstybiniu lygmeniu visiems laikams pripažintas neatimama tautos kovų už savo laisvę ir nepriklausomybę dalimi. Grąžinti Sukilimą į Lietuvos valstybės istoriją ir į tautos atmintį įmanoma vieninteliu būdu – Seimas privalo įveikti savo baimes ir rasti politinės valios nedelsiant patvirtinti ketvirtį amžiaus vilkinamą priimti 2000 m. rugsėjo 12 d. įstatymą, kuriuo 1941 m. birželio 23 sukilėlių pareiškimas pripažįstamas Lietuvos valstybės teisės aktu. LSSR Aukščiausioji Taryba bijojo Kremliaus. Ko bijo šių dienų Lietuvos Respublikos Seimas?
Pasakykime valdžiai: tautos istorinė atmintis ir Lietuvos valstybės istorija be Sukilimo – ne laisvos lietuvių tautos ir ne suverenios Lietuvos valstybės istorija! Jums nereikia Sukilimo atminties ir istorinės tiesos apie jį – bet jų reikia tautai! Sukilimo atmintį ir valstybės istoriją apginsime mes patys!
Siunčiame Tautos forumo rezoliuciją dėl politikų baimės minėti Tautos 1941 m. Birželio sukilimą ir kviečiame atvykti į renginį.
Tautos forumo Sekretoriatas