Mokslininkai dažnai susiduria su dilema. Jų darbas yra daryti atradimus, paaiškinti juos ir informuoti visuomenę, ką jie atrado. Atradimams reikia finansavimo, o informacijos sklaidai reikia ryšių.
Finansavimas ir ryšiai turi nenumatytų pasekmių, kurios ne visada tarnauja mokslui. Ši problema tampa grėsminga, kai mokslas susiduria su galingais verslo interesais. Siekiant išvengti platinamos dezinformacijos, reikalingas budrumas.
Istoriškai dezinformacija yra sena ir tęsiasi iki šiol. Neracionalus tikėjimas kyla ne tik todėl, kad žmonių sugebėjimas protauti yra ribotas, bet ir dėl informacijos plitimo tarp žmonių.
Žmonės gali veikti kaip aido kambariai, sustiprindami klaidingas žinias. Problemą blogina tai, kad mums dažnai labiau rūpi, kaip faktai derinasi su pripažinta nuomone, nei tiesos atskleidimas.
Interesų grupės dažnai slepia tiesą. Pavyzdžiui, tabako kompanijos ilgai finansavo tyrimus, kurie neigė rūkymo žalą plaučių vėžiui. Panašiai buvo su asbestu, DDT, pesticidais ir t.t. Klimato kaitos neigėjai skelbia, kad žmonių poveikis klimato kaitai tėra tik teorinis.
Dabar Lietuvoje ruošiamasi diegti 5G ryšių sistemą. Nesu nei jos priešininkas, nei šalininkas. Ji pasitarnaus verslui, dėl didesnių dažnių padidins informacijos perdavimo, priėmimo ir įrašymo spartą. Tačiau kartu labai padidins aplinkos elektromagnetinę taršą.
Ši 5G ryšių pusė žiniasklaidos nutylima. Yra šimtai mokslinių straipsnių, įrodančių, kad nejonizuojanti mikrobanginė spinduliuotė sukelia įvairias ligas, įskaitant vėžį (žiūr. pvz. http://www.esmogas.lt), tačiau Lietuvos telekomunikacijų bendrovių ir valstybinių institucijų atstovai, net kai kurie universitetų mokslininkai, nepaskaitę tų straipsnių, neigia elektromagnetinės spinduliuotės žalą žmonių sveikatai.
Portalas lrt.lt pašalino 53 pasaulio mokslininkų pasirašytą rezoliuciją, įspėjančią apie elektromagnetinės spinduliuotės žalą žmonėms, kaip „neatitinkančią bendruomenės interesų.“
Kokios bendruomenės? Verslo ar žurnalistų? Portalų 15min.lt ir lrt.lt žurnalistai skelbia dezinformaciją apie elektromagnetinę spinduliuotę. Taip verslo finansinė įtaka korumpuoja mokslą.
Ar verta 5G ryšius skubėti diegti, nepasitarus su visuomene, kurios sveikatą jie labai įtakos? Gal vertėtų surengti referendumą visus paliesiančiu klausimu? Pasaulyje vyksta protestai prieš 5G ir diskusijos, o Lietuvoje minėtosios institucijos ir žiniasklaida klaidina žmones.
Dezinformaciją labiausiai platina socialiniai tinklai. Sprendimų priėmimas priklauso nuo to, su kuo žmonės bendrauja, kokia informacija yra prieinama. Mūsų politinį gyvenimą kamuoja nuomonių poliarizacija.
Seime vasario 26 d. buvo surengta diskusija apie elektromagnetinę spinduliuotę ir 5G ryšius, tačiau Seimo nariai ją ignoravo, kadangi ne tos partijos narys ją inicijavo.
Žodis iš patikimo šaltinio yra vertingesnis už tūkstantį kažkieno nepatikimų žodžių. Bet išvada atrodo naivi, kai politikai ir verslininkai ignoruoja mokslinius faktus.
Ši įžvalga kelia didesnę problemą: kiek įrodymai yra svarbūs žmonėms? Tai klausimas, kaip žmonės galvoja?
Psichologai sako, kad žmonėms labiau rūpi nusistovėjusi nuomonė nei tiesa. Daugelio gravitacijos supratimas apsiriboja Galilėjaus rutulio mėtymu nuo pasvirusio Pizos bokšto. Ir kol tiesos jėgos nepaveikia žmonių — kol jie ar jų artimieji nesuserga vėžiu nuo pesticidų, rūkymo arba mobiliųjų ryšių ir telefonų spinduliuotės, kol jų tiesiogiai nepaliečia klimato kaita, kol mokslo ignoravimas neskelia antausio — tol jie yra akli faktams. Tikėjimas dažnai priklauso nuo to, kuo tiki kiti, nepriklausomai nuo to, ar tas tikėjimas pagrįstas.
Dabartiniu politiniu momentu dezinformacijos grėsmė didelė dėl modernių technologijų. Gyvename laisvoje „idėjų rinkoje“, tačiau informacija turi būti valdoma taip, kad ji atitiktų faktus.
Deja, informaciją žiniasklaidoje dažnai valdo žmonės, neturintys mokslo žinių. Mokslu paremtų straipsnių žiniasklaida neskelbia, jei jie neatitinka verslo interesų, pažymėdami, kad tai „neatitinka bendruomenės interesų“. Tuo tarpu mokslu nesidomintys žurnalistai ir verslo atstovai dažnai skleidžia neatitinkančias faktų žinias, prieštaraujančias mokslo įrodytiems faktams, veidmainiškai laikydami, kad jie atitinka bendruomenės interesus.
Žmonės yra pažeidžiami dezinformacijos manipuliavimo, kad galėtų palaikyti demokratiją. Demokratija yra moralinis imperatyvas, bet reikia institucijų, kurios leistų priimti sprendimus, pagrįstus įrodymais, o ne neišmanymu. Šias nemalonias išvadas reikia pakęsti, jei norime labiau informuotos visuomenės, kuri priimtų išmintingesnius sprendimus.
