Kauno miesto mero pavaduotojas šįryt LRT radijo laidoje teigė, kad sprendimą prijungti ar neprijungti dalį Kauno rajono seniūnijų prie Kauno miesto turi lemti seniūnijose surengtas mini referendumas. Demokratija yra gerai. Bet gerai ir teisė. Kažkaip neteko girdėti tokio dalyko kaip mini referendumas.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą yra galima surengti visų ar dalies savivaldybės gyventojų apklausą. Ji rengiama arba savivaldybės tarybos, mero ar seniūno iniciatyva, arba siūlomos apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, reikalavimu (tam reikia surinkti 5 procentus parašų). Apklausos rezultatai yra tik patariamojo pobūdžio. Taigi, Kauno miesto mero pavaduotojo žodžiai yra tik manipuliavimas demokratijos vėliava.
O kodėl yra taip, o ne kitaip. Čia yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Pagalvokim apie tokias situacijas: Šalčininkų rajonas nusprendžia imti ir referendumo būdu prisijungti prie Baltarusijos (prisijungtų prie Lenkijos, bet teritorija nesiriboja). Arba Naujoji Vilnia nusprendžia prisijungti prie Vilniaus rajono (jie mano, kad jiems taip geriau). Bardakas būtų.
Pagal Konstituciją, Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius, o Lietuvos valstybės teritorijos administracinius vienetus ir jų ribas nustato įstatymas. Taigi, ne administraciniai sprendimai ar merų ir Vyriausybės susitarimai.
Na, o šiandien Seime kaip tik bus pateikiama svarstyti ir su tuo susijusi Vietos savivaldos įstatymo pataisa. Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo nustatyti, kad apklausos savivaldybėje organizavimo atveju jos teritorija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Kai apklausą inicijuoja savivaldybės gyventojai, apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, atsižvelgdamas į teritorinį suskirstymą ir į tai, kokios teritorijos gyventojams yra aktualūs apklausai teikiami klausimai. Tai mažiukas pasiūlymas, bet didinantis demokratiją.