Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 10 metų
LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
Jo Ekscelencijai LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
Jo Ekscelencijai Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkui Gintarui Grušui
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Artėjant Vytauto Didžiojo 600 metų karūnavimo jubiliejui
1430 rugsėjo 8 d. buvo nutarta Vytautą Didįjį karūnuoti Lietuvos karaliumi.
Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo nuopelnai buvo akivaizdūs: XIV a. buvo atremti abu galingi – Aukso Orda ir Kryžiuočių Ordinas – agresoriai, 1409 m. sudarius taiką su Rusija sudarytas tvirtas užnugaris slavų žemėse, Torūnės sutartimi susigrąžinti žemaičiai, iki XIV a. pradžios Rusijos kunigaikščiai buvę Ordos vasalinėje priklausomybėje (testamentai privalėjo būti tvirtinami chano antspaudu) perėjo Vytauto didžiojo pusėn (1423 m. Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I testamentas patvirtintas vieninteliu Vytauto Didžiojo antspaudu). Vytautas Didysis kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų pasiūlė įkurti Bažnyčios uniją, buvo tolerantiškas ir jautrus visų vartojamų LDK kalbų atžvilgiu, LDK tapo Vakarų civilizacijos saugotoja nuo grėsmių iš Šiaurės ir Rytų.
Vytautas Didysis tikrai buvo vertas karūnuotis Lietuvos karaliumi.
Šventosios Romos imperatorius Zigmantas I buvo paruošęs dokumentus, buvo pagaminta karūna. 1430.09.08 susirinkę Vilniuje svečiai … tačiau klastingi lenkų veiksmai šią garbingą Lietuvos valstybės šventę sužlugdė ir paniekino. Buvo sužlugdytas ir antrasis karūnacijos bandymas 1430.09.29. Trečiojo bandymo nesulaukta – 1430.10.27 Vytautas Didysis… mirė.
Dėl staigios Vytauto Didžiojo mirties ir tolimesnių nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių Lietuva neturėjo galimybės užbaigti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos karaliumi proceso.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, suprasdama didžiulę artėjančio jubiliejaus reikšmę, 2009.10.07, 2012.12.19 šiuo klausimu padarė atitinkamus pareiškimus.
KONSTATUOJAME, kad LR Seimo narys Rytas Kupčinskas 2016-06-15 įregistravo įstatymo projektą Nr. XIIP-1389 (2), kuriuo prašoma į švenčių dienų sąrašą įrašyti: “Rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena”. Šis projektas buvo svarstomas Seime pagal veikiančias procedūras. Tačiau jis tebeguli Seimo archyvuose.
Mes suprantame. Kad be valstybės dėmesio ir paramos šie jubiliejiniai renginiai gali būti žlugdomi. Pagaliai į šiuos ratus kaišiojami jau šiandien. Apie pasiruošimą jau reikėjo kalbėti vakar. Šiandien taip pat neturime jokio apčiuopiamo rezultato. Rytoj gali būti vėlu – vėl reikalai, vėl skubėjimas paskutinę minutę. Nepakartokime paniekinimo įvykusio prieš 600 metų. Vien tik
Rugsėjo 8 – osios įvedimas į valstybės švenčių sąrašą kiek užims laiko.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba nuo 2020.09.08 pradeda jubiliejinį budėjimą, nes 2016 metais buvo ignoruotas Lietuvos Karaliaus Gedimino valdymo pradžios 700 metų jubiliejaus valstybės lygio paminėjimas – net nebuvo išleista pašto markutė; 2019-11-26 nebuvo paminėtos valstybės lygiu pagal 2018-12-27 dienos Vyriausybės patvirtintą programą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko Prezidento generolo Jono Žemaičio – Vytauto 65-osios sušaudymo metinės – net eilinis kareivėlis neatidavė pagarbos…
Šiandien mus domina atsakymai kokių veiksmų bus imtasi į mūsų iškeltus 2009.10.07 ir 2012.12.19 pareiškimuose klausimus ir kaip bus rengiamasi paminėti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejus.
Priedai:
- 2009.10.07 Kreipimasis dėl Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto atminimo.
2 2012.12.19 Pareiškimas dėl artėjančio Lietuvos karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotojas, istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingas sekretorius A. Budriūnas
Pirmininko pavaduotojas P. Dirsė
Pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Pirmininko pavaduotoja R. Jakučiūnienė
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Pirmininko pavaduotojas H. Martinkėnas
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, K. Balčiūnas, A. Budriūnas, L. Bukauskienė, N. Butkuvienė, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, M. Sidaravičius, R. Simonaitis, A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465, G. Adomaitis tel 8611 30131
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
- p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
PRIEDAS Nr. 1
LR Švietimo ministerijai
LR Kultūros ministerijai
LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetui
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos
K R E I P I M A S I S
Dėl Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto atminimo
Vilnius 2009 10 07
Ateinančiais metais bus reikšmingi jubiliejai – 600 metų nuo Žalgirio mūšio (liepos 15-ji), 580 metų nuo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio (DLK) Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi (rugsėjo 8-ji) ir DLK Vytauto mirties (spalio 27-ji).
Šiemet spalio 28 d. sukanka 580 metų nuo Vytauto pilyje Lucke vykusio Rytų Europos valdovų suvažiavimo, kuriame dalyvavo ir Šventosios Romos Imperatorius Zigmantas I. Jam pasiūlius buvo nutarta DLK Vytautą karūnuoti Lietuvos Karaliumi. DLK Vytautas paskyrė karūnacijos laiką ir vietą–1430m. rugsėjo 8 d. Vilniaus katedroje. Šventosios Romos Imperijos kanceliarija imperatoriaus Zigmanto I parašais patvirtino atitinkamus dokumentus ir paruošė karališkąją karūną. Tačiau karūnavimui priešiška lenkų grupuotė pakeliui į Vilnių Lenkijos teritorijoje sulaikė imperatoriaus pasiuntinius, o pačią karūną ir karūnavimo dokumentus pagrobė. Dėl greitos ir neaiškios DLK Vytauto mirties (1430 10 27) vainikuoti nebesuspėta. Tiesa, DLK Vytautas Didysis 1422–1423 m. buvo išrinktas Čekijos Karaliumi.
Artėjant minėtiems jubiliejams Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba prašo atsakyti į keletą svarbių istorinių klausimų:
1. Ar dokumentų ir karūnos pagrobimas reiškia, kad tuo buvo panaikintas Šv. Romos Imperatoriaus Zigmanto I patvirtintas sprendimas vainikuoti DLK Vytautą Lietuvos karaliumi (mūsų nuomone, DLK Vytautą tikslinga tituluoti karaliumi) ?
2. Kodėl Lietuvoje menkinamas DLK Vytautas ir senoji Lietuvos istorija, pavyzdžiui:
a) 1938 m. Konstitucijoje 9 str. buvo numatyta, kad Valstybės šventės yra:
Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui minėti;
Rugsėjo 8-oji – DLK Vytauto karūnavimo diena.
Kodėl pastaroji diena neperkelta į 1992 m. Konstituciją? Kodėl valstybės šventės aplamai neįrašytos į Konstituciją? Kodėl 2006 05 11 Seimas panaikino Valstybės švenčių dienų statusą (žiūr. mūsų 2008 08 20 pareiškimą)?
b) Kodėl iki šio laiko Vilniuje nėra net DLK Vytauto aikštės? Kodėl Vilniuje
nėra paminklo DLK Vytautui (kaip ir DLK Algirdui, DLK Kęstučiui)? Net rajonų centruose tokie yra. Kitos valstybės (Vengrija, Lenkija ir t.t.) labai didžiuojasi savo istorija ir savo valdovais, o pas mus, atvirkščiai, stengiamasi kuo mažiau apie tai kalbėti.
c) Kodėl Lietuvos istorija, jos valdovai taip menkai platinami filatelijoje?
Netgi 1993 m. išleisti vytautiniai pašto ženklai (3 pašto ženklai ir blokas) buvo išimti iš apyvartos. Manytume, kad šie pašto ženklai ateinančiais jubiliejiniais metais turėtų būti išleisti į apyvartą, žinoma, perspausdinus jų nominalus.
Lietuvos istorijos menkinimo ir klastojimo faktų yra daugybė, tačiau atsakymus norėtume gauti bent į šiuos tris jubiliejinius DLK Vytautą liečiančius klausimus.
Tarybos pirmininkas L.Kerosierius
Tarybos istorinės grupės vadovas G.Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A.Budriūnas
Tarybos nariai:A.Akelaitis, A.Ambrazas, S.Boreika, A.Bružas, P.Dirsė, S.Eidukonis, P.Girdzijauskas, A.Gribėnienė, J.Gurskas, P.Gvazdauskas, R.Jakučiūnienė, J.Kuoras, A.Malinionis, H.Martinkėnas, A.Morkūnienė, J.Parnarauskas, F.Petkus, B.Raila, P.Rutkauskas, G.Ruzgys, A.Skaistys, R.Skaistis, R.Simonaitis, Ž.Simonaitis, K.Staniulevičius, J.Šaulys, K.Vidžiūnas, R.Vilimienė, A.Zalatorius, S.Žilinskas
Pasiteiravimui: A.Budriūnas, Sąjūdis, Gedimino pr.1, Vilnius, 8 673 95837
L.Kerosierius +370 231 8111, P.Rutkauskas 8 699 37691
El.paštas vilnius@sajudis.com Interneto svetainė www.sajudis.com
PRIEDAS Nr. 2
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Jo Eminencijai Lietuvos Vyskupų konferencijos Pirmininkui Arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui
LR Seimo Pirmininkui Vydui Gedvilui
LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Danguolei Navickienei
LR Seimo nariams
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams
Lietuvos žmonėms
Žiniasklaidai
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos
P A R E I Š K I M A S
Dėl artėjančio Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus
Vilnius 2012 12 19
Suprasdami, kad Vytautas Didysis yra svarbiausia, iškiliausia ir garbingiausia asmenybė Lietuvos istorijoje, tikime, kad 2030 m. bus pavadinti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo metais. Tikime, kad apie artėjantį jubiliejų įstaigose, valstybinėse ir visuomeninėse organizacijose galvojama jau šiandien.
Iš istorijos žinodami Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi aplinkybes suprantame, kad Šventosios Romos imperijos ir Vengrijos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio paruoštų Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dokumentų ir Karaliaus karūnos pagrobimas juridiškai nepanaikina jų galios ir teisės. Istoriškai taip susiklostė, kad dėl staigios Vytauto Didžiojo mirties Lietuva neturėjo galimybės užbaigti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi proceso. Vidaus dinastinės kovos, primesta unijinė priklausomybė, valstybingumo praradimas, komplikuoti santykiai su Lenkija ir okupacijos sutrukdė išspręsti šią problemą.
Būdami įsitikinę, kad kai kurie darbai reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo, manytume, kad kai kuriuos iš jų reikalinga pradėti jau šiandien.
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos nuomone šie klausimai gali būti užbaigti iki 2030 m. – Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi ir Jo mirties 600 – jų metinių.
Todėl siūlome:
1. 2030 metus paskelbti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejiniais metais.
2. Vilniuje pastatyti paminklą Lietuvos Karaliui Vytautui Didžiajam.
3. Valdovų rūmuose skirti vieną pagrindinių salių Vytautui Didžiajam ir pavadinti ją Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo vardu.
4. Paruošti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dokumentų analogus pagal imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio paruoštų dokumentų pavyzdį ar jų fragmentus, pagaminti naują Karaliaus karūną ir juos pašventinti.
5. 2030 m. rugsėjo 8 d. organizuoti Valstybinį Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi ir Jo mirties 600 – jų metinių minėjimą.
6. Į iškilmingą Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus minėjimą pakviesti Europos valstybių vadovus ir monarchus bei Bažnyčių hierarchus.
7. 2030 m. rugsėjo 8 d., po iškilmingų pamaldų Vilniaus Arkikatedroje, pašventintą Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo karūną, regalijas ir dokumentus patalpinti iškilmingiausioje vietoje Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo menėje Valdovų rūmuose.
Organizuoti Lietuvos Karaliaus Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejaus minėjimą skatina ir 1930 metais vykę didingi Vytauto Didžiojo 500 metų minėjimo renginiai.
Artimiausias darbas turėtų būti Vytauto Didžiojo karūnavimo Lietuvos Karaliumi dienos – rugsėjo aštuntosios įteisinimas valstybinių švenčių sąraše.
Išreikšdami tinkamą pagarbą garbingiausiai Lietuvos istorijos asmenybei – Lietuvos Karaliui Vytautui Didžiajam tinkamai pagerbtume Lietuvos valstybę ir garbingą jos praeitį.
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Istorinės grupės vadovas G. Adomaitis
Atsakingasis sekretorius A. Budriūnas
Tarybos nariai: G. Adomaitis, A. Akelaitis, A. Ambrazas, G. Araminaitė, K. Balčiūnas, A. Barysas, S. Boreika, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, P. Girdzijauskas, P. Gvazdauskas, R. Jakučiūnienė, L. Kerosierius, J. Kuoras, S. Makauskienė, A. Markūnienė, H. Martinkėnas, V. Masikonis, K. Milius, J. Parnarauskas, F. Petkus, B. Raila, G. Ruzgys, R. Simonaitis, A. Skaistys, K. Staniulevičius, L. Šalavijienė, J. Šaulys, L. Tamkevičienė, L. Veličkaitė, K. Vidžiūnas, R. Vilimienė, B. Zaviša, S. Žilinskas
Pasiteiravimui: Gedimino pr. 1, Sąjūdis, Vilnius
A. Budriūnas, tel. +370 673 95837, L. Kerosierius, tel. +370 5 231 8111,
G. Adomaitis, tel. + 370 611 30131
el.paštas: vilnius@sajudis.com www.sajudis.com