Aktualijos

Ričardas ČEKUTIS. Briuselis užsipuolė nacionalines valstybes

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read

Jūsų dėmesiui – svarbiausi šios savaitės pasaulio įvykiai ir reikšmingiausios politinės tendencijos.

Užsipuolė Lenkiją…

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) vakar paskelbė, kad Lenkijos teismų reforma esą „neatitinka” bloko įstatymų.

„Lenkija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal ES teisę, – sakoma teismo nuosprendyje. – Kai teismas nustato, kad buvo nevykdomi įsipareigojimai, šalis narė privalo imtis būtinų priemonių padėčiai ištaisyti.”Varšuva ir Briuselis jau daugelį metų ginčijasi dėl reformų, kurių imasi Lenkijos vyriausybė su valdančiąja dešiniojo sparno „Teisės ir Teisingumo” (PiS) partija priešakyje.

Pernai vasarį Lenkijoje įsigaliojęs įstatymas, kuriuo pertvarkoma šalies teismų sistema, užkerta kelią teisėjams kreiptis į ESTT dėl tam tikrų teisinių klausimų. Juo taip pat sukurta teisėjų priežiūrai skirta „drausminimo kolegija”, kuriai suteikti įgaliojimai atšaukti teisėjų imunitetą, siekiant pradėti prieš juos baudžiamąjį procesą, ar sumažinti jų atlyginimus.

Apie ESTT nuosprendį skelbiama praėjus dienai po to, kai ta pati institucija nurodė Lenkijai nutraukti visą „drausminimo kolegijos” veiklą. Jei Lenkija nesilaikys pateiktų reikalavimų, šaliai gali grėsti piniginės baudos.

Vyriausybės atstovas Piotras Muleris vakar sakė, kad, skelbdamas tokius nuosprendžius, ESTT „bando įgyti šalių narių kompetenciją” teisiniais klausimais. „Tai yra bandymas ES institucijoms suteikti tokias kompetencijas, kurios nesutampa su tuo, kas joms buvo suteikta sutartimis”, – teigė jis.

Lenkijos vyriausybė argumentuoja, kad reformos yra reikalingos, siekiant pažaboti korupciją ir užkirsti kelią komunizmo laikų palikimui teismų sistemoje. Tačiau Europos Komisija (EK) aiškina, kad taip esą pažeidžiamas „teisinės valstybės principas”, ir siekia, jog Lenkija bei Vengrija atitiktų kažkokias Europos normas, už kurias nei lenkai, nei vengrai niekada nebalsavo.

Lenkijos Konstitucinis Teismas pasipriešino Briuseliui ir paskelbė savo nuosprendį, kuriame nurodė, kad bet kokios ESTT priemonės, nukreiptos prieš Lenkijos teismų reformą, neatitinka Lenkijos Konstitucijos.

Vyriausybės kritikai teigia, kad pastarasis Lenkijos teismo nuosprendis prilygsta šalies pasitraukimui iš ES teisinės tvarkos, ir jie įvardija tai savotišku „polexitu”. Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, vadovaujantis Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma” (PO), net apkaltino PiS „jau palikus ES”.

…Ir Vengriją

Europos Komisija ketvirtadienį inicijavo teisinį procesą prieš ES narę Vengriją dėl šioje šalyje priimto antipedofilinio įstatymo.

Briuselis jau trečiadienį išsiuntė premjero Viktoro Orbano vyriausybei įspėjamąjį laišką, o ketvirtadienį iškart inicijavo „pažeidimo nagrinėjimo procedūrą”.

Praėjusią savaitę EK pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) įspėjo, kad ES pasinaudos „visais turimais įgaliojimais”, kad priverstų Vengriją atšaukti arba pakeisti šį įstatymą.

Antipedofilijos įstatymas šalyje įsigaliojo prieš savaitę, nepaisant Briuselio pateikto įspėjimo. Šiuo teisės aktu siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos apie seksualinius iškrypimus, kuriuos Briuselio biurokratai vadina „europinėmis vertybėmis”…

Briuselio šaliai nusiųstas laiškas yra pirmasis žingsnis procese, kuris galiausiai gali lemti tai, kad byla pasieks Europos Teisingumo Teismą ir Vengrijai bus paskirta piniginių baudų.

Beje, EK taip pat dar nepatvirtino Vengrijos plano, pagal kurį šalis ketina naudoti 7,2 mlrd. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo fondo, nors tai niekaip nesusiję su Briuselio „vertybių” gynimu. Matyt, šios „vertybės” yra tiesiog perkamos, o sveiką protą dar išsaugojusios šalys tiesiog šantažuojamos kuo greičiau priimti visus įmanomus iškrypimus.

Europa protestuoja

Prancūzijoje trečiadienį tūkstančiai žmonių protestavo prieš naujausias vyriausybės koronaviruso priemones. Demonstrantai, be kita ko, kritikavo privalomą skiepijimą sveikatos ir slaugos sektoriaus darbuotojams. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas.

Prancūzijoje Bastilijos paėmimo dieną mažiausiai 50 tūkst. žmonių visoje šalyje protestavo prieš naujas, prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) paskelbtas taisykles. Vien tik Paryžiuje į gatves išėjo apie 10 tūkst. žmonių. Protestai taip pat vyko Lione, Bordo, Strasbūre bei kituose miestuose.

Demonstrantai kritikavo pirmadienį paskelbtas priemones, kurios neskiepytiems asmenims apsunkins patekimą, pavyzdžiui, į barų ir restoranų vidaus erdves. Nuo tada vakcinacijai registravosi rekordinis prancūzų skaičius.

Tą pačią dieną tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prie parlamento pastato Graikijos sostinėje Atėnuose. Policijos duomenimis, daugybė žmonių dėl tos pačios priežasties į gatves išėjo ir Salonikuose bei Haraklione Kretoje. Tai buvo iki šiol didžiausios „antivakseriais” vadinamų protestuotojų demonstracijos Graikijoje, pranešė valstybinis radijas. Vien Atėnuose protestuotųjų buvo apie 8000.

Valdžia pirmadienį paskelbė, kad barų ir restoranų, taip pat kultūros įstaigų vidaus erdvėse galės būti tik pasiskiepiję asmenys. Be to, sveikatos sektoriaus ir senelių namų darbuotojai privalės vakcinuotis nuo COVID-19 – priešingu atveju jiems grės netekti darbo.

Privaloma vakcinacija ateityje bus ir šauktiniams bei profesionaliems kariams. „Mums vis sunkiau. Mes turime teisę nesiskiepyti”, – sakė protestuotojai reporteriams.

Naujų infekcijų skaičius Graikijoje per praėjusias dešimt dienų po suvaržymų atlaisvinimo šovė į viršų. Ekspertai tai pirmiausiai aiškina naktiniu gyvenimu. Dėl to žmonėms baruose ir restoranuose nuo vakar galima tik sėdėti. Kartu stoviniuoti ar šokti draudžiama. Be to, barai negali būti sausakimši. Į stadionus leidžiama patekti tik pasiskiepijusiems asmenims.

Garsus pasitraukimas

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas šią savaitą pareiškė, kad atsistatydina iš savo posto, o šalies parlamentas trečiadienį šį faktą patvirtino.

„Pagal Ukrainos įstatymo „Dėl Ministrų kabineto” 18-ojo straipsnio pirmąją dalį įteikiau atsistatydinimo iš vidaus reikalų ministro pareigų prašymą”, – sakoma ministro pranešime.

Antradienio vakarą partijos „Liaudies tarnas” frakcija rinksis svarstyti kadrų klausimų, tarp jų bus ir VRM vadovo klausimas. Planuojama, kad posėdyje dalyvaus prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos vidaus reikalų ministro pareigas A.Avakovas ėjo nuo 2014 metų vasario 27 d. Jis – vienintelis ministras, kuris išsaugojo savo postą nuo 2014 metų, nors šalies vyriausybės sudėtis ne kartą keitėsi.

Smurtas Afrikoje

Nepaisant to, kad į dvi provincijas buvo nusiųsti kariai, Pietų Afrikoje visą savaitę tęsėsi smurtiniai neramumai. Šeštą dieną iš eilės riaušės vyko Johanesburgo regione ir Kvazulu-Natalio provincijoje. Policijos duomenimis, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 72. Riaušės šalyje kilo po buvusio prezidento Džeikobo Zumos (Jacob Zuma) įkalinimo.

Dauguma mirčių yra susijusios su masinėmis panikomis, kilusiomis riaušininkams plėšiant parduotuves, pranešė policija. Tačiau kai kurias atvejais aukų kūnai buvo su šautinėmis žaizdomis. Žuvusiųjų taip pat būta sprogdinant bankomatus.

Protestai pirmiausiai kilo Dž.Zumos gimtojoje Kvazulu-Natalio provincijoje. Tačiau nuo tada neramumai greitai išplito ir į kitas šalies dalis. Protestai daug kur peraugo į smurtą. Iki savaitės pabaigos, policijos duomenimis, sulaikyta beveik 2000 asmenų.

Konstitucinis Teismas birželio pabaigoje už nepagarbą teismui skyrė Dž.Zumai 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Daugelis pietų afrikiečių buvusio vadovo įkalinimą vadino šalies teisinio valstybingumo pergale. Tačiau Dž.Zumos rėmėjai išėjo į gatves ir iškart puolė plėšti parduotuves bei bankomatus.

respublika.lt