Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) vakar pareikalavo, kad Vengrija pakeistų savo kursą dėl homoseksualizmo plėtros bei pedofilijos stabdymo įstatymo, kuris įsigalioja jau šiandien, antraip šaliai esą grėstų „teisinės pasekmės”.
„Šis įstatymas yra gėda <…> Jis prieštarauja Europos Sąjungos vertybėms”, – Europos Parlamento sesijos Strasbūre metu sakė U.fon der Lejen, kažkodėl nepatikslinusi, apie kokias vertybes ji šneka.
„Jei Vengrija neištaisys padėties, Komisija pasinaudos visais savo, kaip ES sutarčių sergėtojos, įgaliojimais”, – toliau grūmojo EK pirmininkė.
Ginčas tarp ES ir Vengrijos kilo dėl įstatymo, pavadinto „Antipedofilijos aktu”, kuriuo buvo siekiama sugriežtinti bausmes už smurtą prieš vaikus. Tačiau Briuselio veikėjus labiausiai papiktino paskutinėje įstatymo redakcijoje atsiradusios pataisos, kuriomis draudžiama nepilnamečiams aiškinti apie seksualinius iškrypimus, siekiant vaikus apsaugoti nuo pedofilijos.
„Europa niekada neleis, kad dalis mūsų visuomenės būtų stigmatizuota, nepriklausomai nuo to, ką jie myli, jų amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų ar religinių įsitikinimų”, – aiškino EK pirmininkė, tuo netiesiogiai pripažindama, kad pedofilų teisės jai yra svarbesnės už Vengrijos vaikų teises.
Bet kokie teisiniai veiksmai, kuriuos gali inicijuoti U.fon der Lejen, turi sulaukti daugumos ES valstybių narių palaikymo. Birželį vykusiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime dauguma lyderių, vedami Nyderlandų, sukritikavo Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną dėl jo vadovaujamoje šalyje priimto įstatymo. Belieka priminti, kad Nyderlanduose jau seniai veikia „Pedofilų partija”, kuriai netgi leidžiama dalyvauti šalyje vykstančiuose rinkimuose, todėl tokia šios šalies iniciatyva neturėtų stebinti.
Savo ruožtu EVT pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) EP posėdyje pripažino, kad tokia karšta diskusija „nėra įprasta praktika” EVT viršūnių susitikimuose. „Mūsų pokalbis buvo reikalingas, sudėtingas ir kartais emocingas”, – sakė Š.Mišelis, būtinai akcentuodamas, jog tai neva rodo, jog seksualinių iškrypėlių vadinamosios teisės „nėra marginalus klausimas”.
Manoma, kad EK planuoja pradėti pažeidimo procedūrą, kuri savo esme yra panaši į teismo procesą. Ši procedūra gali baigtis ES Teisingumo Teismo skiriama bauda valstybei narei.
Didelė dalis Strasbūre susirinkusių europarlamentarų palaikė apgailėtinus U.fon der Lejen išpuolius prieš Vengriją ir jos perspėjimą dėl teisinių veiksmų, tačiau sveiko proto dešiniųjų pažiūrų EP nariai teigė kategoriškai palaikantys Vengrijos įstatymą.
Antai Prancūzijos europarlamentaras Nikolia Bė (Nicolas Bay) veiksmus prieš Vengriją tiesiai šviesiai pavadino „skandalingais”.
„Vengrija nori apsaugoti savo vaikus nuo genderizmo teorijos kliedesių. Budapeštas yra teisus”, – teigė politikas.
Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:
Vengrija nėra vieniša Europoje – juos palaiko ir lenkai, ir daugelis kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių, o ir Vakarų Europos dešiniųjų pažiūrų europarlamentarai tokiam vengrų įstatymui pritaria.
Norint šalį nubausti, visos procedūros yra labai sudėtingos, todėl, manau, pirmiausia bus taikomos neformalios spaudimo priemonės. Pavyzdžiui, pradėjus teisinę pažeidimų procedūrą lygiagrečiai bus taikomos ir ekonominio spaudimo priemonės, šantažuojant finansavimo mažinimu. Visiškai kraštutiniu atveju ES mėgintų daryti dar didesnę įtaką vidiniams politiniams procesams Vengrijoje, bet, manau, šis klausimas nėra toks svarbus, kad būtų šitaip nusitaikyta į konkrečią Viktoro Orbano valdžią, nors, ką gali žinoti… Kitas dalykas – kai vengrai blokuoja ES biudžetą, tuomet tai gyvybiškai svarbu, tačiau dėl homoseksualizmo propagandos draudimo jie neturėtų taikyti kraštutinių priemonių. Todėl spaudimas greičiausiai bus užkulisinis, netiesioginis, o oficialiai bus pradėta pažeidimų procedūra su perspektyva taikyti finansines baudas.
Labai dviprasmiška situacija dėl to susiklostė ir Lietuvoje. Štai užsienio reikalų ministras, Seimo pirmininkė ir premjerė yra linkę manyti, kad Vengrija elgiasi neteisingai, o prezidentas atsisakė pasirašyti Vengriją smerkiantį laišką, tuo sukeldamas didžiosios dalies visuomenės palaikymą. Šiuo požiūriu kyla esminis klausimas: jeigu didžioji dalis mūsų politinio elito visiškai ignoruoja absoliučios daugumos visuomenės nuomonę šiuo klausimu, tuomet kam tas „elitas” atstovauja? Šiuo atveju Lietuva tapo vidinės politikos įkaite ir atrodo, švelniai tariant, dviprasmiškai bei keistai.
respublika.lt