LIETUVOS SĄJŪDŽIO VILNIAUS SKYRIAUS TARYBA
ČEČĖNŲ TAUTAI
UKRAINOS GYVENTOJAMS
RUSIJOS GYVENTOJAMS
GEROS VALIOS ŽMONĖMS
Žiniasklaidai
K R E I P I M A S I S
RUSIJA 1996-04-21 NUŽUDĖ ČEČĖNIJOS PREZIDENTĄ DŽOCHARĄ DUDAJEVĄ
PRISIMINKIME LAIKUS KAI:
1991-10-27 Čečėnijos Prezidentu išrenkamas Džocharas Dudajevas.
1991-11-01, 02 čečėnų tauta ir laisvai išrinkta vadovybė juridiškai įformino nepriklausomos Čečėnijos Respublikos atsikūrimą.
1994 m. gruodžio mėn. 11 d. Rusija prieš Čečėniją pradėjo karą.
1996-04-21 Rusija žvėriškai nužudė pirmąjį Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentą Džocharą Dudajevą.
Žiauriai buvo nužudyti Čečėnijos Respublikos Ičkerijos Prezidentai: 2004.02.13 – Zelimchanas Jandarbijevas, 2005.03.08 – Aslanas Maschadovas, 2006.06.17 – Abdul-Chalim Sajdulajevas.
1997-05-12 Čečėnijos Respublika Ičkerija ir Rusijos Federacija, kaip lygiaverčios šalys Prezidentų A. Maschadovo ir B. Jelcino asmenyje pasirašė Taikos sutartį. Rusija šią sutartį sulaužė.
Nuo karo pradžios Rusija nužudė apie 300 tūkst. čečėnų, padarė žalos maždaug už 300 milijardų JAV dolerių
Rusija pavertė Čečėniją šiuolaikinės ginkluotės bandymų poligonu.
Pasaulio valstybės ir jų vadovai negynė skriaudžiamų ir žudomų čečėnų.
Prezidentas Džocharas Dudajevas pasišventusiai tarnavo demokratiškiems pasaulio idealams,
PRIVALU gerbti, saugoti ir populiarinti Džocharo Dudajevo atminimą, nes jis buvo, yra ir bus ŽMOGUS LEGENDA.
LANKYDAMASIS VILNIUJE apsilankyk Džocharo Dudajevo skvere, kuriame ant paminklinio akmens Prezidentui Džocharui Dudajevui užrašyta:
O, sūnau! Jeigu šimtmečio kito sulauksi
Ir ant aukšto Kaukazo sustojęs
Dairysies aplink:
Neužmiršk, jog ir čia būta vyrų,
Pakėlusių tautą
Ir išėjusių Laisvės – šventų idealų apgint.
ŠIS PAMINKLAS BYLOJA APIE RUSIJOS MILITARISTŲ TRIS ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ NUŽUDYTŲ ČEČĖNŲ ATMINIMĄ.
PRIMENAME, kad 1991 rugpjūčio 24 d. Ukraina paskelbė Nepriklausomybę. Ukraina, paskelbusi Nepriklausomybę, atsisakė atominės ginkluotės arsenalo, kuris tuo metu buvo mažesnis tik už JAV ir Rusijos. 1994-12-05 d. Budapešte, susirinkę valstybių vadovai L. Kučma už Ukrainą, B. Klintonas už JAV, B. Jelcinas už Rusijos Federaciją, D. Meidžoras už Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę pasirašė MEMORANDUMĄ, kuriame patvirtina jų įsipareigojimą susilaikyti nuo grėsmės ir jos panaudojimo prieš teritorinį Ukrainos vientisumą ir politinę nepriklausomybę ir kad niekada nebus panaudotos jų ginkluotės prieš Ukrainą. Kinija, Prancūzija įsipareigojo laikytis analogiškų garantijų.
KONSTATUOJAME, kad 2014 metų Rusijos karo pradžia prieš Ukrainą yra MEMORANDUMO ir kitų tarptautinių susitarimų dėl tarptautinio Ukrainos statuso ir valstybės sienų vientisumo pažeidimas. GEROS VALIOS ŽMONĖS JAU SENAI PRAŠO JAV, Didžiosios Britanijos valstybių vadovų, pasirašiusių 1994-12-05 Memorandumą, taip pat Prancūzijos, Kinijos ir kitų pasaulio valstybių vadovus pareikalauti iš Rusijos nedelsiant išvesti kariuomenę iš Ukrainos ir atlyginti padarytą žalą.
Vilniaus Sąjūdžio taryba sukūrė filmą apie Čečėnijos Prezidentą Džocharą Dudajevą „Nežudyk“ – žiūrėk www.sajudis.com NEŽUDYK
Tarybos pirmininkas L. Kerosierius
Pirmininko pavaduotojas P. Gvazdauskas
Pirmininko pavaduotojas V. Jakubonis
Tarybos nariai: A. Adamkovičius, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Augulis, G. Aukštikalnis, A. Budriūnas, J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva, A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė, P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, A. Kaziukonis, L. Kerosierius, Z. Mataitis, H. Martinkėnas, K. Milius, E. Mirončikienė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas
Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,
el. p. vilnius@sajudis.com www.sajudis.com
Vilnius, 2023-04-05