Rusijos valdžia aiškiai rodo, kad ji neketina nutraukti prieš Ukrainą vykdomos karinės operacijos ir nesiruošia trauktis iš Donbaso regiono. Didžiulės minios politikų, diplomatų, analitikų ir komentatorių stebėjo, kaip Rusija vykdo savo naują karinę operaciją, kurią pridengė skambiu „humanitarinės pagalbos“ šūkiu. Įdomu buvo regėti, kaip politikai ir diplomatai apsimeta naiviais personažais, gaudančiais rusų diplomatų patikinimus apie „humanitarinį konvojaus pobūdį“ ir užmerkiančiais akis į akivaizdžius tos ilgokai ruoštos operacijos tikslus. Rusija išmoningai pasitelkė ir Tarptautinį raudonąjį kryžių, kuriam buvo pavesta užduotis atlydėti karinių sunkvežimių vilkstinę iki Ukrainos sienos, o jau vėliau Kryžiaus atstovai kartu su ukrainiečių muitininkais ir pasieniečiais buvo nustumti šalikelėn.
Pasaulis vėl išgirdo, kaip Ukrainos valdžia trukdanti Rusijai suteikti rusakalbiams humanitarinę pagalbą. Rusijos paaiškinimai buvo paremti agresyviu įspėjimu, kad ji panaudos karinę jėgą, jei bus trukdoma kolonai judėti. Netrukus pamatysime, kam ir kaip bus naudojami tie sunkvežimiai. Tikriausiai, nėra tokių naivuolių, kurie nenujaustų, ką Ukrainos valstybės plėšytojų gretose veiks juos vairavusių ir lydėjusių kariškių kontingentas.
Kariniai sunkvežimiai padidins prieš Ukrainą kovojančių pajėgų mobilumą, leis greitai gabenti sunkiąją ginkluotę. Gal net pridengtą ta balta „humanitarine“ spalva, kad ukrainiečiams stabdant tokius veiksmus būtų galima šaukti pasauliui, neva „chunta“ trukdanti teikti pagalbą taikiems civiliams gyventojams. Rusija niekaip negalėjo leisti, kad toje kolonoje būtų ir ją lydinčių Kryžiaus atstovų bei ukrainiečių pareigūnų – nereikalingi jokie nepriklausomi ar suinteresuoti liudininkai. Dar vienas svarbus dalykas – Ukrainos prezidento ir naujosios valdžios pažeminimas. Didžiosioms Vakarų šalims vis raginant abiejų šalių prezidentus sėsti prie derybų stalo, Rusija aiškiai parodo ukrainiečiams, kaip ji tuos raginimus vertina ir kiek į juos įsiklauso. Kviestam į pokalbį Ukrainos prezidentui – grasinantis karinis įsilaužimas į šalį toje vietoje, kur kariuomenė nevaldo sienų. Rusijos prezidentas V. Putinas visam pasauliui tarsi sako: ką man kalbėti su tokiais, atsiprašant, politikais. Ukrainos prezidento įžeidinėjimas turi savų tikslų – kuo toliau stumti ukrainiečius nuo bet kokių derybų, aiškinant pasauliui apie jų „nenorą“ ir „nesukalbamumą“.
Vakarų šalys niekaip nepadėjo ukrainiečiams išvengti Rusijos paspęstų „humanitarinės pagalbos“ spąstų. Tų šalių politikams bei juos aptarnaujantiems analitikams turėtų būti aišku, kad Rusija nesiruošia palikti Ukrainos ramybėje – juo labiau ukrainiečiai verš žiedą apie Donecką, juo didės tiesioginės karinės intervencijos pavojus, kurį kaip tik ir liudija baltoji karinė vilkstinė. Rusijai svarbu išlaikyti Donecko placdarmą iki žiemos ir jame įsitvirtinti. Jei Ukrainos armija sėkmingai užbaigtų antiteroristinę operaciją, tai ji perimtų ir sienų kontrolę, o šito Rusija negali leisti. Antrą kartą Rusijai jau nebepavyktų sukelti vadinamojo „separatistinio“ judėjimo, nes dauguma to regiono gyventojų jau savo kailiu patyrė, ką reiškia gyventi valdomiems Rusijos palaikomų ginkluotų banditų. Tad dabartinę kovą dėl tos Ukrainos dalies Rusijos valdžia suvokia kaip istorijos suteiktą šansą, kuriuo žūtbūt reikia pasinaudoti. Veikti pribloškiant įžūlumu. Nesibaiminant jokių vadinamųjų „raudonųjų linijų“, nes visos tokios linijos yra vien politinės vaizduotės dalykas. Vieni jas įsivaizduoja taip, o kiti – kitaip. Kokių linijų bereikia stebint, kaip Rusija apšaudo ukrainiečius karius, kaip karinės mašinos įsiveržia į Ukrainos teritoriją. Klausimas visada vienas – kokiu kariniu būdu bus atsakoma į tuos ar kitus agresyvius veiksmus. Kol kas Vakarų šalys, taip pat ir NATO tik galvoja apie Rusijos sulaikymo strategiją, o Rusija žino, kad kol kas tos strategijos nėra. Kaip ta strategija pradės veikti, tada ir nusistovės tam tikros „raudonos linijos“. Tad agresijai laikas palankus. Juolab kad V. Putinas šitaip išsprendžia ir savo prezidentavimo iki gyvos galvos klausimą.
Viena keista detalė, nesulaukusi komentatorių dėmesio. Ukrainos prezidentas P. Porošenko, kaip ir buvo žadėjęs, traukiasi iš verslo ir išparduoda savo aktyvus. Prezidento turtas vertinamas 1,3 mlrd. dolerių. Tad yra ką parduoti. O pardavimą vykdys Rotschildų kompanija.
tiesos.lt