Aktualijos

Seimo rinkimams artėjant: parlamentinės partijos apgynė partijų privilegiją kelti ir kandidatų sąrašus

Written by admin · 10 min read

Rugsėjo 24 dienos vakariniame posėdyje Seimas atmetė savo nario Vytauto Antano Matulevičiaus pateiktą Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų suteikta teisė ir visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti Seimo rinkimuose bei kelti savo kandidatus ne tik vienmandatėse, bet ir daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Ketvirtadienio vakarą siūlymo suvienodinti partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų teises dalyvauti Seimo rinkimuose liko svarstyti 30 Seimo narių: posėdžio pabaigoje už siūlomas pataisas balsavo 5 Seimo nariai, 14 pasisakė prieš, 10 susilaikė.

 Įstatymo pataisų autorius tokius balsavimo rezultatus pakomentavo vienreikšmiškai,: „Gavusios pamoką per savivaldos rinkimus, kuriuose visuomenininkai atėmė iš partijų dalį vietų savivaldybių tarybose ir net mero postų, partijos nusprendė nebežaisti demokratija ir ryžtingai užkirto kelią įstatymo projektui.“

Su V. A. Matulevičiaus pasiūlytomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis galima susipažinti ČIA (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1066905).

Tiesos.lt skaitytojams siūlome susipažinti ir su šio siūlymo svarstymo eiga:
Stenograma

18.07 val.

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 pakeitimo projektas Nr. XIIP-3426 (pateikimas)

Kolegos, kitas 2-12 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-3426. Pranešėjas – V. A. Matulevičius. Prašau. Pateikimo stadija.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis primininke, gerbiamieji kolegos, teikiamu įstatymo projektu aš siūlau suteikti teisę visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti Seimo rinkimuose ir kelti savo kandidatus tiek vienmandatėje, tiek daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kitaip sakant, įgyti tokią pačią teisę kelti kandidatų sąrašą, kaip kelia ir politinės partijos.

Aš trumpai, nors vėlus laikas, keliais žodžiais priminsiu šio klausimo priešistorę, kuri viską pastato į savo vietas. Viskas prasidėjo nuo to, kad 2010 m. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė, kad rinkėjams rinkimuose į Europos Parlamentą turi būti garantuota tokia pati teisė balsuoti ne tik už partijų keliamus kandidatus, bet ir už kitus subjektus. Atsižvelgdamas į tai, Seimas po kelerių metų, tai vyko užpernai, priėmė atitinkamą sprendimą ir suteikė teisę rinkimuose į Europos Parlamentą visuomeniniams rinkimų komitetams kelti savo kandidatus. Praėjusiais metais buvo žengtas dar vienas logiškas žingsnis – tokia teisė visuomeniniams rinkimų komitetams buvo suteikta savivaldos rinkimuose.

Ką aš noriu tuo pasakyti? Telieka mums, Seimui, žengti paskutinį logišką žingsnį ir suteikti šią teisę visuomeniniams rinkimų komitetams ir rinkimuose į Seimą, kad jie įgytų tokias pačias teises kelti savo kandidatus vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Aš labai gerai suprantu šio klausimo sudėtingumą, tai jau pajutau šiandien rinkdamas parašus už šį projektą. Labai suprantu tuos nuogąstavimus, bet mes puikiai suvokiame (kaip pavyzdį pateiksiu), kad kažkada buvo labai nuogąstaujama dėl to, kaip čia dabar galima suteikti rinkėjams teisę tiesiogiai rinkti merus. Čia sėdi kolegė M. Petrauskienė, kuri tuo užsiėmė, puikiai žino šio klausimo istoriją, bet vis tiek, kaip Maironis sakė, nesustabdysi upės bėgimo, vis tiek atėjo tokia akimirka, kai teko suteikti šią teisę. Ir ką? Dangus nesugriuvo. Aš manau, atsirado didesnis piliečių susidomėjimas rinkimais, žmonės vėl, bent jau dalis, kiek aš galiu spręsti, patikėjo tuo, kad jie per rinkimus kai ką sprendžia, kad tie išrinkti merai bus jiems atskaitingi.

Lygiai taip pat būtų galima pasakyti ir apie žmonių teisę matyti Seime savo nepartinius kandidatus. Aš priminsiu, kad, Teisingumo ministerijos duomenimis, šiais metais partijoms Lietuvoje priklauso 116 tūkst. žmonių. Žinote, nuo bendro skaičiaus, nuo suaugusiųjų skaičiuojant, nežinau, bijau suklysti, tai yra tik kokie 5 %. Lieka didžiulis, lemiantis… (Balsai salėje) Visi žinote? Ačiū. Jeigu visi žinote, todėl ir kviečiu visus paremti šį įstatymo projektą, nepabijoti tos konkurencijos, kuri praturtins mūsų politinį gyvenimą, kuri leis ateiti naujiems veidams, kitokio patyrimo žmonėms, jie suteiks politiniam gyvenimui įvairovės, pagerins piliečių atstovavimą. Aš ne be reikalo priminiau, kiek Lietuvoje yra politinių partijų narių. Visiškai logiška, kad ta lemiama didžioji visuomenės dalis turi teisę turėti valdžios institucijose savo atstovus. Nepabūkime tos konkurencijos, parodykime, kad esame drąsūs…

PIRMININKAS. Kolega, klausti skirta 10 minučių.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). …kad turime pasitikėjimo savo jėgomis ir nebijome konkurentų. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Turbūt nespės, nes labai ilgai užtrukote pristatydamas klausimą. Klausia M. Petrauskienė.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip žinome, gerbiamasis kolega, visuomeniniai rinkimų komitetai yra įteisinti ir Europos Parlamento, ir vietos savivaldos rinkimuose, o Konstitucinis Teismas, kaip jūs sakėte, išaiškino, kad piliečiai, norėdami kandidatuoti, būti renkami ir išrinkti, jiems neprivalu būti kokių nors partijų sąrašuose. Bet Seimo rinkimuose yra taikoma mišri rinkimų sistema. Visi piliečiai, niekas nedraudžia, gali kandidatuoti, būti renkami ir išrinkti. Ar jums neatrodo, kad jūs siekiate sulyginti, na, ne visai sulyginamus dalykus? Kelia labai daug abejonių, ar savo teisine forma, savo veiklos forma partijos ir visuomeniniai komitetai gali būti lygūs? Partija pagal įstatymą yra juridinis asmuo, kuris turi savo politinius tikslus, siekia valdžios, o visuomeninis rinkimų komitetas yra tik tiems rinkimams sudarytas komitetas ir jo veikla baigiasi pasibaigus rinkimų kampanijai, o kartais dar anksčiau. Ar čia dabar būtina Seimo rinkimams…

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ponia Milda, aš norėčiau priminti, kad (ačiū už klausimą) ta rinkimų komiteto veikla nesibaigia tuo atveju, jeigu jų atstovai yra išrenkami į valdžios institucijas. Jūs paminėjote visuomeninio rinkimų komiteto teisę, kad jie gali ramiausiai kelti kandidatus vienmandatėje apygardoje, taip? Bet tada suprantat, kokia susidaro padėtis? Partijų nariai gali kandidatuoti vienmandatėje rinkimų apygardoje, o jeigu jie pralošia vienmandatėje rinkimų apygardoje, gali būti išrinkti pagal sąrašą daugiamandatėje. Nepartiniai šitos teisės neturi, tie, kurie nėra partijų sąrašuose. Ar tai yra lygiavertės sąlygos? Aš esu tikras, kad tai yra nepartinių diskriminacija ir tai labai lengva įrodyti. Jūs, partijų nariai, turite dvigubą galimybę patekti į Seimą. (Balsai salėje) Ir bijote konkurencijos, taip? Prašau.

PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, aš nežinau, gal negerai pasakysiu, bet kažkoks profesionalumas ir šitoje srityje turėtų būti. Aš suprantu paprastą žmogišką supratimą, kad taip turėtų būti, kaip jūs sakote. Bet vis tiek čia valstybės valdymo klausimai. Profesionalumo jiems reikia, negalima maišyti panašių dalykų pagal išvaizdą, kai turinys visai skirtingas.

Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį prieš klausdamas, kad tauta ir dabar turi teisę būti renkama, išrinkta, rinktis, ką išrenka. Suprantate, jūs sakote, dar vienas, paskutinis žingsnis. Ne paskutinis, žengiant pagal jūsų logiką paskutinis žingsnis būtų Prezidento rinkimai. Tai ne paskutinis. Ir visiškai nerimtas argumentas, aš turiu šešis anūkus, anūkai manęs jau taip negąsdina, bijai, nebijai, padaryk, tu bijai, tai tu padarysi. Suprantate, mano klausimas yra toks. Prašom pasakyti, pagal teises ir pareigas partijų, tų komitetų kokie yra skirtumai, kuo skiriasi?

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Skiriasi tuo, kad partijų nariai, patekę į valdžią, įsivaizduoja, kad jie yra amžini ir nepakeičiami, kaip kolega Mečislovas. Ir jaučiasi labai dideliu profesionalu, kad negali ateiti žmogus ne iš partijos.

PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.

G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mes kalbame, kad trys lietuviai – jau dvi partijos. Mes turime tiek partijų. Jeigu žmonės neranda, į kurią partiją iš tokios daugumos, tai kas čia per komitetas. Mano galva, visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse didelė pažanga, kai yra 3–4 partijos ir visiems užtenka. Mano klausimas, ar jūs nemanytumėte priešingai, kad nereikėtų mažinti partijų skaičiaus, kelti kartelę iki kokių 10 tūkst. narių? Taip pat ir komitetas, jeigu turėtų kokius 10 tūkst., galėtų kandidatuoti. Kaip jūs manote?

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Matote, be abejo, turint valdžią, galima priimti valingus sprendimus, bet gali spręsti rinkėjai, kaip tą skaičių mažinti, tiesiog nebalsuodami už kitas partijas. Iš esmės Lietuvoje ši tendencija ryškėja. Aš visiškai suprantu, kad yra politinė sistema, puikiai veikianti Vakarų valstybėse, kur yra dvi partijos. Bet vis dėlto ta tradicija irgi nenusistovėjo iš karto. Šitos tradicijos nusistovėjimui labai didelę reikšmę turėjo visuomenė, piliečių nuomonė. Šiuo atveju aš ne be reikalo priminiau, kad didžioji dalis nėra partijų nariai, kad žmonės nori didesnio pasirinkimo, nori atstovavimo ne tik pagal tas ideologijas, kurias deklaruoja pagrindinės partijos, jie nori matyti valdžioje ir gerbiamų nepartinių žmonių, kurie turi autoritetą ir kuriuos jie pažįsta. Rinkimų komitetai, kaip parodė patirtis, buriasi dažniausiai savivaldos lygmeniu, kur vieni kitus pažįsta ir gali spręsti. Neužtverkime tam kelio ir nebijokime konkurencijos, tikrai dar kartą kviečiu. Nepralaimėsite rinkimų, atsiras vienas kitas kandidatas, vertas palaikymo.

PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, čia kolegė Milda labai gerai išaiškino, tačiau aš noriu paklausti jūsų. Pavyzdžiui, partijai Teisingumo ministerijoje užregistruoti reikia apie 2 tūkst. narių, o dabar tie jūsų komitetai gali turėti po 3–4 narius ir turėti vienodas teises kaip partija. Kaip jūs tai vertinate?

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą, gerbiamasis Rimai. Iš tikrųjų, kad tai nebūtų visiškai neatsakinga procedūra, aš siūlau šiuo projektu, kad sudarydami kandidatų sąrašą rinkimų komitetai privalėtų surinkti 2 tūkst. parašų. 2 tūkst. parašų, tuo labiau kad, sakau, dažniausiai konkrečiame mieste ar konkrečioje savivaldybėje rinkimų komitetai susiburia, tai yra pakankamai daug ir tai atsijos tuos atsitiktinius žmones, kurie galbūt iš tikrųjų nori pažaisti šita galimybe būti išrinkti. Tai yra tam tikras saugiklis. Aš puikiai suprantu, kad reikia atsakingai į viską žvelgti.

PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis bendravardi, kai jūs tą idėją iškėlėte, aš dėl rinkimų irgi buvau optimistas, kad čia viskas gerai. Tačiau gyvenimas atskleidė visus trūkumus ir kai kurių žmonių tam tikrus išsišokimus. Jūs sakote – nebijokite konkurencijos. Čia yra ne konkurencija, čia yra bėgimas nuo atsakomybės. Konkrečiai duodu Prienų pavyzdį. Buvęs vienos partijos skyriaus pirmininkas nieko nelaimėjo, tapo kitos partijos pirmininku, gavo mandatą, prasitrynė ketverius metus, nieko nebijo, ir jis negali nieko pasakyti savo rinkėjui. Jis pabėgo ir automatiškai tapo visuomeninio judėjimo dalyviu, vėl tapo tarybos nariu. Bėgimas nuo atsakomybės – tu už nieką neatsakai. Štai yra problema! Jei būtų visi tokie žmonės, kaip tu pats galvoji, aš pritariu, bet daugelis yra tik (…) ir apgaudinėjimas žmonių, ir bėgimas nuo atsakomybės. (…) darosi.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū už klausimą. Jis labai įdomus. Bet aš esu įsitikinęs, kad tų visų neigiamų reiškinių ir neigiamų žmonių, apie kuriuos jūs kalbate, galima įvairių rasti tiek partijose, tiek rinkimų komitetuose. Bet vis dėlto, jeigu dabar pažvelgtume į jau įvykusius savivaldos rinkimus, ar vis dėlto Lietuva įgijo ar prarado, kad leido dalyvauti visuomeniniais rinkimų komitetams? Aš esu įsitikinęs, kad įgijo, nes tikrai atsirado naujų veidų. Išsiplėtė atstovavimas. Žmonės turėjo didesnę pasirinkimo galimybę. Tai aš vertinu kaip teigiamą reiškinį.

O dėl atsakomybės. Jei žmogus… Visų pirma jie atskaitingi rinkėjui, tiek partijų nariai, tiek nepartiniai, kurie kuria visuomeninius rinkimų komitetus. Jeigu jie išrenkami į valdžią, jie įgyja papildomą atsakomybę, nes žmonės jais jau pasitikėjo. Aš manau, kad jie lygiai taip pat susaistyti atsakomybės prieš rinkėjus, kaip ir susaistyti politinių partijų nariai. O gal net ir daugiau kartais, nes už juos balsuojama kaip už papildomą viltį.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia P. Narkevičius. Prašyčiau labai trumpai klausti, trumpai atsakyti.

P. NARKEVIČIUS (DPF). Taip, trumpai. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad emocijos kartais kyla, kartais nurimsta, bet diskusijos visada mūsų demokratinėje valstybėje yra geras dalykas. Čia žiūrint į šį klausimą reikėtų keisti ne vieną įstatymą. Jūs tą tikriausiai puikiai žinote. Aišku, teisės, pareigos, atsakomybė, tikslai – tie dalykai, kuriuos dar reikėtų papildomai apibrėžti. Kaip jūs įsivaizduojate tai, sakykime, kaip kompleksą padarius? Ačiū.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Teisės departamentas pasakė tam tikrus, aš pripažįstu, trūkumus, bet jie yra nesunkiai pašalinami, jeigu kas nors nenumatyta, sakykime. Kaip pavyzdį pasakysiu, kad nepaminėta, kad ir vienmandatėse rinkimų apygardose reikalingi parašai. Čia yra nesunkiai pataisomi dalykai. Čia yra svarbu priimti principinį sprendimą. Viskas yra išsprendžiama. Tai yra viskas dabar priklausys nuo to, ar dabar bus (gaila, kad ta salė tuščia ir tiek mažai Seimo narių liko) priimtas sprendimas užkirsti kelią net ir tolesniam šios problemos svarstymui, ar mes vis dėlto atversime kelią ir bandysime padiskutuoti, pasiginčyti ir po to priimti sprendimo? Nėra neišsprendžiamų problemų.

PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū.

PIRMININKAS. Iš tiesų išsamiai atsakėte į klausimus, išsamiai pristatėte. Motyvai už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesu aš visai už, nežinau, kaip pasielgti. Aš sutikčiau, jeigu kolega V. A. Matulevičius keltų tokią idėją, kad čia reikėtų tik žiūrint į pavadinimą sulyginti. Tada gali būti visuomeniniai judėjimai, bet jeigu jiems yra keliami visi tie patys reikalavimai, kaip ir partijoms… (Balsai salėje) Tada praranda prasmę.

Bet jei tai yra palengvintas variantas per rinkimus, tai kam tada reikalingos partijos? Tada visos partijos turi persivadinti visuomeniniais judėjimais. Kam reikia registruoti įstatus, suvažiavimus? Tai yra didžiulė mašinerija, kolega! Tai jūs padarysite? Tai, kad partijos sugrius ir virs visuomeniniais judėjimais. Bet nereikia to, mano nuomone, nes partijos… Jūs sakote, kad pasirinkimų gausa yra gėris. Nesutinku. Pasirinkimų kokybė yra gėris. Jūs sakote, kad profesionalumas ir kad žmonės ilgiau pabūna yra blogis. Aš manau, krepšinyje profesionalumas yra gėris. Kodėl politikoje profesionalumas yra blogis? Jei žmogus pradeda nuo eilinio partijos nario… Kas jūsų partijoje neįvyko. Ir neįvykus, nesėkmingas projektas. Tai jūs išmokote per šią pamoką nesėkmingą pamoką, dalis jūsų perėjo į kitas partijas tam, kad pratęstų sėkmingą politinę karjerą. Aš manau, kad jie protingai pasielgė, nes, pasirodo, sukurti partiją reikia profesionalumo, bet nereikia užpakalinių durų. Na, negerai jūs samprotaujate. Aš sutikčiau su viena sąlyga ir balsuočiau už, jeigu sakote…

PIRMININKAS. Laikas, kolega!

K. MASIULIS (TS-LKDF). ..sąlygos, tik kitoks pavadinimas, tai tada gerai.

PIRMININKAS. Kolegos, kaip suprantate, nesuteiksime žodžio M. Petrauskienei, nes K. Masiulis kalbėjo prieš. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 29 Seimo nariai: už – 5, prieš – 14, susilaikė 10. Nepritarta.

M. Petrauskienė. Prašom. Replika po… Ar replika?

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš balsavau prieš.

PIRMININKAS. Kaip sakote?

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Aš balsavau prieš, nepritariu.

PIRMININKAS. Prieš? Į protokolą įrašysime – M. Petrauskienė prieš. V. A. Matulevičius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Norėčiau pasinaudoti teise į mažą repliką. Balsavimo rezultatai yra labai iškalbingi, jūs parodėte, kad iš tikrųjų bijote konkurencijos. Kolegos, aš turiu tokį pasiūlymą. Gerbiamasis Kęstuti Masiuli, pagal jūsų visų veiksmų logiką ir argumentavimą, tai jūs dabar atšaukite teisę visuomeninimas rinkimų komitetams dalyvauti savivaldos rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose. Nepalikite stovėti vištos ant vienos kojos. Tada uždrauskite, ir viskas, ir bus išspręstas klausimas. Nepalikite hibrido. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime sutarti? M. Petrauskienė dar nori repliką. Prašom. M. Petrauskienė.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tiek europinė patirtis, tiek pasaulinė patirtis rodo, kad nieko kito gudriau nesugalvota, kaip siekti valdžios per politines partijas. Čia, Seimo rinkimuose, yra mišri rinkimų sistema, tikrai nieko nereikėtų. Ir vėlgi, gerbiamasis Vytautai, yra didžiulis skirtumas rinkimų komiteto ir politinės partijos. Politinė partija, kai ją išrenka, ji atsakinga ir, jeigu blogai dirbama, rinkėjai nubaudžia. O rinkimų komitetai? Jų po rinkimų nebelieka, lieka tik veidai, kaip jūs sakote. Štai dabar po savivaldos rinkimų, kai buvo rinkimų komitetai, kur jie? Liko tik veidai.

PIRMININKAS. K. Masiulis – replika.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pritarčiau kolegei iš kairės. Aš matau visai produktyvią, beje, diskusiją, kuri yra svarbi. Aš manau, kad iš tikro rinkimų komitetais rinkėjai dabar turėtų labai stipriai nusivilti, nes paaiškėjo, kad išrinko merą, o tas meras yra vienas dilgėlyne. Jeigu jis nori toliau tęsti politinę veiklą, atsakingą politinę veiklą, jis privalės prisišlieti prie vienos ar kitos politinės jėgos, kuri rimtai, atsakingai žiūri.

Antra. Partijos ne tik kelia ir moko žmones, bet ir baudžia. Štai šiandien mes A. Butkevičiaus kailiuką skalbėme. Žiūrėkite, dar neaišku, kuo čia baigsis, bet partijos net ir pačius vadovus, jeigu kas, baudžia, nušalina, pakeičia. O komitetai niekam niekada neatsakingi. Jūs, sakau, nenorėkite dar supaprastinti ar sunaikinti tą sistemą. Jau jūsų partija su N. Venckiene priešakyje buvo virusas, o jūs norite dar didesnio viruso. Nereikia tų virusų. Amerikoje yra dvi partijos ir tai yra demokratiškiausia pasaulyje valstybė.

PIRMININKAS. Kolegos, aš suprantu, kad daug kas norėtų dviejų partijų. Kolegos, aš norėčiau paprašyti, kolegos, jūs turite teisę, Stasy, bet aš norėčiau pabaigti procedūrą, nes aš maniau, kad jūs dėl procedūrų, procedūra yra paprasta. Ką mes darome su pateiktu projektu, ar atiduodame tobulinti, ar atmetame? Balsuojame, kolegos. Kas pritariate, kadangi aš pasiūliau pirma, kad būtų tobulinama, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, už atmetimą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Manyčiau, yra ką tobulinti.

Balsavo 28 Seimo nariai: už tai, kad būtų tobulinama – 6, prieš – 22. Vadinasi, netobulinsime.
Kolegos, atsiprašau, tobulinsime, nes reikia 36, kad atmestume. 36 nėra. Jūs tobulinate, iniciatoriai turi teisę. Deja, šiandien tiek jau yra Seimo narių.

Kolegos, turiu pasiūlymą registruotis.

Užsiregistravo 30 Seimo narių (žiūrėti ČIA).

Rugsėjo 24 d. vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)

Šaltinis: lrs.lt