Įsisegti neužmirštuolės žiedą ir dar ne bet kur, bet prie savo širdies – pasiūlė konservatoriai, kaip atminties ir pagarbos ženklą Sausio 13-osios minėjimo dieną. Na, kad iniciatyvą palaikė dalis jaunimo organizacijų – nenuostabu, nes istorijos baltos dėmės dar neužpildytos mokykliniuose vadovėliuose. Bet kad idėją palaiko seimo narys – istorikas dr. Arvydas Anušauskas – tai jau įtartina.
Jam nereikia pildyti istorijos spragų – jis tikrų tikriausiai žino neužmirštuolės šaunią fašistinę praeitį, bei dabartinę žuvusių masonų atminties simboliką. Būtent šį net nekontraversiškai, o ypač neigiamai pasaulio vertinamą neužmirštuolės šeimininkų simbolio šleifą A.Anušauskas privalėjo išaiškinti ir Prezidentūros entuziastams, o ne palaikyti idėją daug agresyvesnę nei svastika.
Tačiau… yra kaip yra ir belieka pasidaryti išvadas artėjantiems rinkimams. Juk tiek rudų (fašistų), tiek raudonų (komunistų) socialistų tikrasis tėvas vienas ir tas pats Mordochėjus Levi, prisidengęs Markso slapyvardžiu sukūrė maksizmo teoriją ir užsprangino visą pasaulį. Socializmo šmėkla, paskandinusi kraujyje Europą, šiandien jau valkiojasi po visą planetą, palikdama tą patį kruviną pėdsaką.
Na, o Lietuvėlė nepadarė desovietizacijos, todėl vienas iš Mordochėjaus benkartų, persikrikštyjęs komunizmas ir toliau naudojasi šeimyniniu paveldu – neužmirštuole. Juo labiau, kai Prezidentė yra baigusi ir Maskvos marksizmo akademiją ir JAV Džordžtauno universiteto valdymo kursus. Taip kad Daukanto gatvėje apsijungė išblaškytos pasaulyje šeimynėlės neužmirštuolės ideologijos paveldas.
Gražu?
Ir visai nesvarbu, kad lietuvių tautinė gėlė yra rūta,ir kad būtent rūtą sėjo sesutės ir su rūtų vainiku broleliai lietuviai jojo į karus. Šiandien Prezidentė kuria naujas tradicijas, net neatsiklaususi tautos. Ir kaip dar neatsiklausti, jei atsakymo galima ir negirdėti, kaip dėl AE statybos arba žemės nepardavimo užsieniečiams?!
Ne lietuviškos kilmės Lietuvos vadovams (ar tai grafams, ar tai polikarpovnoms) visai nesvarbus Lietuvos Statutų principas neleisti įsigyti nekilnojamą turtą ir užimti pareigūno postą svetimšaliams. Šis valstybę ginantis reikalavimas – senai sumintas… Sutrypus pamatinę valstybės apsaugą, belieka pakeisti tautos ideologiją, o tai daug svarbiau, kad ir vėl nenudainuotų lietuviai dabar jau ES, kaip nudainavo SSSR.
Juo labiau, kad antrojo supervalstybės monstro šešėlis jau ryškėja ir būtent postkomunistinės šalys, tame tarpe ir Lietuva, pirmosios pastebėjo, kad nuo meškos į vilko dantis įkliuvo!
O čia dar ir senosios Europos valstybės subruzdo tiek su referendumais, tiek su ES valdymo kritika ir rodo visai nepriimtimą pavyzdį naujokėms. Štai ,kad ir Margaret Tetčer nuomonė apie ES, kaip apie supervalstybės valdymą – vien tik skyriaus pavadinimas “Europa: ašaros ir košmarai”, ką sako?! Pirmiausiai kas atkreipė dėmesį – tai Geležinės Ledi tvirta nuomonė apie ES – kad tai didžiulė klaida, prieštaraujanti sveikam protui ir negali būti vykdoma rimtai!!! Tos naujos valstybės kūrimą reikia sustabdyti, apriboti ir su juo susidoroti!!!
Va je!
Pasirodo, kas Margaret Tetčer ne tik įtarė apgaulę, bet ir didžiulę grupinių ir klaninių interesų, einančių ranka rankon su aiškiu materialiniu gudravimu ir korupcija.
Taip lyg kalbėtų apie Lietuvą, kurioje Prezidentė žada papurtyti neteisėtai turtą įsigijusius, bet vietoj to net europinio turto mokesčio neima. O krizę ant ubagėlių pečių ištempė ir už tai gavo apdovanojimą ! Va čia tai triguba apgaulė – aiškiai lenkiame ES!
Margaret Tetčer gerai žino istoriją ir su Hitlerio vieningos Europos kūrimo žlugimu ir su SSSR “badmyriniu klestėjimu” bei “perstroika”. Ji puikiai išmano europinio mito šaknis, siekiančias apjungti ir lygtai pakartoti kas geriausia šiame kontinente buvo tiek Graikijos, Romos valdyme ir idėjose apjungiant krikščionybę, liberalizmą, internacionalizmą. Tačiau…
Tačiau už tokios vizijos Margaret Tetčer mato realią tuštumą, kurios priežastys griežtai suklasifikuoja ir motyvuotai išdėto mažne 10 – čia aspektų. Ir gale jos išvada, deja, kad jei Europa ir gali kuom nors sužavėti, tai tik savo kontrastais ir prieštaravimais, o ne sąryšiu ir vieningumu!!! Jau vien kalbos skirtumas neperžengiama riba, o kur dar kiti faktoriai?
Pats pirmasis kaip virš valstybės trūkumas – kad ji nėra ir nebus demokratinė, ir negali tokia būti, nes ES kūrimo prielaidos melagingos, be narių nuomonės, be atskaitomybės, be kontrolės ir atsakomybės, kas iškart sąlygoja piktnaudžiavimą.
O ką mes matome Lietuvoje? Tautos turto prichvatizacija pradedant ir valstybės praskolinimu vaikų ir vaikaičių ateitimi užbaigiant. Tauta nemato nei biudžeto projekto, nei ataskaitos už vykdymą. Maža to, netgi pasipiktinimas tokia padėtimi, pasiekęs Konstitucinį Teismą, netgi sulaukus teigiamo tautai sprendimo, valdžia nevykdo neskundžiamo aukščiausios institucijos sprendimo!
Maža to, Margaret Tetčer konstatuoja “valstybės valstybėje” ES sukūrimą, kurį posovietinės valstybės žinojo ir kentė 50 metų kaip pačią agresyviausią instituciją – KGB.
O šalia “valstybės valstybėje” Margaret Tetčer labia neigiamai vertina centralizuotų sprendimų, bei jų slaptumo sistemą, kuri formuoja kyšininkavimą ir nekompetenciją. Čia mes visi, išgyvenę socialistinį centralizmą galime ne tik pritarti, bet ir konstatuoti jį šiandienos gyvenime tarp tų pačių Lietuvos institucijų: prezidentūra-VSD.
ES centrinės valdžios neatskaitingumui, sukčiavimui stabilizuoti siūloma sukurti europinę baudžiamąją ir procesinę sistemą, kaip federalinę teismų sistemą. O tai dar vienas žingsnis, siaurinant ES valstybių-narių suverenintetą bei kuriant viršvalstybę.
Tų pačių tikslų ir pasekmių, sunaikinant narių suverenitetą yra ir siekis įvesti eurą. Euro šalininkai net nedangsto politinės euro įvedimo reikšmės: europinė valiuta – tai pagrindinis viršvalstybės programos akcentas.
Beja, yra ir daugiau panašiai skausmingų ir pražūtingų tautoms akcentų: tai adresas ir kalba. Posovietiniai piliečiai dar mena valkatos dainą “naš adres ne dom i ne ulica, naš adres sovieckij sojuz” (“mūsų adresas nei namas, nei gatvė,mūsų adresas sovietų sąjunga”). Pasekmės šioje srityje – 80 proc. visų nusikaltimų daro imigrantai.
Kalbos klausimas dar skausmingesnis, nes susijęs su tautos savimone, saviraiška, kultūriniu paveldu ir nacionaliniu savitumu. Taigi, įvedant vieną kalbą (kaip SSSR – rusų, o JAV – anglų), pažeidžiamas nacionlinių vertybių suverenitetas.
Kad nacionalinį savitumą būtina išlaikyti Margaretai Tetčer pritaria ir Šarlis de Golis ir eilė didžių Europos politikų, nes pasekmės, tai bedvasė būsimų europiečių karta be idealizmo, tampa vulgariuoju amerikonizmu. Jau vien vaivorykštinė lytinė orientacija kiek sukėlė socialinių, medicinių ir kriminalinių problemų?! Ir ES jau pradeda atsitokėti, ką rodo “Estrelos rezoliucijos” atmetimas Europarlamente.
Bet tai tik atsitokėjimo pradžia, tačiau ir ji jau rodo europarlametarų prablaivėjimą. Tuo tarpu Anglijoje jau rado ir realų suverenios valstybės veiksmą – referendumo euroklausimu forma, bei pradėtos dikusijos dėl išstojimo iš ES įteisinimo pagrindų!!!
Jei Anglija pajuto Briuselio sprendimų kenksmingumą šalies interesams, jei susiprato, kad “veto” teisė – praktiškai “užmiršta”, tai demokratijos citadelė – Didžioji Britanija – iškėlė lozungą “Europoje, bet ne po jos padu”! O tai reiškia, kad bunda ne tik Baltija, bet ir Atlantas, bei deda pastangas sustabdyti tironišką, autoritarinę valdžią ir išsaugoti laisvę bei demokratiją.
O Lietuvos Seimas pasipuošė masonų simboliu! Bet ne rūtos šakele! Geras skiriamasis ženklas artėjančiuose rinkimuose pagal gėlę atlape: kas su rūta – tas už tautą, kas su neužmirštuole – tas už pasaulinę masoniją. Labai aišku už ką balsuoti.
Atsiuntė Algis Bučinskas, Australija