2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininko Zigmo Vaišvilos ir valdybos nario ir Teisingumo grupės vadovo Kęstučio Eivos spaudos konferencija Seime „Ką rinksime Respublikos Prezidentu?“
Respublikos Prezidento rinkimuose devyni kandidatai. Rinkėjai klausinėja vieni kitų, už ką balsuoti?Lietuvos Visuomenės Taryba kviečia balsuoti ne už tuos kandidatus, kurie gražūs ar gražiai kalba, o už tuos, kurie pasižadės ir įsipareigos rinkėjams daryti tai, ko mūsų žmonėms labiausiai reikia. Ir supranta, ką darys. Ir paskelbs, su kuo tai darys, kas bus jo ar jos komanda. Tik tuomet galėsime lyginti, sverti ir diskutuoti apie kandidatų pasiruošimą ir tinkamumą. LRT rinkiminių debatų patirtis tuštoka.
Jei to nebus, vėl gausime katę maiše. Pasąmonė mums diktuos balsuoti už tą, kurį ar kurią dažniausiai matome TV ekrane. Taip nutiko Ukrainos Prezidento rinkimuose. Aiškinti, kas yra P. Porošenko, manome, nereikia. Būtina suvokti, kad V. Zelenskio šou vaidinant Prezidentą rodo I. Kolomoiskio, kurį P. Porošneko išvarė iš Ukrainos, televizija. Vargu, ar daug Ukrainos piliečių žino, kad geltonkasė J. Tymošenko yra Maskvos armenė, kažkada ištekėjusi už Dnepropetrovsko srities komunistų partijos pirmojo sekretoriaus sūnaus. Tad ir neramumų kupinoje Ukrainoje rinkimus šiandien, visų pirma, lemia pinigai, privačios TV ir administraciniai valstybės svertai. V. Zelenskis net nesusitikinėjo su rinkėjais, pakako TV ekrano ar salės scenos.
Tačiau Slovakijoje, tikėsimės, kažkas keičiasi. Š.m. kovo 30 d. Slovakijos Prezidente išrinkta arši valdžios kritikė ir kovotoja su korupcija 45 metų advokatė Zuzana Čaputova. Rinkimuose ji skelbė: „Kovok su blogiu“. Slovakijos visuomenę išjudino 2018 m. pradžioje įvykęs žurnalisto Jano Kuciako, tyrusio valdžios ryšius su Italijos mafija, nužudymas. Po žmonių protestų buvo priverstas atsistatydinti premjeras Robertas Fico.
Z. Čaputova – gyvas žmogus. Ne žiniasklaidos ir TV ekrano, kuris mums pristatė per 10 metų taip ir neišmokusią su žmonėmis bendrauti Lietuvos Dalią, kūrinys. Naujoji Slovakijos Prezidentė išpopuliarėjo sėkmingai gynusi gimtąjį Pezinoko miestą nuo ekologinių problemų, aktyviai dalyvavusi tūkstantiniuose protestuose dėl J. Kuciako nužudymo. Slovakijos žmonės Z. Čaputovą išrinko dėl permainų – ji įsipareigojo, visų pirma, inicijuoti sistemines teisėtvarkos reformas. Drąsi advokatė žino ir supranta, kas ir kaip valdo tokias valstybėles, žino, kad teisėsauga de facto yra tikroji valdžia, susiliejusi su formaliąja valdžia, kurios viena be kitos jų sąmoksle prieš tautą negali egzistuoti.
Lietuvoje šį reiškinį atvirai patvirtino Respublikos Prezidentės kanceliarijos skyriaus vedėjos Astos Bogušienės atsakymas Lietuvos Visuomenės Tarybai dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Rūtos Palubinskaitės atleidimo iš teisėjos pareigų – Lietuvos Prezidentas be Teisėjų tarybos pritarimo nieko negali. Ir nesvarbu, kad ši teisėja Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nario Donato Šulco vadovaujamą visuomeninę organizaciją (asociaciją) „Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą“ net aštuoniose teismo nutartyse pavadino viešąja įstaiga ir taikė jos bankroto iškėlimui, nenustatinėjant jos nemokumo, ne tuos įstatymus, o teismo vadovybė nustatė, kad ši teisėja daugybę kartų suklydo. Prezidentės atstovė paaiškino, kad be teisėjų savivaldos atstovų pritarimo Prezidentė negali atleisti teisėjos.
Teisėjų savivalda Lietuvoje tapo savivale, į kurią įsikišti negali ar nenori net valstybės vadovė.
Lietuvos Visuomenės Taryba Seimui, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento rinkimų dalyviams pateikė Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kurių svarbiausia – teisėjų atsakomybė dėl akivaizdžiai neteisingų sprendimų. Ši norma iš Teismų įstatymo ir Baudžiamojo kodekso buvo pašalinta 1997 m. Tik išspendus šį klausimą, galima tikėtis esminių pokyčių. Šiuo metu Seimas ir Vyriausybė sutiko tik su Konstitucijos keitimu dėl tarėjų atsiradimo. Tačiau tai – tik kosmetinis pakeitimas, kuris leis dalyje (dar neaišku kokioje) baudžiamųjų bylų „praskiesti“ teisėjus visuomenės atstovais. Kol kas valdžia neapsisprendžia pajudinti teisėjų savivaldą, į jos veiklą ir priežiūrą deleguoti visuomenės atstovus.
Valdžios ir teisėsaugos savavaldžiavimą sustabdyti būtina ne tik keliose parodomosiose rezonansinėse bylose, bet, visų pirma, kasdienybėje – visų piliečių bylose, kuriose mūsų žmonės net nelaikomi žmonėmis. Tik statistiniai vienetai, kurių prisireikia tik prieš rinkimus.
Todėl Respublikos Prezidentu rinkime tik tą, kuris ar kuri pasakys – aš įsipareigoju padaryti tai ir tai. Visų pirma, teisėtvarkoje.
*************************
Kodėl būtini sisteminiai teisėsaugos pertvarkymai. FNTT
FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkas Dainius Baršauskas 2019-03-06 d. priėmė Zigmą Vaišvilą. Pasitikęs nusivedė jį į apklausų kambarį rūsyje ir neklausęs, negavęs Z. Vaišvilos sutikimo padarė pokalbio video/audio įrašą. Pokalbis vertas paviešinimo, nes kalbėta apie neteisėtą FNTT pareigūnų kišimąsi į ikiteisminio tyrimo eigą ir trukdymą tyrimui.
2019-03-27 raštu Z. Vaišvilai FNTT direktorius Antoni Mikulskis nurodė, kad Zigmas Vaišvila tariamai buvo perspėtas apie video/audio įrašo darymą, o nutylėjimo būdu Z. Vaišvila tariamai sutiko su įrašo darymu. Šį pokalbį FNTT įrašinėjo, tariamai dėl to, kad Z. Vaišvila yra ikiteisminio tyrimo Nr.10-9-00139-12 proceso dalyvis (nukentėjusysis), o Dainius Baršauskas – padalinio, kuriame atliekamas šis ikiteisminis tyrimas, viršininkas. Tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas tokio pareigūnų savavaldžiavimo nenumato.
A. Mikulskis atsisakė pateikti šį video/audio įrašą Z. Vaišvilai, pasirėmęs BPK 177 str. – ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumu. Tačiau ir tuo FNTT direktorius apsimelavo -ikiteisminio tyrimo byloje nėra šio video/audio įrašo, t.y. jis nėra šio ikiteisminio tyrimo dalis. Tad nėra jokio teisinio pagrindo dangstyti Dainiaus Baršausko galimą savavaldžiavimą.
Zigmui Vaišvilai susipažinus su byla ir gavus dokumentų kopijas, paaiškėjo, kad FNTT vadovai turi ką slėpti ir dėl ko gąsdinti Zigmą Vaišvilą. Vyr. tyrėja Rasa Bernatonytė, vykdydama trijų prokurorų nurodymus, turėjo kreiptis į Lietuvos banką, kad nustatyti, kas eurozonoje su konkrečiu banko čekiu išgrynino 163000 EUR, kuriuos iš UAB „Skomė“ išplovė jos direktorius, buvęs prokuroras, vidaus reikalų ministro pavaduotojas ir buvusio Lietuvos kriminalinės policijos vadovo Algirdo Matonio brolis Juozas Matonis. Rasos Bernatonytės viršininkai Dainius Baršauskas ir Edgaras Leškevičius, išsikvietę ją, liepė nevykdyti prokurorų nurodymo, o „pasikonsultuoti“ su savais – FNTT darbuotojais. Bet FNTT darbuotojai nėra Lietuvos banko darbuotojai. Rasa Bernatonytė, suprasdama savo atsakomybę už prokurorų nurodymų nevykdymą, surašė 2019-02-07 tarnybinį pranešimą šiems viršininkams. Nepadėjo. Tuomet Rasa Bernatonytė surašė surašė 2019-02-13 tarnybinį pranešimą FNTT direktoriui A. Mikulskiui. Šis, užuot pareikalavęs D. Baršausko ir E. Leškevičiaus pasiaiškinimų, raštu R. Bernatonytei liepė vykdyti ne prokurorų, o jos viršininkų nurodymus. FNTT konsultantai net raštu nurodė, kad jie šiuo klausimu negali padėti.
Rasą Bernatonytę reikia ginti jau viešai. Kaip Rimą Kazėnienę, atskleidusią, kas daroma su finansais Kauno tardymo izoliatoriuje. Rasa Bernatonytė 2019-02-13 tarnybiniame pranešime FNTT direktoriui Antoni Mikulskiui nurodė, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininkui Dainiui Baršauskui ir kitose baudžiamosiose bylose įprasta duoti pavaldiniams nurodymus, prieštaraujančius prokurorų nurodymams, ir bausti pavaldinius, kurie vykdo prokurorų, bet ne jo nurodymus. Ir po šio įvykio FNTT atliko Rasos Bernatonytės tarnybinį patikrinimą nurodytoje ikiteisminio tyrimo byloje ir nubaudė ją dėl to, kad supažindino Zigmą Vaišvilą su minėtais bylos dokumentais.
FNTT vadovams būtina priminti, kad:
– ne FNTT vadovai vadovauja ikiteisminiam tyrimui, o prokuroras;
– prokuroras, vadovaujantis tyrimui, leido Zigmui Vaišvilai susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla ir daryti jos dokumentų kopijas;
– šios FNTT vadovų neteisėtos veikos užtraukia jiems baudžiamąją atsakomybę.
Todėl Zigmas Vaišvila kreipėsi į prokuratūrą, Ministrą Pirmininką, Seimą. Tokie pareigūnai neturi teisės vadovauti FNTT. Jie turi būti nedelsiant ne tik atleisti iš užimamų pareigų, bet ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
2019-03-06 d. Zigmo Vaišvilos pokalbio su Dainiumi Baršausku metu buvo aptarta ir tai, kad jau šeši metai, kaip FNTT ir D. Baršausko pasirinktas buvęs bylos vyr. tyrėjas Sergejus Varivoda iki šiol neįvykdė 2013-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties dėl originalių suklastotų dokumentų poėmio iš UAB „Skomė“ direktoriaus Juozo Matonio. Po 7 mėnesių poėmį vykdęs vyr. tyrėjas S, Varivoda sutiko su Juozo Matonio siūlymu ir paėmė iš jo ne suklastotų dokumentų originalus, bet jų kopijas. Pokalbio, kurio video/audio įrašo FNTT vadovai nenori duoti Zigmui Vaišvilai, turinys patvirtintų, kad Dainius Baršauskas yra dar ir melagis. Siekdamas išvengti atsakomybės dėl šeštus metus vilkinamo šio ikiteisminio tyrimo, jis pamelavo Zigmui Vaišvilai, kad FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininku jis dirba tik trejus metus. Tačiau byloje yra jo paties šešerių metų senumo rezoliucija šį tyrimą pavesti vyr. tyrėjui Sergejui Varivodai.
Pokalbio metu D. Baršauskas Z. Vaišvilai aiškino, kad skyriaus viršininkas E. Leškevičiaus rašytinis nurodymas jo pavaldinei K. Stašaitytei-Tamašauskei nepradėti kito ikiteisminio tyrimo dėl Juozo Matonio tariamai numatytas Generalinio prokuroro įstatyme. Iki šiol įrodymas tam nepateiktas, nes jo ir negali būti – Generalinis prokuroras tokių įsakymų nepasirašinėja.
FNTT atliko dar vieną vyr. tyrėjos Rasos Bernatonytės, vykdžiusios prokurorų, vadovaujančių tyrimams, nurodymus ir suprantančios, kad prokurorų nurodymų nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, ir dar kartą Rasą Bernatonytę nubaudė, nes ji supažindimo su bylos medžiaga Zigmą Vaišvilą, gavusi prokuroro leidimą susipažinti su byla!
Tokie FNTT vadovai net tik turi būti nedelsiant atleisti iš jų užimamų pareigų, bet ir turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jų galimai nusikalstamų veikų.
Štai kodėl Lietuvos Visuomenės Tarybos nuomone, būsimas Respublikos Prezidentas, kaip ir naujai išrinkta Slovakijos Prezidentė Z. Čaputova, turi įsipareigoti rinkėjams ir pradėti kadenciją nuo sisteminių pakeitimų teisėtvarkoje. Tie, kurie to nesupranta ar nenori suprasti, moka labai didelę kainą už pasitikėjimą tais, kurie tik gražiai šneka, bet užėmę pareigas pamiršta savo pareigas rinkėjams ir Konstitucijai, įstatymams.
***************************
Kodėl būtini sisteminiai teisėsaugos pertvarkymai. Radviliškio rajonas
Lietuvos Visuomenės Taryba Respublikos Prezidento rinkimuose kviečia balsuoti už kandidatus, kurie ne tik gražūs ar gražiai kalba, o už tuos, kurie pasižada ir įsipareigoja daryti tai, ko žmonėms labiausiai reikia. Apie situaciją Radviliškio rajone buvo pranešta Prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei. Reakcijos jokios.
Pateikiame tik keletą sausų faktų. Spręskite Jūs, kandidatai į Respublikos Prezidentus ir balsuotojai.
2019 m. kovo 22 d. spaudos konferencijoje Seime „Kam kelia grėsmę Lietuvos Visuomenės Taryba?“ Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos ir Teisingumo grupės narys Donatas Šulcas paminėjo, kad, jo manymu, Radviliškio rajono bendrovės Gairelita neoficialūs akcininkai yra Seimo narys socialdemokratas darbietis Algirdas Butkevičius ir ilgametis Radviliškio miesto, dabar rajono meras Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos narys Antanas Čepononis. Buvusio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus išskirtinį dėmesį šios bendrovės veiklai ir joje 2016 m. įvykusiam gaisrui aprašė ir žiniasklaida.
2019 m. kovo 22 d. vakare Zigmas Vaišvila sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus skambučio. Seimo nario nuomone, šioje spaudos konferencijoje Donatas Šulcas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Algirdas Butkevičius pareikalavo ją paneigti, pareiškė, kad pirmadienį jo advokatė pateiks pretenziją. Pretenzijos kol kas nesulaukėme.
Algirdas Butkevičius paskambino ir Radviliškio rajone gyvenančiam Lietuvos Visuomenės Tarybos steigėjui ir Valstybingumo grupės vadovui Liudui Vedeckiui, kad šis pareikalautų, jog Donatas Šulcas paneigtų spaudos konferencijoje jo paskelbtą informaciją. Liudas Vedeckis atsisakė tai daryti.
Naktį iš š.m. kovo 26 d. į 27 d. sudegė Liudo Vedeckio namas ir jame buvęs šiam žmogui labai vertingas turtas. Viešai skelbiama policijos nuomone, tai buvo padegimas.
Liudo Vedeckio brolis Julius Vedeckis 2016 m. spalio 16 d. po gaisro bendrovėje Gairelita buvo rastas sunkiai sužalotas namuose Šeduvoje, mirė po 6 dienų. Nelaimės išvakarėse Julius Vedeckis Donatui Šulcui rodė surinktą medžiagą apie mero Antano Čepausko veiklą.
Broliai Julius ir Liudas Vedeckiai daug metų ginčijosi su meru Antanu Čepononiu. Šeduvos seniūnijoje buvo suvežami ir kaupiami dideli kiekiai pesticidų, kurių utilizavimui buvo skirtos didelės lėšos. Valdžios ir visuomenininkų nuomonės dėl to, ar pesticidai buvo utilizuoti ar jie liko saugojimo vietoje ir pavasario polaidžio metu teršia aplinką ir gali būti didėjančio gyventojų sergamumo priežastimi – diametraliai priešingos. Buvo ir ikiteisminis tyrimas, ir ginčai teismuose. Liudas Vedeckis buvo atleistas iš Šeduvos seniūno pareigų, Julius Vedeckis – iš mokytojo pareigų. Pesticidų utilizavimo ar išvežimo klausimas liko neišsiaiškintas. Dabar šioje vietoje pastatyti Agrochemos sandėliai.
Skaudūs įvykiai. Kad išsklaidyti abejones Lietuvos Visuomenės Taryba ir signataras Zigmas Vaišvila kviečia Seimo narį Algirdą Butkevičių ir Radviliškio rajono merą Antaną Čepononį drauge kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Juliaus Vedeckio žūties ir Liudo Vedeckio namo padegimo ištyrimo, taip pat į Vyriausybę dėl informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios pesticidų utilizavimą Radviliškio rajone, gavimo ir viešo paskelbimo. Šią slogią atmosferą būtina išsklaidyti. Nežinant atsakymų į tokius klausimus, netenka stebėtis dėl mūsų žmonių emigravimo iš Lietuvos.
Respublikos Prezidentu rinkime tą, kuris ar kuri įsipareigos tai išsiaiškinti ir sistemiškai keisti padėtį teisėtvarkoje. Ir įsipareigos nebūti abejingu tokiems mūsų žmonių likimams ir nelaimėms.
******************************
Kodėl būtini sisteminiai teisėsaugos pertvarkymai. Radviliškio rajonas
Lietuvos Visuomenės Taryba Respublikos Prezidento rinkimuose kviečia balsuoti už kandidatus, kurie ne tik gražūs ar gražiai kalba, o už tuos, kurie pasižada ir įsipareigoja daryti tai, ko žmonėms labiausiai reikia. Apie situaciją Radviliškio rajone buvo pranešta Prezidentams Valdui Adamkui ir Daliai Grybauskaitei. Reakcijos jokios.
Pateikiame tik keletą sausų faktų. Spręskite Jūs, kandidatai į Respublikos Prezidentus ir balsuotojai.
2019 m. kovo 22 d. spaudos konferencijoje Seime „Kam kelia grėsmę Lietuvos Visuomenės Taryba?“ Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos ir Teisingumo grupės narys Donatas Šulcas paminėjo, kad, jo manymu, Radviliškio rajono bendrovės Gairelita neoficialūs akcininkai yra Seimo narys socialdemokratas darbietis Algirdas Butkevičius ir ilgametis Radviliškio miesto, dabar rajono meras Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos narys Antanas Čepononis. Buvusio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus išskirtinį dėmesį šios bendrovės veiklai ir joje 2016 m. įvykusiam gaisrui aprašė ir žiniasklaida.
2019 m. kovo 22 d. vakare Zigmas Vaišvila sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus skambučio. Seimo nario nuomone, šioje spaudos konferencijoje Donatas Šulcas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Algirdas Butkevičius pareikalavo ją paneigti, pareiškė, kad pirmadienį jo advokatė pateiks pretenziją. Pretenzijos kol kas nesulaukėme.
Algirdas Butkevičius paskambino ir Radviliškio rajone gyvenančiam Lietuvos Visuomenės Tarybos steigėjui ir Valstybingumo grupės vadovui Liudui Vedeckiui, kad šis pareikalautų, jog Donatas Šulcas paneigtų spaudos konferencijoje jo paskelbtą informaciją. Liudas Vedeckis atsisakė tai daryti.
Naktį iš š.m. kovo 26 d. į 27 d. sudegė Liudo Vedeckio namas ir jame buvęs šiam žmogui labai vertingas turtas. Viešai skelbiama policijos nuomone, tai buvo padegimas.
Liudo Vedeckio brolis Julius Vedeckis 2016 m. spalio 16 d. po gaisro bendrovėje Gairelita buvo rastas sunkiai sužalotas namuose Šeduvoje, mirė po 6 dienų. Nelaimės išvakarėse Julius Vedeckis Donatui Šulcui rodė surinktą medžiagą apie mero Antano Čepausko veiklą.
Broliai Julius ir Liudas Vedeckiai daug metų ginčijosi su meru Antanu Čepononiu. Šeduvos seniūnijoje buvo suvežami ir kaupiami dideli kiekiai pesticidų, kurių utilizavimui buvo skirtos didelės lėšos. Valdžios ir visuomenininkų nuomonės dėl to, ar pesticidai buvo utilizuoti ar jie liko saugojimo vietoje ir pavasario polaidžio metu teršia aplinką ir gali būti didėjančio gyventojų sergamumo priežastimi – diametraliai priešingos. Buvo ir ikiteisminis tyrimas, ir ginčai teismuose. Liudas Vedeckis buvo atleistas iš Šeduvos seniūno pareigų, Julius Vedeckis – iš mokytojo pareigų. Pesticidų utilizavimo ar išvežimo klausimas liko neišsiaiškintas. Dabar šioje vietoje pastatyti Agrochemos sandėliai.
Skaudūs įvykiai. Kad išsklaidyti abejones Lietuvos Visuomenės Taryba ir signataras Zigmas Vaišvila kviečia Seimo narį Algirdą Butkevičių ir Radviliškio rajono merą Antaną Čepononį drauge kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Juliaus Vedeckio žūties ir Liudo Vedeckio namo padegimo ištyrimo, taip pat į Vyriausybę dėl informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios pesticidų utilizavimą Radviliškio rajone, gavimo ir viešo paskelbimo. Šią slogią atmosferą būtina išsklaidyti. Nežinant atsakymų į tokius klausimus, netenka stebėtis dėl mūsų žmonių emigravimo iš Lietuvos.
Respublikos Prezidentu rinkime tą, kuris ar kuri įsipareigos tai išsiaiškinti ir sistemiškai keisti padėtį teisėtvarkoje. Ir įsipareigos nebūti abejingu tokiems mūsų žmonių likimams ir nelaimėms.
********************************
Palinkėjimas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams – Vytauto Kernagio daina „Žiūriu į grožį su ironija“:
Žiūriu į grožį su ironija –
graži gamta, graži šeima,
neblogos kojos, gražios kojinės,
žavi Liuciferio žmona.
Gražiai mes kalbame, gražiai paguodžiame,
gražiai dainuojame gražias dainas,
gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes,
gražiai uždangstome savas dėmes.
Graži mūs šiandiena, graži mūs rytdiena,
graži saulėkaita, gražus dangus,
gražiai mes kylame, gražiai mes ritamės;
gražiai apstumdome vieni kitus.
Gražiai mes juokiamės, gražiai mes verkiame,
gražiai mus traiško garvežiai.
Ir kai gražiai akis užmerkiame,
tai mus palaidoja labai gražiai.
Sėkmės mums visiems, renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą!