Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). Švietimo, mokslo ir sporto viceministrui siūlant, kad privalomas aptarnavimas lietuvių kalba įsigaliotų 2027 m. sausį, konservatorė Dalia Asanavičiūtė tokią ministerijos poziciją kritikuoja. Anot jos, pasitelkus šalies universitetus būtų galima egzaminuoti užsienio piliečius, tačiau tam, akcentuoja politikė, reikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pritarimo.
„Šiandien mes kartu su universitetais teigiame, kad galime pasiruošti įstatymo nuostatų įgyvendinimui iki 2026 m. sausio 1 d., paneigiant viceministro argumentus, jog nėra finansavimo, nėra A1 lygio sistemos egzaminavimo, jog nėra galimybės laikyti egzaminus ir jog dar per mažai laiko, kad aptarnavimo sektoriuje nuo sausio 1 d. žmonės jau galėtų kalbėti bent A1 lygiu“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė šio įstatymo iniciatorė D. Asanavičiūtė.
Pasak jos, problema yra ta, kad ŠMSM nepripažįsta universitetų pažymėjimų.
„Labai svarbu, kad ministerija įgalintų universitetus, pasidalytų atsakomybėmis ir pasinaudotų tuo, ką universitetai turi. O jie mielai bendradarbiautų ir mielai priimtų studentų dalį, jeigu sertifikatai ir pažymėjimai būtų pripažinti Švietimo ministerijos“, – pridūrė ji.
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Eglė Gudavičienė teigė, kad aukštoji mokykla dar pernai kreipėsi į ŠMSM, kad ši leistų organizuoti lietuvių kalbos įgūdžių testavimą.
„Mes matome šitoje sistemoje tam tikrų trūkumų, todėl ir kreipėmės į ministeriją. Mums buvo atsakyta tiesiog „ne“. O dabar vėl šitas klausimas iškilo“, – sakė ji.
Klaipėdos universiteto (KU) Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Kristina Blockytė-Naujokė taip pat teigė, kad jos aukštoji mokykla yra pasirengusi bendradarbiauti.
„KU taip pat turi ilgametę patirtį, daugiau nei 20 metų mokome užsieniečius iš įvairių pasaulio kampų atvykusius, čia gyvenančius ir besimokančius. Turime sukurtą metodiką, parengtus testus ir visa tai leistų mums jau dabar konstruktyviai bendradarbiauti įgyvendinant tuos kalbos politikos tikslus“, – kalbėjo K. Blockytė-Naujokė.
Ji taip pat pritarė E. Gudavičienei, kad universitetų išduoti pažymėjimai turėtų būti pripažinti.
„Ta pati problema iškyla, kodėl mūsų pažymėjimai nepripažįstami, nelaikomi galiojančiais“, – sakė ji.
ELTA primena, kad rudenį Seimas balsavo už Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, jog informacija apie parduodamas prekes, paslaugas turi būti teikiama lietuvių kalba. Nuostatos taip pat numato, kad prekės būtų ženklinamos valstybine kalba.
Iš pradžių įstatymas turėjo įsigalioti tik nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Tačiau švietimo viceministras Rolandas Zuoza praėjusią savaitę pareiškė, jog nėra garantijų, kad įstatymo pataisas pagal šį terminą pavyks įgyvendinti, todėl siūlė nukelti įsigaliojimą į 2027 m.
Pasak jo, šiam įstatymo įgyvendinimui nėra numatyta lėšų ir kad Lietuvoje nėra lietuvių kalbos A1 lygio egzaminavimo sistemos. Jis taip pat teigė, jog padidės egzaminavimo kiekiai. Viceministras taip pat teigė, kad Seimas minimą įstatymą priėmė be Vyriausybės išvados, o finansavimas šiai sričiai nėra skirtas.
Ji taip pat pritarė E. Gudavičienei, kad universitetų išduoti pažymėjimai turėtų būti pripažinti.
„Ta pati problema iškyla, kodėl mūsų pažymėjimai nepripažįstami, nelaikomi galiojančiais“, – sakė ji.
ELTA primena, kad rudenį Seimas balsavo už Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti nuostatą, jog informacija apie parduodamas prekes, paslaugas turi būti teikiama lietuvių kalba. Nuostatos taip pat numato, kad prekės būtų ženklinamos valstybine kalba.
Iš pradžių įstatymas turėjo įsigalioti tik nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Tačiau švietimo viceministras Rolandas Zuoza praėjusią savaitę pareiškė, jog nėra garantijų, kad įstatymo pataisas pagal šį terminą pavyks įgyvendinti, todėl siūlė nukelti įsigaliojimą į 2027 m.
Pasak jo, šiam įstatymo įgyvendinimui nėra numatyta lėšų ir kad Lietuvoje nėra lietuvių kalbos A1 lygio egzaminavimo sistemos. Jis taip pat teigė, jog padidės egzaminavimo kiekiai. Viceministras taip pat teigė, kad Seimas minimą įstatymą priėmė be Vyriausybės išvados, o finansavimas šiai sričiai nėra skirtas. KAUNIEČIAMS.LT