Netyčia pro langą įskridęs paukštelis daužysis į langą, mėgindamas ištrūkti į įprastą erdvę. Šuniukas, išvykus namiškiams nuliūsta, nežaidžia, nevalgo. Kiek dvasinio nerimo, įtampos, skausmo patiria suaugęs žmogus, palikęs namus, išvykdęs svetur, į nežinią. Sunku išsiskirt net trumpam su mylimais žmonėms, o jei žinai, kad gal daugiau jų nematysi? Net augalai įpranta prie vietos ir vešinčią gėlę perkėlus kitur, ji gali sunykti, išrovus su šaknimis – neprigyti.
O jei su šaknim iš namų, kur išaugo, išraunamas vaikas? Nei artimųjų, kurie užaugino, nei savo kambario, mylimų žaislų, draugų. Jokios galimybės net paskambinti ir išgirsti artimą balsą. Tai didelė psichologinė trauma, kuri gali sukelti rimtas pasekmes.
Vieni gali „įstrigti“ prisiminimuose, vėl ir vėl išgyventi skausmingas akimirkas, pasidaryti labai jautrūs, lengvai pažeidžiami. Kiti gali užsisklęsti savyje, tapti apatiški, tarsi netekti jausmų. Po traumos vaiką gali varginti nuolatinė įtampa, įtarumai, baimės. Traumos paliečia ne tik jausmus, mąstymą ir elgesį. Sunkius dvasinius išgyvenimus paprastai lydi ir kūno negalavimai – krenta imunitetas, paūmėja chroniškos ligos. Gali skaudėti galvą, pilvą, raumenis, be matomos priežasties pakilti temperatūra, sutrikti apetitas, miegas.
Po traumos atsiradęs dvasinis sutrikimas vadinamas potrauminiu psichikos sutrikimu. Būtent tai po kovo 23 d. bandymo įvykdyti teismo sprendimą Garliavos mergaitei ir nustatė Kauno Centro poliklinikos psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių psichikos sveikatos specialistų komisija. Ir pateikė rekomendacijas: „Griežtai vengti traumuojančių situacijų, ryškesnio aplinkos, prižiūrinčių žmonių pasikeitimo. Kategoriškai neleistinas fizinės-emocinės prievartos naudojimas...“ Akivaizdu, kad po tokios specialistų išvados mergaitės perdavimas privalėjo būti atidėtas. Tačiau grėsminga diagnozė nesustabdė nei antstolės, nei vaiko teisių apsaugos tarnybų, nei policijos. Pamatinė vaiko teisė būti sveikam paminta be jokių skrupulų, jokių pagrindimų ir paaiškinimų. Vardan vaiko interesų?
Nespėjus atsigauti, nepaisant gydytojų nurodymų, vėl prievarta ir izoliacija nuo artimųjų! Mergaitė atribota nuo įprastos aplinkos, neleidžiama matytis net su seneliais, jokios galimybės susitikti su draugais ir bendrauti su vienmečiais. Bendravimas tik su suaugusiais negali patenkinti visų vaiko poreikių. Bendraamžiai yra labai svarbūs vaiko vystymuisi. Bendraujant dalijamasi žiniomis, išmokstama užjaust, padėt, suprast kitus, pažint save. Išmokstama išreikšt save, bendradarbiauti, vadovauti, prisitaikyti. O kaip bendravimas praturtina jausmų pasaulį! Atskirtas nuo visų, ribotoj aplinkos, jis priverstas vien žaisti su žaislais ir žiūrėti televizorių.
Jei vaikas izoliuojamas nuo bendraamžių ilgam, vėliau jam gali būti sunku užmegzti kontaktus ir bendraut su aplinkiniais. Jis pripranta gerai jaustis tik kelių žmonių aplinkoje. Suaugusieji viskuo pasirūpina ir viską už jį nusprendžia, prarandamas įgūdis spręsti pačiam. Suaugusių izoliacijoje augantis vaikas lyg sraigė ima gyventi savo mažame pasaulėlyje ir saugoti jį nuo išorės „grėsmių“. Ilgai nuo aplinkos atskirtas vaikas, jei jis tampa ypatingo suaugusiųjų dėmesio centre, gali įgyti ir neigiamų bruožų, kurie vėliau neleis pritapti prie kitų. Pripratęs būti „Visatos centru“, vaikas nori juo būti ir bendraamžių būryje. Jis gali neišmokti būti lygus su kitais, jo nuolatinis noras vadovauti, būti dėmesio centre, aplinkinių gali būti nepriimtas. Nesugebėdamas būti kaip kiti, jis puls į kraštutinumus – tai užsisklęs, tai elgsis įžūliai, gal net agresyviai.
Net nepilnamečiai, kurių laisvė apribota teismo nuosprendžiu, turi teisę matytis su giminaičiais. Vaiko atribojimas nuo artimųjų, draugų, bendraamžių – tai esminių jo poreikių nepaisymas. Taip pat vardan jo interesų?
Tarptautinėse konvencijose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme deklaruojama daug vaiko teisių: teisė būti sveikam, teisė į asmeninį gyvenimą, bendravimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, teisė į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir kt.
Visoms joms užtikrinti pristeigta daugybė institucijų – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, Vaikų teisių apsaugos skyriai savivaldybėse. O kiek dar žmogaus teises ginančių nevyriausybinių organizacijų! Didžiulė biurokratinė mašina sukasi vaikų interesų vardan, tik neaišku, kas tie interesai ir kas juos nustato? O gal tai visai ne vaikų interesai?
Pasekit dėl visa ko nakčiai vaikams pasakaitę apie vaikų teisių gynėją vilką ir šešis ožiukus.