Užsitęsusi, iki gyvo kaulo įgrisusi LRT istorija jau virsta karikatūra. Kalbu ne apie LRT vidaus kuriozą, kai uodega pavizgino šunį: nacionalinio visuomeninio transliuotojo darbuotojų dauguma su administracija priešakyje pareiškė LRT tarybai nepasitikėjimą.
Vakar Seime tą Holivudo filmo metaforišką šunį pakeitė realus A. Širinskienės katinas, nors pati Agnė čionai mažai kuo dėta. Jau pats opozicijos užregistruotų nacionalinio visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų skaičius (per 150) žadėjo skandalą. Bet viską pranoko jų turinys.
Vakarinis (gal tiksliau naktinis) posėdis prasidėjo opozicijos atstovų Vytauto Juozapaičio, Rimos Baškienės ir Eugenijaus Gentvilo pasisakymais, karštai ginančiais žodžio laisvę ir ne menkiau karštai kritikuoančiais valdančiųjų pateiktą įstatymo projektą.
Aš gerbiu šias nuomones. Nors ir kategoriškai nesutinku, kad grąžintas senasis įstatymo variantas keltų bent mažiausią grėsmę žodžio laisvei: tokia visuomeninio transliuotojo vadovų skyrimo ir atleidimo tvarka galioja absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Ir netiesa, kad ši buvusi tvarka prieštarauja ES Žiniasklaidos laisvės aktui, todėl konservatoriai ir liberalai ją – be jokių diskusijų ir aptarimo – ūmai pakeitė pačioje savo kadencijos pabaigoje. Žiniasklaidos laisvės aktas įsigaliojo tik šių metų rugpjūčio 8 d., tad nereikia dangstytis Europa.
Bet paskui užslinko tamsiausia Seimo naktis, kai žodis buvo suteiktas Ingridai Šimonytei. Ar jauku buvo klausyti jos tiradų net tiems opozicijos nariams, kurie visa širdimi gynė žodžio laisvę?
Ar nebuvo pasityčiota iš tų dešimties tūkstančių protesto mitingo prie parlamento dalyvių, kurių dalis vėl buvo susirinkusi tą vakarą prie degančių laužų? Juk rimta tema buvo paversta farsu, kai buvusioji premjerė į įstatymą siūlo įrašyti vedėjų privalomas „tonacijas“ ir veido išraiškas.
Žinoma, kiekvienas Seimo narys gali pasišaipyti iš kolegų komiškų pageidavimų, kad juos LRT „rodytų gražiai“, bet tam juk yra diskusijos, replikos Seimo salėje. I. Šimonytė, talkinant Gintarei Skaistei, sarkazmą, galbūt ir sąskaitų suvedinėjimą su politiniais oponentais perkėlė į įstatymų leidybą, paversdami ją parodija.
Tačiau nieko nėra graudžiau, kai žmonės, neapdovanoti humoro jausmu, mėgina juokauti. Vengiu Seimo narius, juoba damas įžeidinėti, tačiau tokie nevykę juokai vadinami arklišku humoru. Ir tuo pačiu metu kiek čionai buvo I. Šimonytės pasitenkinimo ir grožėjimosi savimi: žiūrėkite, kokia aš šaunuolė!
Apgailėtinas vaizdelis.
Bet visus pranoko Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė – ir kur konservatoriai prirenka tokių kadrų? Prilipusi prie šoninio mikrofono, ji terorizavo posėdžiui pirmininkavusius Juozą Oleką ir Rasą Budbergytę, kurie painiojosi tose pataisų brūzgynuose. Juk viena D. Asanavičiūtė-Gružauskienė jų buvo pateikusi 15, vieną už kitą absurdiškesnių. Ir patyčių viršūnė: jos pasiūlyta pataisa, jog LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas, jeigu juo bus nepatenkintas A. Širinskienės katinėlis. Seimas nubalsavo už katiną, nes dalis valdančiųjų jau buvo palikę posėdžių salę.
Taip išsityčiojusi iš įstatymų leidybos, Seimo, jį išrinkusių Lietuvos žmonių, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė neužmiršo išrėžti kalbos apie patyčių kultūrą. Įsilinksminusioms Seimo šmaikštuolėms nė motais LRT ištikusi giliausia krizė, kuri ir taip didina valstybės vidaus gyvenimo nestabilumą, jos užmiršo net geopolitinę situaciją, kuria be perstojo gąsdina Lietuvą. O ką kalbėti apie Konstitucinio Teismo, apibrėžusio Seimo ir Seimo narių konstitucinį statusą nesyk akcentuotą atsakingo valdymo imperatyvą, kuris kyla iš konstitucinių teisinės valstybės principų.
Vakar buvo nusispjauta į atsakingo valstybės valdymo, atsakomybės visuomenei ir teisinės valstybės principus. Ar vakarykštė tamsiausia Seimo naktis nepranašauja valstybės sutemų?
veidaknygė/ FB