Rytoj, lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – Pirmasis Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Rytoj, lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – Pirmasis Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Bet į iškilmes atskridusiam JAV prezidentuis D.Trumpui pirmiausia rūpėjo ne istorija, o dabartis: numojęs, kaip jam įprasta ranka į mandagybes, jis išdrožė, ką galvoja apie iškilmių šeimininką Prancūzijos prezidentą E.Macroną ir jo prieš kelias dienas paskelbtą idėją kurti devynių Europos Sąjungos (ES) valstybių jungtines ginkluotąsias pajėgas, kurios gintų Senąjį žemyną nuo Rusijos, Kinijos ir Amerikos.
Žinoma, nei prezidentė D.Grybauskaitė, nei užsienio reikalų ministras ir L.Linkevičius šios E.Macrono iniciatyvos „nepastebėjo“: Lietuvos užsienio politikos architektai, mielai „vanagais“ virstantys santykiuose su Rusija, ES galingųjų akivaizdoje tampa jaukiais pingvinais.
Iškilmės Paryžiuje – puiki proga priminti E.Macronui istoriją. Pirmojo Pasaulinio karo baigmę nulėmė JAV, praradusios per šimtą tūkstančių amerikiečių. Sutriuškinta kaizerinė Vokietija 1918 m. lapkričio 11 d. Kompjeno miške netoli Paryžiaus, Prancūzijos maršalo Ferdinando Focho vagone-salone, pasirašė paliaubų sutartį su sąjungininkais.
Bet E.Macronas norėtų užmiršti XX a. istorijos ironiją: tame pačiame Kompjeno miške 1940 m. birželio 22 d. tik jau kitas prancūzų maršalas Philypas Petenas pasirašė Prancūzijos kapituliacijos aktą – šia simetrija Hitleris pažemino Prancūziją, atsikeršydamas už 1918 m. lapkričio 11 d. gėdingas paliaubas.
Ir vėl Amerikai teko gelbėti senutę Europą ir jos demokratiją. Taip pat ir nacių skerdžiamą žydų tautą. D.Trumpas galėtų E.Macronui surengti ekskursiją po Normandijos lygumas ir Ardėnų miškingas kalvas, kur už prancūzų ir kitų Europos tautų laisvę padėjo galvas Antrojo Pasaulinio karo metais per keturis šimtus tūkstančių JAV vaikinų.
ES pasirodė visiškai bejėgė pabėgėlių krizės metu, nepajėgi apsaugoti savo sienų nuo neginkluotų imigrantų, taip pat prekybos žmonėmis masinių srautų. O kas būtų ginkluoto konflikto atveju? Arba pasikartotų 2008 m. Gruzijos, 2014 m. Krymo ir Ukrainos situacijos? Kodėl tyli mūsų etatiniai patriotai, kiekviena proga mus gąsdinantys Rusija?
Juk E.Macrono ES jungtinės karinės pajėgos – tikriausias Potiomkino kaimas. Be kita ko, realizuojantis seną KGB svajonę – įvaryti pleištą tarp Vakarų Europos ir JAV, pakirsti NATO sąjungininkų tarpusavio pasitikėjimą, sugriauti transatlantinį aljansą.
Ar Amerikai reikės trečią kartą gelbėti Europą?
